Psichologija jau daugelį metų išlieka viena populiariausių studijų programų Lietuvoje. Daugelis abiturientų, pasirinkdami šią specialybę, tikisi praktinių įgūdžių ugdymo, konsultavimo patirties ir darbo su organizacijomis. Vis dėlto, realybė universitetuose dažnai skiriasi nuo lūkesčių, nes studijų programos orientuojasi į mokslinę veiklą. Šiame kontekste, savanorystė tampa puikia galimybe psichologijos studentams įgyti praktinės patirties, ugdyti profesinius įgūdžius ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
Psichologija - populiarus, bet praktikos stokojantis mokslas
Į google.lt paieškos sistemą įvedus frazę - “populariausia specialybė 2012” pateikiama kelerių metų statistika apie pageidavimus įstoti į vieną ar kitą specialybę. Psichologija jau kelerius metus iš eilės patenka tarp populiariausių universitetų studijų programų, pagal stojančiųjų pageidavimą išreikštą pirmu numeriu (lamabpo.lt duomenys). Vadinasi, psichologija - populiarus mokslas, kurį renkasi dažnas mokyklą baigiantis moksleivis. Tačiau, kiek teko bendrauti su pradėjusiais psichologiją studijuoti žmonėmis, iš studijų jie tikisi daug praktikos, t.y. konsultavimo, ėjimo į organizacijas, grupių vedimo ir kt., bet jau pirmame kurse patiria nusivylimą. Beveik visi universitetai (bei jų studijų programos) orientuojasi į mokslinę veiklą. Tačiau dauguma būsimų studentų, dar nesusidūrusių su šia įstaiga, gali tikėtis, kad praktikos bus daugiau nei teorijos, arba kad teorija ir praktika bus vykdomos lygiagrečiai. Paprastai daugiau praktikos, nei teorijos, galima gauti studijuojant kolegijoje. Tačiau kolegija - ne išeitis psichologiją norinčiam studijuoti, nes… paprasčiausiai psichologijos studijų kolegijoje nėra. Taigi, tenka pastebėti, jog universitetuose yra ruošiami mokslininkai, o kolegijose - praktikai. Kalbėdami apie studijas turime neužmiršti, kad jų tikslas - ugdyti ne tik specialistus, bet ir asmenybes, ne prisitaikėlius ir vartotojus, o veiklius visuomenės narius (Šernas, 2006).
Savanorystė - galimybė įgyti praktikos ir augti asmeniškai
Ir vis tik, ką daryti tiems, kuriems universiteto studijų programoje praktikai skirta tik apie 6 proc. Jei taip, tai atsakymas - tapk savanoriu! Savanoris - organizacijos kontekste veikiantis asmuo, kuris skiria savo laiką ir gebėjimus nepažįstamų žmonių gyvenimo kokybės gerinimui už tai nesitikėdamas materialinio atlygio (Pothof, 2011). Savanorystė - puiki galimybė įgyti praktikos. Pradėti savanoriauti galima valstybinėje įstaigoje (darželiai, mokyklos ir kt.) arba tapti nevyriausybinės organizacijos (NVO) nariu. Renkantis savanorystės vietą pastarasis variantas yra populiaresnis. Paprastai NVO yra ne pelno siekiančios, o tai reiškia, jog jos orientuojasi į visuomenės gyvenimo gerinimą, prevencijas (savižudybių, priklausomybių nuo narkotikų, alkoholio ir kt.). Kaip teigia D. Rekis (2011), dalyvavimas savanoriškoje veikloje turi būti pasirinktas laisva valia, neatlygintinas materialiai, o pati savanorystė turi būti vykdoma konkrečioje bendruomenėje bei teikianti tai bendruomenei naudą. Kaip sako D. Rekis, nauda savanoriaujančiajam dažniausiai būna netiesioginė ir neretai apskritai nėra apčiuopiama ar išreiškiama materialiai. Savanoriaujantys psichologijos studentai, priklausomai nuo savanorystės krypties, gali ugdyti savo profesinius įgūdžius: kontakto užmezgimo, auditorijos valdymo, konsultavimo, emocinės paramos teikimo, grupių vedimo, viešo kalbėjimo, konfliktų sprendimo ir pan. Savanoriška veikla taip pat prisideda ir prie asmeninio augimo. Laisva valia pasirinkus padėti kitiems, didėja ir savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, ugdoma empatija (Pothof, 2011). Savanoriaujant galima lavinti ir kitus įgūdžius, pvz. laiko planavimo, atsakomybių laikymosi. Vadinasi, savanorystė gali būti naudinga ieškantis darbo. Tą faktą, jog savanorystė prisideda prie asmenų darbinės patirties įgūdžių formavimo ir tampa svarbiu aspektu tiek asmeniniam tobulėjimui, tiek ir materialinio gyvenimo aspekto kokybės gerinimui, patvirtina apie savanorystę, kaip jaunimo užimtumo formą perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką laikotarpiu, kalbančios mokslininkės A. Dorelaitienė, U.
Savanorių patirtys ir įžvalgos
Taigi, nepaisant to, kad savanoriaujantis žmogus daug duoda kitiems, tuo pačiu ir gauna sau. Tuo įsitikinti leidžia keli pakalbinti psichologijos studentai - savanoriai (kalba netaisyta, aut. Aurimas: “Eidamas savanoriauti norėjau kuo daugiau praktikos, kuri būtų susijusi su psichologija, žmonėmis. Norėjau apsispręsti su kokio amžiaus žmonėmis norėsiu dirbti baigęs studijas. Savanorystė mane ruošia tėvystei, padeda geriau pažinti tokio amžiaus žmones kokio yra mano mažasis draugas (kalbama apie programą „Didysis draugas“, aut. Iveta: “Aš į savanorišką darbą apskritai žiūriu kaip į dar vieną darbo rūšių. “Jaunimo linijoje” savanoriaudama gavau konsultacinės praktikos, nors ten taikomos taisyklės - specifinės, bet labai panašios į įprastas psichologo konsultavimo taisykles. Šios žinios padėjo man savanoriškai įsidarbinti Vilniaus Psichosocialinės Reab. Greta: “Savanoriaujant supratau, kaip svarbu stebėti save, savo jausmus. Tačiau laikui bėgant pažinus save supratau jog savanorystė, teikiant emocinę paramą, man neatneša tiek pasitenkinimo, kiek norėtųsi. Taigi savęs pažinimas privertė susimąstyti, ne tik apie tai, kas man tinka ir patinka, bet taip pat atskirti kas man nepriimtina.
Savanorystės svarba ir galimybės Vilniaus universitete
Beveik pabaiga. Savanorystė - šiuo metu itin išpopuliarėjusi sąvoka. Tam įtakos turėjo 2011 metai, paskelbti kaip savanorystės metai. Savanorystės populiarumu pasinaudoti skuba ir pelno siekiančios organizacijos, kurios siekia prisivilioti “savanorius” skelbdamos platesnes savanorystės galimybes jų imonėje. Vis gi, svarbu įsidėmėti, jog savanorystė UAB “X” ar bet kokioje kitoje pelno siekiančioje įmonėje ar organizacijoje negalima. Kyla klausimas kodėl? Studente, supažindinau Tave su savanorystės teikiama nauda, kitų savanorių patirtimi savanoriaujant.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso valdymas studentams
Vilniaus universitetas (VU) taip pat siūlo įvairias galimybes studentams (-ėms) gauti psichologinę pagalbą ir įsitraukti į savanorišką veiklą. VU Suicidologijos tyrimų centras yra Psichologijos instituto mokslininkų grupė, kuri tyrinėja ketinusių nusižudyti, mėginusių nusižudyti ir nusižudžiusiųjų artimųjų pagalbos siekimo ypatumus bei pagalbos sistemos veiksmingumą. Nuo 2018 m. VU Suicidologijos tyrimų centras vykdydamas mokslinius tyrimus aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe, Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu ir kitais partneriais. Vykdome projektus, prisidedančius prie įrodymais grįstų savižudybių intervencijos metodų (CAMS, ASSIP, mentalizacija grįsta terapija) plėtros. Teikiame ekspertines konsultacijas savižudybių prevencijos ir psichikos sveikatos klausimais LR Vyriausybės, LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės darbo grupėse. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami moksliniuose straipsniuose, Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. 2019 m. Centro nariams įteiktas apdovanojimas už geriausią Vilniaus universiteto taikomąjį darbą: „Specializuotų, moksliškai pagrįstų terapijų, skirtų sumažinti savižudybės riziką, diegimas bandomosiose asmens sveikatos įstaigose“, „Vaikų ir suaugusių savižudybių, įvykusių 2017 m. lapkričio - 2018 m. Kontaktai:Suicidologijos tyrimų centrasVilniaus universitetasM. K. Čiurlionio g. 29, 103 kab., LT-03100 VilniusEl.
VU Studentų atstovybė (VU SA) gali atsakyti į klausimus dėl studijų ar veiklų. Pametei studento pažymėjimą, nori pasitikslinti dėl studijų proceso, o galbūt ieškai klubo ar projekto, prie kurio nori prisijungti? Į daugelį klausimų tau atsakys Vilniaus universiteto Studentų atstovybės koordinatoriai ir savanoriai.
Be to, Vilniaus universitete rūpinamės studentų (-čių) gerove - nuo studijų ir karjeros konsultacijų iki psichologinės pagalbos ir mentorystės. Čia rasi informaciją apie nemokamas paslaugas, pagalbą studentams (-ėms) su negalia ir galimybes gauti individualią pagalbą įvairiais klausimais.
Mentorystė
VU Mentorystės programa sujungia studentus (-es) su mentoriais (-ėmis), kurie (-ios) gali padėti geriau suprasti studijų procesą ir pasirinkti bei suplanuoti savo kelią universitete. Mentoriai (-ės) gali tapti patikimais (-omis) kelrodžiais (-ėmis) ieškant tinkamiausios studijų krypties, siekiant tobulinti savarankiškumo, planavimo ir bendravimo įgūdžius, trūkstant motyvacijos studijuoti. Pasirinkite mentorių (-ę) ir aukite tikslingai nuo pat pirmųjų studijų savaičių!
Pagalba studentams su negalia
Vilniaus universitetas yra atviras studentams (-ėms) su negalia ir siekia visiems (-oms) užtikrinti lygias galimybes studijuoti. Jei turi negalią, kuo anksčiau užpildyk konfidencialią anketą (ją rasi apačioje) ir vėliau galimybes individualizuoti studijų procesą aptarsi su neįgaliųjų reikalų koordinatoriumi (-e).
Taip pat skaitykite: Studijų pasirinkimas: psichologija
Studijų ir finansavimo klausimai
Akademiniai (-ės) konsultantai (-ės) Tau padės atsakyti į kylančius klausimus apie studijų pradžią, studijų procesus, finansus ir Vilniaus universiteteo tvarkas. Kreiptis į akademinius (-es) konsultantus (-es) gali Konsultavimo ir karjeros centre arba kiekviename akademiniame padalinyje (fakultete). Teikiamos individualios konsultacijos yra nemokamos. Su akademiniais konsultantais (-ėmis) gali susisiekti žemiau nurodytais kontaktais.
Psichologinė pagalba
Vilniaus universiteto psichologai (-ės) teikia konsultacijas studentams (-ėms), susiduriantiems (-ioms) su įvairiomis problemomis ar emociniais sunkumais. Per metus kiekvienas (-a) studentas (-ė) gali nemokamai pasinaudoti keturiomis individualiomis psichologinėmis konsultacijomis ir (ar) aštuoniomis grupinėmis konsultacijomis. Pagalba teikiama lietuvių ir anglų kalbomis, kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.
Sveikatos stiprinimas
VU Sveikatos ir sporto centras kviečia į nemokamas individualias sveikatos stiprinimo konsultacijas. Siūlomos kelių tipų konsultacijos, kurios yra tinkamos visiems (-oms), siekiantiems (-čioms) sveikiau gyventi ir turintiems (-čioms) klausimų dėl tinkamo sporto, pratimų pasirinkimo ar ieškantiems (-čioms) motyvacijos keisti savo įpročius ir kokybiškiau gyventi.
Sielovada
Vilniaus universitetas yra jėzuitiškos tradicijos universitetas ir iki šiol bendradarbiauja su tėvais jėzuitais, kurie puoselėja savito dvasingumo cura personalis nuostatą, t. y. asmenišką rūpinimąsi kiekvienu žmogumi, šeima ir bendruomene. VU kapelionas ir pagalbininkai teikia dvasines konsultacijas, padeda pasiruošti sakramentams, kviečia į maldos, Biblijos ir tikėjimo pažinimo grupeles, siūlo Šv. Jonų bažnyčios, studentų (-ių) koplyčios erdves meditacijai, laikui su Dievu ir savimi.
Teisinė pagalba
VU Teisės klinika teikia nemokamas gyvas ir nuotolines teisines konsultacijas. Iš klinikos konsultantų (-ių) galima gauti informacijos apie dirbantiems (-čioms) skelbiamas prastovas ar siuntimus atostogų, darbo sutarčių nutraukimą, turimus kreditus bankuose ar kitose kredito įstaigose, nedarbingumo pažymėjimus prižiūrintiems vaikus ar artimuosius.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Kalbų mokykla
Studentai (-ės), norintys (-ios) išmokti užsienio kalbų arba pagerinti jau turimas anglų, vokiečių, italų, ispanų, prancūzų, rusų ir kt. kalbų žinias, gali tai padaryti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kalbų mokykloje. Kalbos mokoma pradedančiųjų, pažengusiųjų ir mokančiųjų grupėse. Baigę (-usios) kursus klausytojai (-os) gauna pažymėjimą apie išklausytą kursą.
Valgymo sutrikimų linijos pagalba
Valgymo sutrikimų linija savo veiklą pradėjo vykdyti 2021 m. sausio 5 d. Kiekvieną antradienį nuo 18 iki 22 val. Linijoje budi savanoriai, kurie atsako į ieškančiųjų pagalbos skambučius telefonu. Budintys savanoriai - psichologijos bakalauro, magistro studijų paskutinių kursų studentai, psichologai, psichoterapeutai. Savanorių darbas yra prižiūrimas patyrusių kolegų.
Linijoje savanoriauja įvairūs specialistai, turintys patirties ir žinių valgymo sutrikimų srityje. Pavyzdžiui, Augustė, Vilniaus universiteto absolventė, turinti asmeninę patirtį kovojant su valgymo sutrikimu, teikia informaciją apie gydymą ir nukreipia pagalbos ieškančius asmenis. Psichologė Dovilė savanoriauja, nes jai artima tema, susijusi su santykiu su kūnu, maistu ir savimi. Gydytoja dietologė Lina padeda normalizuoti santykį su maistu ir paneigti mitus apie mitybą.
Krizės ir nemokama psichologinė pagalba
Prie privačių psichologų kabinetų driekiantis milžiniškoms eilėms, ekspertai primena - tokios pat kokybiškos psichologinės pagalbos galima gauti ir nemokamai, valstybės finansuojamose įstaigose. Pasak SAM atstovės, svarbu, jog žmonės žinotų, kad jiems valstybinėse įstaigose priklauso nemokamos specialistų konsultacijos. Visi gali kreiptis tiesiogiai į psichikos sveikatos centrą, jokio siuntimo nei iš šeimos gydytojo, nei iš nieko kito nereikia. „Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra kompensuojama 30 nemokamų psichoterapijos konsultacijų. Kita nuo praeitų metų atsiradusi paslauga - psichoterapijos dienos stacionaras. Dabar jau yra įsisteigę, mano žiniomis, trys psichoterapijos dienos stacionarai, kur galima gauti jau intensyvesnes paslaugas, tokias pusiau stacionarines, (…) o jeigu sunkesni atvejai, tai užtikrinama ir stacionarinė pagalba“, - dėsto E.
Jonavos psichikos sveikatos centre dirbanti medicinos psichologė Gintarė Meslinienė aiškina, jog susitikimų skaičius, kurį finansuoja valstybė, kiekviename centre gali skirtis. Štai Jonavoje nemokamai per metus žmonės gali konsultuotis 10-12 kartų. Tarkime, jeigu yra tokie rimti dalykai kaip savižala, suicidiniai ketinimai, labai svarbi yra atvejo vadyba, kuri garantuoja, kad tas žmogus bus nuosekliai prižiūrimas visos specialistų komandos.
Tokiais atvejais, kai pagalbos reikia nedelsiant, galima kreiptis ir į Vilniaus „Krizių įveikimo centrą“, kuriame psichologai savanoriai budime kiekvieną darbo dieną nuo 16 iki 20 val. ir šeštadienį nuo 12 iki 18 val. „Krizių įveikimo centras“ yra orientuotas į žmones, kurie išgyvena krizes: netektį, skyrybas, nepagydomų ligų išaiškėjimą, santykių problemas, savižudybės krizę.
Išvados
Savanorystė yra puiki galimybė psichologijos studentams įgyti praktinių įgūdžių, patirties ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Vilniaus universitetas siūlo įvairias galimybes gauti psichologinę pagalbą ir įsitraukti į savanorišką veiklą. Svarbu, kad studentai (-ės) ir visuomenė žinotų apie šias galimybes ir jomis naudotųsi.
tags: #vu #studentai #psichologai #savanoriai #pagalba