Šiuolaikiniame pasaulyje stresas tapo nuolatiniu palydovu. Konfliktai darbe, sveikatos problemos, nesutarimai su artimaisiais, didelis gyvenimo tempas - visa tai prisideda prie nuolatinės įtampos. Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių, patirdami stresą, linkę pasyviai laukti jo pabaigos arba griebiasi žalingų priemonių, tokių kaip alkoholis ir cigaretės. Tačiau yra ir pozityvių būdų, kaip valdyti stresą, pavyzdžiui, bendravimas su draugais, filmų žiūrėjimas, muzikos klausymas ar knygų skaitymas. Tačiau ką daryti, jei negalite sau leisti tiesiog gulėti lovoje ar nenorite žaloti savo kūno svaigalais? Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius, kartais netradicinius, streso malšinimo būdus, nuo aštrių pojūčių iki raminančių žaislų.
Netradiciniai streso malšinimo būdai
Aitriųjų paprikų terapija
Greita ir efektyvi priemonė sumažinti stresą - atsikąsti aitriojo pipiro. Amerikiečių mokslininkai teigia, kad ši daržovė geros nuotaikos hormonų endorfinų kiekį organizme pakelia net 3 balais penkiabalėje sistemoje. Psichologiškai tai paaiškinama tuo, kad suveikia kitas stiprus stresorius (pipiro sukeltas deginantis pojūtis), nukreipdamas dėmesį nuo anksčiau veikusio stresoriaus. Situacijos išsprendimas (aštrumo sumažinimas) suteikia pasitikėjimo savo jėgomis, todėl žmogus labiau pasitiki savimi ir spręsdamas ankstesnę situaciją, sukėlusią stresą. Vis dėlto, ši priemonė skirta stiprių nervų turėtojams.
Masažas gyvatėmis
Mėgėjus atsipalaiduoti apdėlioja nenuodingomis gyvatėmis, kurios šliaužioja po visą kūną. Sunkesnės ir didesnės gyvatės parenkamos gilaus masažo mėgėjams, o mažesnės - tiesiog atpalaiduojančio pojūčio norintiems. Kaip teigia šį būdą išbandę drąsuoliai, seanso metu gyvatės oda atrodo ne slidi ar bjauri, o sausa ir švelni. Specialistai teigia, kad gyvatės kūnas ir jos judesiai veikia atpalaiduojančiai, todėl šis metodas dažnai naudojamas, siekiant sumažinti galvos ir raumenų skausmus.
Alaus vonios
Čekijoje yra alaus darykla, kurioje siūloma pasinerti į alaus vonias. Turistai kviečiami 20 minučių pasilepinti vonioje, pripildytoje +35 laipsnių šilumos alaus. Manoma, kad šiltas alus padeda pašalinti iš kūno toksinus, valo odą, atpalaiduoja raumenis, o alaus mielės prisotina kūną vitaminų.
Žandikaulio masažas
Stresas sukelia kūno raumenų įtampą, ypatingai žandikaulio srityje. Neveltui susirūpinusio žmogaus veido išraiška skiriasi nuo atsipalaidavusio. Todėl žandikaulio masažas padeda atpalaiduoti raumenis, kas reikšmingai mažina stresą. Jeigu dėl patirto streso žandikaulio raumenys lieka įsitempę, tai gali sukelti galvos skausmus.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti raminantį žaislą?
Rėkimas
Nuo neatmenamų laikų žmogus rėkimu išreikšdavo savo jausmus. Rėkaujant keičiasi cheminė organizmo sudėtis. Šauksmai skatina gamintis endorfinus (mūsų natūralius nuskausminamuosius), o taip pat sukelia eilę kitų neurocheminių procesų, sumažinančių stresą. Galima šaukti miške, galima į pagalvę ar automobilyje. Netgi egzistuoja terapijos seansai, kurių metu žmonės grupėje po pusę valandos šaukia. Tačiau net ir 10 minučių pašaukimas gali nuimti įtampą.
Lyginimas
Retai kam skalbinių lyginimas - malonus užsiėmimas, tačiau jis gana naudingas. Pasikartojantys judesiai pirmyn-atgal - viena geriausių (ir naudingiausių) nusiraminimo priemonių. Taip yra todėl, kad lyginimas turi nemažai bendro su meditacija. Šių dienų žmogaus smegenys nuolat užimtos įvairių minčių. Kai jaučiame stresą, smegenys patiria perkrovas, tad kyla pulsas ir didėja kraujospūdis. Monotoniški ir lėti judesiai priverčia mus nusiraminti ir susitelkti į tai, ką darome.
Burbulinė plėvelė
Kiekvienam vaikui labai patinka polietileninė plėvelė su burbuliukais, į kurią dažnai būna įsukama buitinė technika. Patinka tai, kad spaudžiant burbuliukus, jie garsiai sproginėja. Suaugusiems vertėtų žinoti, kad toks užsiėmimas taip pat efektyviai mažina įtampą.
Antistresiniai žaislai: kas tai ir kaip jie veikia?
Nervų sistemos sujaudinimas - dažna problema, su kuria susiduria tiek suaugę, tiek vaikai. Intensyvi fizinė ir protinė veikla, stresas, problemos šeimoje ar darbe - visa tai gali sukelti nervinį jaudrumą ir netgi išsekimą. Visiškai išvengti streso neįmanoma, tačiau įmanoma stiprinti nervų sistemą ir išmokti suvaldyti emocijas. Vienas iš būdų - naudoti nervus raminančius žaislus, kurie gali padėti vaikams (ir suaugusiems) nusiraminti, susikaupti ir atsikratyti blogų įpročių.
Antistresiniai žaislai (angl. fidget toys) - tai įvairūs nedideli daiktai, skirti užimti rankas ir nukreipti mintis nuo nerimo ar streso. Jie gali būti įvairių formų, dydžių, tekstūrų ir funkcijų. Šių žaislų istorija siekia Mingų dinastijos laikus Kinijoje (1368-1644 m.), kur buvo gaminami metaliniai rutuliukai (angl. Baoding balls), skirti gydymo tikslais. Šiais laikais antistresiniai žaislai tapo populiarūs kaip priemonė, padedanti susidoroti su stresu, nerimu ir dėmesio sutrikimais.
Taip pat skaitykite: Emocinio Intelekto Ugdymas
Tyrimai rodo, kad antistresiniai žaislai padeda sukaupti dėmesį ir susikoncentruoti į savo emocijas. Jie gali padėti liautis iš nervingumo sukti plaukų sruogą, judinti kojas, tampyti auskarus, barbenti pirštais į stalą.
Renkantis antistresinį žaislą, svarbu atsižvelgti į aplinką, kurioje jis bus naudojamas, asmeninius poreikius ir pomėgius bei žaislo savybes.
Populiariausi antistresinių žaislų tipai
- Spineriai (angl. fidget spinner): turbūt visiems žinomas antistresinis žaislas. Jeigu mėgstate stebėti judančius objektus, spineris gali būti geras pasirinkimas. Atsirado ir naujoviškų šio sukučio versijų - Pop it spineriai, kuriuose įmontuoti žaismingi Pop it burbuliukai.
- Fidget kubai (angl. fidget cube): jeigu mėgstate spaudyti rašiklį, kai sėdite vienoje vietoje, tuomet fidget kubas tinka kaip tik jums. Šį nedidelio dydžio kubelį sudaro keletas sienų, kuriose įmontuoti įvairūs mygtukai.
- Kamuoliukai ir skvišai (angl. stress balls and squishy toys): ko gero, mėgstamiausi mažų vaikų antistresiniai žaislai. Jie būna įvairiausių pavidalų. Squishy žaislai yra minkomi, maži žaislai, dažniausiai pagaminti iš minkšto plastiko ar putplasčio medžiagų, kurie gali būti spausti, lenkti, išstumiami arba šiek tiek ištempti.
- Pop it: galima drąsiai pasakyti, kad pop it yra populiariausi antistresiniai žaislai. Kadangi jų būna įvairių formų, vien jau juos pamačius, pagerėja nuotaika. Pop it priskiriamas antistresams, kurie sukelia garsą. Burbuliukų sprogimas juos spaudant prisideda prie papildomos stimuliacijos.
- Šlykštukai (слаймы) ir kinetinis smėlis: puikiai tinka vaikams, kuriems patinka rankomis pajausti daiktų tekstūrą. Minkant, spaudant ir formuojant masę, gerai treniruojasi pirštų judesiai. Dar geresnė alternatyva šlykštukams būtų kinetinis smėlis (angl. kinetic sand). Jį galima įvairiai formuoti, o paskui išardyti į malonias čiupinėti granules.
- Tangle: sudarytas iš banguotų detalių, kurias galima sukioti ir keisti jų formą, įvairiai išardyti ir sujungti taip, kaip fantazija leidžia. Labai mėgstamas vaikų, todėl dažnai naudojamas pedagogų kaip kūrybiškumą skatinanti priemonė.
- Tampomi žaislai: tampomus žaislus smagu ne tik ištempti, bet ir pajusti kaip jie linksmai spurda rankose. Dažniausiai tai būna įvairios tampomos spalvotos juostelės (angl. strechy strings). Jas tempdami vaikai lavina rankos-akies koordinaciją, pincetinį griebimą ir stiprina rankų raumenis.
- Kiti antistresiniai žaislai: tai ir populiarioji kendama, gyvatėlė (angl. magic snake), labirintai (angl. infinite marble run) ir pan. Atskiro paminėjimo verti loopy looper sukučiai. Jie daug įdomesni už spinerius, nes plastikiniame tunelyje sukate ryškų kamuoliuką.
Kiti būdai nuraminti nervus
Antistresiniai žaislai yra tik viena iš priemonių, padedančių nuraminti nervus. Štai keletas kitų patarimų:
- Laikykitės miego režimo: eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, miegokite ne mažiau 7-8 val.
- Ribokite televizoriaus žiūrėjimą ir interneto naudojimą: juose yra daug neigiamų žinių, veikiančių žmogaus pasąmonę.
- Būkite gamtoje: pasivaikščiojimai parke ar miške gyvybiškai svarbūs visiems, kurie patiria psichologinį stresą.
- Sportuokite: kasdien sportuojant ne tik lavinami raumenys, bet ir ugdomas disciplinuotumas - žmogus tampa ramesnis ir labiau susivaldantis.
- Mokykitės taisyklingai kvėpuoti: kvėpuokite pilvu, o ne krūtine.
- Sveikai maitinkitės: valgykite daugiau nesmulkintų grūdų produktų, riebios žuvies, mėlynių ir migdolų.
- Venkite žalingų įpročių: ribokite alkoholio ir kofeino vartojimą.
- Gerkite raminančias arbatas: ramunėlių arbata veikia kaip raminamieji vaistai.
- Išmėginkite kvėpavimo pratimus: giliai kvėpuokite ir sulaikykite kvėpavimą.
- Lankykitės pirtyje: šiluma atpalaiduoja raumenis ir gerina nuotaiką.
- Apsikabinkite ir bučiuokitės: jausdami nerimą, prisiglauskite prie antrosios pusės.
- Įsigykite augintinį: augintiniai padeda jaustis laimingesniems ir gyventi ilgiau.
- Dalinkitės rūpesčiais: pasiguoskite artimiesiems.
- Planuokitės laiką: susidarykite dienotvarkę.
Streso tipai ir jų įtaka
Svarbu atpažinti, kokio tipo stresą patiriate, nes tai gali padėti pasirinkti tinkamiausius streso valdymo būdus. Stresas - tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai. Stresoriai gali būti:
- Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką: žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
- Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką: tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.
Pagal trukmę ir intensyvumą, stresas gali būti:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Ūmus stresas: tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Pavyzdžiui, galite jausti nerimą dėl artėjančio egzamino arba užduoties darbe. Egzamino ar užduoties metu jaučiate stresą, tačiau, jiems pasibaigus, pranyks ir streso jausmas. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai.
- Lėtinis stresas: tai yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų. Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą.
Jei jaučiate aukščiau išvardintus simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichologą. Specialistai galės jums pasiūlyti psichologinę pagalbą arba specifinius metodus, skirtus stresui ir dėl streso kylantiems simptomams įveikti, pavyzdžiui, atsipalaidavimo terapijas. Gydytojai įprastai neskiria vaistų stresui gydyti, nebent pacientas serga kita liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimu.
Ką dar galite padaryti?
- Sportuokite: mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei.
- Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą: šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
- Sveikai maitinkitės: subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
- Nustatykite sau prioritetus: sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
- Skirkite laiko sau: išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
- Kvėpavimo pratimai ir poilsis: meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti.
- Bendraukite su artimaisiais: kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
- Stenkitės atpažinti streso požymius: žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.