Įvadas
Socialinis darbas nuolat tobulėja, o jo teorinis pagrindas apima įvairias žinias, požiūrius ir metodus. Bihevioristinė teorija, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje, iš esmės pakeitė požiūrį į žmogaus elgesį ir jo korekciją, pabrėždama aplinkos veiksnių įtaką. Šiame straipsnyje išnagrinėsime bihevioristinę socialinio darbo teoriją, jos pagrindinius principus, taikymo galimybes ir vertinimą.
Biheviorizmo Esmė Ir Pagrindiniai Principai
Biheviorizmas - tai materialistinė psichologija, kuri žmogaus elgesį laiko psichologijos objektu, o ne sąmonę. Ši kryptis akcentuoja išorinę žmogaus elgseną bei aktyvumą įvairiomis aplinkybėmis, daugiausia dėmesio skirdama tam, ką žmonės daro ir kokios aplinkybės priverčia juos vienaip ar kitaip pasielgti.
Pagrindinė biheviorizmo prielaida - žmogaus elgesį lemia aplinkos įvykiai. Svarbiausias biheviorizmo indėlis į socialinį darbą - empirinių mokslinių tyrimų pritaikymas praktikoje. Socialiniai darbuotojai, vadovaujantis šia teorija, turi išsiaiškinti ir išnagrinėti, ką galima pakeisti kliento aplinkoje, kad pasikeistų jo problemiškas elgesys. Profesionalą domina ne kliento elgesio priežastys, bet pasekmės.
Sociobiheoveristams būdinga tai, kad svarbu ne žmogus, o aplinka, ne asmenybė, o tik jo reakcijos. Asmenybės vystymasis - nuolatinis prisitaikymas prie aplinkos reikalavimų, kuris vyksta operantinio mokymosi būdu. Įvertinimu detalizuojamas elgesys, išryškinamas pagrindinis elgesys, nustatomi stimulai ir padariniai. Probleminio elgesio dažnumas, mastas ir kryptis gali būti kontroliuojami ir stebimi intervencijos metu. Tikslai specifiškai susiję su elgesio kitimu.
Pagrindiniai Biheviorizmo Atstovai Ir Jų Indėlis
Žymiausi biheviorizmo atstovai:
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
- Ivanas Pavlovas: Klasikinio sąlygojimo teorija parodė, kaip organizmai gali išmokti reaguoti į neutralius stimulus, susiejant juos su reikšmingais.
- Burrhusas Frederic'as Skinneris: Operantinio sąlygojimo teorija pabrėžia, kad elgesys yra kontroliuojamas pateikiant pozityvius stimulus (paskatas), o bausmės nėra veiksmingos.
- Edwardas Thorndike'as: Tyrė mokymosi procesus ir nustatė, kad elgesys, kuris sukelia teigiamas pasekmes, yra labiau tikėtinas pasikartoti.
- Johnas B. Watsonas: Teigė, kad psichologija turi tirti tik tai, ką galima tiesiogiai matyti ir išmatuoti, o elgesys yra reakcijų į aplinkos stimulus visuma.
- Albertas Bandura: Socialinio išmokimo teorija parodė, kad žmonės mokosi stebėdami ir imituodami kitų elgesį. A. Bandura teigia, kad kuo labiau pas žmogų išvystyti pažintiniai sugebėjimai, tuo didesnį poveikį jis gali daryti savo elgesiui, esant toms pačioms aplinkos sąlygoms.
Taip pat svarbūs atstovai yra E. Thomas, kuris teigia, kad bihevioristinė teorija individą laiko pasyviu sąlygojimo proceso recipientu. Klasikinis sąlygojimas - elgesio išmokimas dėl to, kad jis per laiką susijęs su tam tikru stimulu (pvz., baltas chalatas - kelia baimę). Operantinis sąlygojimas susijęs su išmoktu elgesiu (jei elgesio sukelta reakcija yra maloni - elgesys tikriausiai kartosis). Elgesį kontroliuoja aplinkybės arba stimulas (stimulas-reakcija).
Bihevioristinis Socialinio Darbo Modelis
Bihevioristinis socialinio darbo modelis orientuotas į kliento elgesio keitimą, naudojant įvairias technikas ir metodus, pagrįstus mokymosi principais. Šis modelis apima kelis svarbius žingsnius:
- Kliento įvertinimas: Nustatomas stimulo ir reakcijos ryšys, lemiantis kliento elgesį. Tai apima elgesio analizę, tikslų sąlygų, kurioms esant pasireiškia netinkamas elgesys, išsiaiškinimą.
- Tikslų nustatymas: Aiškiai apibrėžiamas nepageidaujamas elgesys ir įvardijamas pageidaujamas elgesys, kurio siekimas yra apibrėžiamas kaip tikslas. Tikslas yra keisti asmens sąmonę (mintis, emocijas ir elgesį).
- Plano sudarymas: Išskiriami uždaviniai, kas bus daroma, keičiant elgesį. Elgesio keitimo žingsniai turi atitikti kliento galimybes, užsibrėžiant realius tikslus.
- Sutarties sudarymas: Visa tai, kas buvo apibrėžta ir numatyta, surašoma sutartyje. Įvardijamas atlygis už pasiektus rezultatus ir numatomos pasekmės (kai kuriais atvejais bausmės), jei nebus laikomasi susitarimo.
- Vertinimas ir analizė: Stebimi, analizuojami ir vertinami pasikeitimai, jų veiksmingumas ar neveiksmingumas, atlygio turinio ir tvarkos tinkamumas.
- Rezultatų įtvirtinimas: Pasiekti rezultatai arba pokyčiai turi būti įtvirtinami. Klientas pritaiko įgytus įgūdžius realiame gyvenime.
Praktinis naudojimas: dirbant su individais ir šeimomis, neturinčiais pagrindinių socializacijos įgūdžių, kuriems reikia konkrečios pagalbos.
Operantinio Determinizmo Taikymas Socialiniame Darbe
Operantinis determinavimas, arba operantinis sąlygojimas, yra vienas iš pagrindinių bihevioristinės teorijos principų, plačiai taikomas socialiniame darbe. Ši teorija teigia, kad elgesys yra veikiamas pasekmių, kurios atsiranda po to, kai tas elgesys įvyksta. Jei pasekmės yra teigiamos (paskatinimas), elgesys yra labiau tikėtinas pasikartoti ateityje. Jei pasekmės yra neigiamos (bausmė), elgesys yra mažiau tikėtinas pasikartoti.
Socialiniame darbe operantinis determinavimas gali būti naudojamas įvairiais būdais, siekiant padėti klientams keisti savo elgesį:
Taip pat skaitykite: Žmogiškieji santykiai ir biheviorizmas
- Paskatinimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti įvairias paskatas, kad sustiprintų pageidaujamą elgesį. Paskatinimai gali būti materialūs (pvz., dovanos, pinigai) arba socialiniai (pvz., pagyrimas, dėmesys).
- Bausmė: Socialinis darbuotojas gali naudoti bausmes, kad sumažintų nepageidaujamą elgesį. Tačiau bausmės turėtų būti naudojamos atsargiai ir tik tada, kai kitos priemonės yra neveiksmingos. Bausmės gali būti materialios (pvz., baudos) arba socialinės (pvz., kritika, ignoravimas).
- Elgesio formavimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti elgesio formavimo techniką, kad palaipsniui išmokytų klientą naujo elgesio. Ši technika apima paskatinimą už kiekvieną žingsnį, kuris veda prie pageidaujamo elgesio.
- Išnykimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti išnykimo techniką, kad sumažintų elgesį, kuris nėra paskatinamas. Ši technika apima ignoravimą elgesio, kuris anksčiau buvo paskatinamas.
Socialinio Išmokimo Teorija
Socialinio išmokimo teorija, sukurta Alberto Banduros, pabrėžia, kad žmonės mokosi ne tik per tiesioginę patirtį (paskatinimus ir bausmes), bet ir stebėdami kitų elgesį. Ši teorija teigia, kad žmonės gali išmokti naujų elgesio būdų stebėdami kitus žmones, ypač tuos, kuriuos jie laiko autoritetais arba modeliais.
Socialinio išmokimo teorija socialiniame darbe gali būti naudojama įvairiais būdais:
- Modeliavimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti modeliavimą, kad parodytų klientui, kaip elgtis tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, socialinis darbuotojas gali vaidinti situaciją, kurioje klientas turi išreikšti savo jausmus, ir parodyti, kaip tai padaryti tinkamai.
- Stebėjimas: Socialinis darbuotojas gali paskatinti klientą stebėti kitus žmones, kurie sėkmingai elgiasi tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, klientas, kuris turi problemų su socialiniais įgūdžiais, gali būti paskatintas stebėti žmones, kurie yra socialiai kompetentingi, ir mokytis iš jų.
- Sustiprinimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti sustiprinimą, kad paskatintų klientą imituoti elgesį, kurį jis matė stebėdamas kitus žmones.
Bihevioristinės Pagalbos Šeimai Teorijos Taikymas
Bihevioristinė pagalba šeimai teorija gali būti taikoma įvairiose situacijose, siekiant pagerinti šeimos narių elgesį ir santykius. Štai keletas pavyzdžių:
- Vaikų auklėjimas: Bihevioristinės technikos, tokios kaip paskatinimas už gerą elgesį ir bausmė už blogą elgesį, gali būti naudojamos siekiant išmokyti vaikus tinkamo elgesio.
- Šeimos konfliktų sprendimas: Bihevioristinė teorija gali padėti šeimos nariams išmokti efektyviau bendrauti ir spręsti konfliktus.
- Priklausomybių gydymas: Bihevioristinės technikos, tokios kaip operantinis sąlygojimas ir socialinis išmokimas, gali būti naudojamos siekiant padėti šeimos nariams įveikti priklausomybes.
- Elgesio problemų sprendimas: Bihevioristinė teorija gali padėti šeimos nariams spręsti įvairias elgesio problemas, tokias kaip agresija, nerimas ir depresija.
Bihevioristinės Teorijos Kritika Ir Apribojimai
Nors bihevioristinė teorija yra veiksminga priemonė elgesio keitimui, ji taip pat turi tam tikrų apribojimų ir susilaukia kritikos. Kai kurie kritikai teigia, kad biheviorizmas pernelyg supaprastina žmogaus elgesį, ignoruodamas vidinius psichologinius procesus, tokius kaip mintys, jausmai ir motyvacija. Be to, bihevioristinė teorija gali būti kritikuojama už tai, kad ji per daug dėmesio skiria išoriniam elgesiui, o ne asmens vidinei patirčiai.
Kiti apribojimai:
Taip pat skaitykite: "Tik Tu ir Aš" Programa
- Pasyvus individo vaidmuo: Bihevioristinė teorija individą laiko pasyviu sąlygojimo proceso recipientu, ignoruodama jo aktyvų vaidmenį mokymosi procese.
- Etiniai klausimai: Bausmių naudojimas elgesio keitimui gali kelti etinių klausimų, ypač jei bausmės yra griežtos arba žeminančios.
- Nepakankamas dėmesys ilgalaikiams pokyčiams: Bihevioristinės technikos gali būti veiksmingos trumpalaikiams elgesio pokyčiams pasiekti, tačiau ilgalaikiams pokyčiams įtvirtinti gali prireikti papildomų strategijų.
Kitos Teorijos Ir Modeliai Socialiniame Darbe
Socialiniame darbe taikomos ir kitos teorijos bei modeliai, kurie papildo bihevioristinę teoriją ir padeda socialiniams darbuotojams visapusiškai suprasti klientų problemas ir rasti veiksmingus sprendimus. Štai keletas pavyzdžių:
- Psichodinaminė teorija: Ši teorija pabrėžia pasąmonės procesų ir ankstyvosios vaikystės patirties įtaką žmogaus elgesiui. Atstovai: C. G. Jung, Freudas, Adleris. Freudas gydydamas emocinius sutrikimus, įsitikino, kad juos sukelia pasąmonėje vykstantys procesai, kuriuos jis siekė išsiaiškinti, analizuodamas savo pacientų laisvąsias asociacijas bei sapnus. Freudas manė, kad vaiko raida vyksta psichoseksualinėmis pakopomis kurias jis pavadino oraline, faline, latentine ir genitaline. Jis teigė, kad tai, kaip žmogus išsprendė su šiomis stadijomis susijusius konfliktus ir ar neliko jis fiksuotas ties kuria nors stadija, turi įtakos vėliau jo asmenybei. Įtampa tarp Id iir Superego reikalavimų kelia nerimą. Neofroidininkai A.Adleris, K. Horney, E. Frommas ir E.Eriksonas, taip pat ir K. Jungas pritarė daugeliui Freudo idėjų. C.G.Jung išskyrė 2 esmines asmenybės nuostatas: intraversiją ir ekstraversiją. K. Horney įvedė bazinio nerimo sąvoką, t.y. žmogaus nereikšmingumo, pasimetimo, bejėgiškumo pavojingame pasaulyje jausmas. K. - „nuo žmonių“ - atsiskyrėliškas tipas. - „prieš žmones“ - priešiškas tipas, būdingas dominavimas, priešiškumas, kitų išnaudojimas, tokiam žmogui gyvenimas-kova prieš visus ir visada. Taikoma dirbant su individais, kurie turi emocinių sutrikimų, baimių, patyrę seksualinį išnaudojimą, pastoviai jaučiantys nerimą. Dirbama su grupėmis, pasidalijama savo išgyvenimais. Taip pat su motyvuotais, kalbėti linkusiais klientais norinčiais dalyvauti ilgalaikiame procese or norinčiais pažinti ir analizuoti save.
- Sistemų teorija: Ši teorija teigia, kad šeima yra sistema, kurioje kiekvienas narys yra susijęs su kitais ir veikia vienas kitą. Atstovai: Erikon, G. Bartlettas, L. von Bertalanffis ir kt. Šio modelio pagrindas - susikūrusi sistemų teorija. Soc.darbuotojo uždavinys - padėti klientui tapti savarankiškam, autonomiškam, gebančiam savarankiškai analizuoti ir modeliuoti savo situacijos sprendimus. Įvertinimas atliekamas darbuotojui ir klientui dirbant kartu ir siekiant suprasti prasmę. Koncentruojamasi ties asmeniu ir problema, siekiant parinkti tinkamiausią veiksmą. Stengiamasi pašalinti aplinkos kliūtis. Rūpinamasi kliento poreikiais ir pažeidžiamumu.
- Humanistinė teorija: Ši teorija pabrėžia žmogaus laisvę, atsakomybę ir gebėjimą save realizuoti. Atstovai: G. Helen Phillips. Remiasi humanistine egzistencijos filosofija. Žmonės suprantami kaip laisvi, atsakingi ir galintys save realizuoti. Individai turėtų būti traktuojant jų išdidumą, iš jų tikimasi atsakomybės. Tikslas-skatinti individų socialinį funkcionavimą per bendravimą grupėse, kurias suburia bendri interesai ir rūpesčiai. Grupėms padedama veiksmingai ir atsakingai funkcionuoti. Įvertinimas grindžiamas narių bendrybėmis. NNaudoja jausmų išliejimą, grupės paramą individams, realybės orientaciją ir savęs vertinimą. Taip pat programos turinį, narių planavimą, grupės procesą ir darbuotojo asmenį kaip priemonę pasiekti narių tikslus.
- Egzistencializmas: Nagrinėjama žmogaus būtis pasaulyje ir pagrindiniai jo egzistencijos klausimai: gyvenimo prasmės, atsakomybės, laisvės, vienišumo, kančios, mirties. Atstovai: VV. Franklis, R. Mėjus, L. Binsvangeris. Žmogus neturėtu klausti kokia mano gyvenimo prasmė, bet jis turi atsakyti į šį klausimą. Žmogus yra atsakingas už savo pasirinktą egzistencijos būdą. L. - aplinkinis gamtos pasaulis - išorės pasaulis sąlygojantis žmogaus, kaip biologinio individo elgesį. - savų išgyvenimų pasaulis - santykių su savimi būdas, tai žmogaus subjektyvus mąstymas. Naudojamas, kai klientas nori tobulinti savęs suvokimą. Egzistencializmo metodas gerai sprendžia vienišumą, susvetimėjimą, emocinio ryšio su socialine grupe nebuvimo problemas. Sprendžiant socialines problemas pagal egzistencinį modelį remtis kliento ryšiais su šeima, reikšmingais jam žmonėmis, bendruomene.
Kognityvinė Elgesio Terapija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) tarp psichologinio gydymo metodų atsirado palyginti neseniai. Istoriškai elgesio terapija atsirado anksčiau už kognityvinę. Ankstyvoji elgesio terapija rėmėsi Pavlovo sąlyginių ir nesąlyginių refleksų teorija. Elgesio terapija tam tikras problemas (pavyzdžiui, nerimo, panikos) spręsdavo efektyviau nei kitos terapinės sistemos. Tačiau vien refleksais nebuvo galima paaiškinti žmogaus elgesio. Paaiškėjo, kad kognityviniais metodais galima užpildyti gana nemažas spragas. 1960 -1970 m. prasidėjo kognityvinė revoliucija. Kognityvinės terapijos pionieriais laikomi Aronas Beckas ir Albertas Ellisas (Laurinaitis, E. ir Milašiūnas, R. KET taikoma nerimui, depresijai, socialinei fobijai, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso, generalizuoto nerimo, panikos priepolių, valgymo, priklausomybių, asmenybės sutrikimams gydyti. Tyrimai patvirtina, kad ši terapija, derinama su medikamentais, veiksminga šizofrenijos, bipolinio sutrikimo atvejais (Laurinaitis, E. ir Milašiūnas, R. 2008).
tags: #bihevioristine #pagalba #seimai #teorija