Šiame straipsnyje apžvelgiama Zigmundo Froido psichoanalitinė asmenybės teorija, kuri padarė didelę įtaką XX amžiaus psichologijai ir kultūrai. Teorija apima psichikos struktūrą, asmenybės raidą ir gynybos mechanizmus.
Įvadas
Zigmundas Froidas (Sigmund Freud, 1856-1939) buvo austrų gydytojas neurologas, sukūręs psichoanalizės teoriją, kuri tapo vienu iš pagrindinių XX amžiaus psichologijos ramsčių. Froidas pradėjo savo karjerą kaip neurologas, tačiau susidomėjo nervinių sutrikimų gydymu. Jis manė, kad tokių sutrikimų priežastys yra psichologinės, o ne fiziologinės. Ieškodamas veiksmingų gydymo metodų, Froidas sukūrė psichoanalizę, kurią galima apibrėžti kaip žmogaus psichikos reiškinius aiškinančią teoriją, žmogaus psichikos tyrinėjimo metodą ir psichoterapinę sistemą.
Psichoanalizės teorija remiasi požiūriu, kad žmogaus asmenybę ir nuostatas formuoja ne tik genetiniai ir fiziniai veiksniai, bet ir ankstyvieji santykiai su tėvais, seksualumas, meilė, neapykanta, praradimai ar išsiskyrimai. Froido teorija teigia, kad žmogus nėra sąmoningai kontroliuojantis save. Pasąmonė yra variklis, kuris valdo žmogaus elgesį.
Pagrindiniai psichoanalizės principai
Froido psichoanalizės teorija remiasi keliais pagrindiniais principais:
- Determinacija: Kiekvienas psichologinis reiškinys turi priežastį. Sapnų turinys, kalbos klaidos ir atminties spragos nėra atsitiktiniai, bet sąlygojami nesąmoningų impulsų ir norų.
- Dinamiškumas: Žmogaus elgesį apsprendžia vidinės jėgos. Psichika yra nuolat trikdoma konfliktų tarp gyvybės (Eros) ir mirties (Thanatos) varų.
- Gynyba: Sąmonė ginasi nuo skausmingos informacijos, norų ar potraukių, išstumdamas ją į pasąmonę.
- Raida: Asmenybė vystosi per psichoseksualines stadijas, kurių kiekvienos metu tenkinami tam tikri poreikiai, susiję su specifinėmis erogeninėmis zonomis.
Psichikos struktūra
Froidas sukūrė psichikos modelį, kurį sudaro trys pagrindinės dalys:
Taip pat skaitykite: Froido teorija
- Id (tai): Tai pati primityviausia ir sunkiausiai prieinama asmenybės dalis, veikianti pagal malonumo principą, siekianti tuoj pat patenkinti instinktyvius poreikius. Id yra energijos rezervuaras, kuriame glūdi biologinės žmogaus elgesį motyvuojančios jėgos - instinktai. Id netoleruoja energijos augimo, kuris patiriamas kaip nemaloni įtampa. Įtampos sumažėjimas patiriamas kaip malonumas.
- Ego (aš): Tai asmenybės dalis, atsakinga už sąveiką su realybe. Ego veikia pagal realybės principą, kuris reikalauja atidėti įtampos atpalaidavimą tol, kol bus atrastas objektas, kuris tiks poreikio patenkinimui. Ego reguliuoja visus žmogaus veiksmus, atrenka aplinkos objektus ir nusprendžia, koks instinktas ir kaip bus patenkintas.
- Superego (virš-aš): Tai asmenybės moralinė dalis, kuri atstovauja tradicinėms vertybėms ir visuomenės idealams. Superego veikia kaip vidinis moralinio elgesio teisėjas, bausdamas žmogų už nepriimtinus veiksmus ir skatindamas už tinkamą elgesį. Superego kaip vidinis moralinio elgesio teisėjas išsivysto tėvų bausmių ir apdovanojimų įtakoje.
Šios trys sistemos nuolat sąveikauja tarpusavyje, o jų pusiausvyra lemia žmogaus elgesį ir psichinę būseną.
Instinktai
Froidas teigė, kad žmogaus elgesį motyvuoja du pagrindiniai instinktų tipai:
- Gyvenimo instinktai (Eros): Šie instinktai tarnauja individo išlikimui ir rūšies atsinaujinimui. Tai alkis, troškulys, seksualinis instinktas ir pan. Jų naudojama energija vadinama libido.
- Mirties instinktai (Thanatos): Šie instinktai siekia grąžinti žmogų į neorganinę būseną, sunaikinti gyvybę. Iš mirties instinktų kyla agresyvūs motyvai.
Instinktai turi keturis charakteringus bruožus: šaltinį, tikslą, objektą ir varomąją jėgą. Šaltinis yra fiziologinis poreikis, tikslas - kūno sujaudinimo pašalinimas, objektas - tai, kas padeda pašalinti poreikį, o varomoji jėga - energijos kiekis, kuris verčia individą siekti tikslo.
Psichoseksualinis vystymasis
Froidas teigė, kad asmenybė vystosi per kelias psichoseksualines stadijas, kurių kiekviena susijusi su tam tikra erogenine zona:
- Oralinė stadija (0-1 metai): Pagrindinis malonumo šaltinis yra burna. Kūdikis tyrinėja pasaulį per burną, čiulpdamas ir kandžiodamas daiktus.
- Analinė stadija (1-3 metai): Pagrindinis malonumo šaltinis yra išangė. Vaikas mokosi kontroliuoti tuštinimąsi, o tai gali turėti įtakos jo asmenybės formavimuisi.
- Falinė stadija (3-6 metai): Pagrindinis malonumo šaltinis yra lytiniai organai. Šioje stadijoje susiformuoja Edipo kompleksas (berniukams) arba Elektros kompleksas (mergaitėms).
- Latentinė stadija (6-12 metų): Seksualiniai impulsai yra prislopinami, o vaikas daugiausia dėmesio skiria socialiniams ir intelektualiniams įgūdžiams.
- Genitalinė stadija (nuo 12 metų): Seksualiniai impulsai vėl atsiranda, o žmogus pradeda ieškoti intymių santykių su kitais žmonėmis.
Jei žmogus užstringa kurioje nors iš šių stadijų, jis gali patirti fiksaciją, kuri vėliau gali pasireikšti tam tikrais asmenybės bruožais ar elgesio problemomis.
Taip pat skaitykite: Froido psichoanalizė
Gynybos mechanizmai
Ego naudoja gynybos mechanizmus, kad apsisaugotų nuo nerimo ir išlaikytų psichinę pusiausvyrą. Gynybos mechanizmai iškraipo tikrovę ir padeda žmogui susidoroti su nemaloniais jausmais ir mintimis. Kai kurie iš pagrindinių gynybos mechanizmų yra:
- Išstūmimas: Kankinančių minčių ir jausmų pašalinimas iš sąmonės.
- Projekcija: Nepriimtinų jausmų priskyrimas kitiems žmonėms ar aplinkai.
- Perkėlimas: Jausmų perkėlimas nuo vieno objekto ant kito, mažiau grėsmingo.
- Sublimacija: Nepriimtinų impulsų nukreipimas į socialiai priimtiną veiklą.
Kritika ir įtaka
Froido teorija sulaukė daug kritikos dėl savo mokslinio pagrįstumo trūkumo, per didelio dėmesio seksualumui ir nepatikimų klinikinių duomenų. Vis dėlto, Froido idėjos padarė didelę įtaką psichologijai, psichoterapijai, literatūrai, menui ir kitoms kultūros sritims. Froidas atkreipė dėmesį į pasąmonės svarbą, vaikystės patirties įtaką asmenybės formavimuisi ir gynybos mechanizmų vaidmenį psichinėje sveikatoje.
Nors daugelis Froido teorijos aspektų yra pasenę ir prieštarauja šiuolaikiniams tyrimams, jo indėlis į psichologijos mokslo raidą yra neginčijamas. Froidas padėjo pagrindus psichodinaminei psichologijai ir sukūrė unikalią žmogaus psichikos supratimo sistemą.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Agresijos psichoanalitinė teorija
tags: #z #froido #psichoanalitine #asmenybes #teorija