Žalingi įpročiai - tai įsisenėję polinkiai, kurie kenkia žmogaus sveikatai, socialiniam gyvenimui ir kartais aplinkiniams. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ši problema yra aktuali ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei prevencinių priemonių. Straipsnyje apžvelgiama žalingų įpročių paplitimo statistika, priežastys ir galimos prevencijos strategijos, ypatingą dėmesį skiriant paauglių ir jaunimo situacijai.
Žalingų įpročių paplitimas ir rūšys
Visame pasaulyje apie 10% žmonių turi žalingų įpročių. Dažniausiai pasitaikantys žalingi įpročiai yra įvairios priklausomybės:
- Piktnaudžiavimas alkoholiu (alkoholizmas)
- Nesveikų maisto produktų vartojimas
- Rūkymas
- Narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas (narkomanija)
- Psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų
- Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų
- Priklausomybė nuo interneto
- Priklausomybė nuo maisto
Šie įpročiai gali sukelti abstinencijos sindromą ir turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Priklausomybės tarp paauglių ir jaunimo
Įprasta manyti, kad priklausomybės ligos kamuoja tik suaugusius asmenis, tačiau vis dažniau tenka gelbėti paauglius nuo psichiką ir kūną žalojančių priklausomybių. Tai, kas prasideda kaip paaugliškas maištas ar troškimas pabėgti nuo netenkinančios realybės, kartais tampa viso gyvenimo tragedija. Priklausomybė apibūdinama kaip lėtinis sutrikimas, kai asmuo negeba kontroliuoti savo elgesio vartodamas svaigiąsias medžiagas ar užsiimdamas tam tikra veikla. Lietuvoje beveik neįmanoma surinkti tikslių duomenų apie tai, kiek nepilnamečių atsiduria įvairiausių priklausomybių spąstuose. Dažniausiai užfiksuojami tik tie atvejai, kai kreipiamasi pagalbos arba vaikas atsiduria gydymo įstaigoje dėl apsinuodijimo.
Naujausios apklausos rodo, kad:
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti raminamųjų šalutinių poveikių
- 12 % pilnametystės nesulaukusių jaunuolių per pastarąjį mėnesį buvo girti.
- 32 % vaikų alkoholinių gėrimų paragauja iki 13 metų.
- 15 % nepilnamečių yra vartoję kanapių.
- 14 % per pastarąsias 30 dienų rūkė cigaretes.
Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo duomenimis, 2019 m. beveik kas penktas Lietuvos mokinys teigė, kad bent 1-2 kartus per gyvenimą bandė kokių nors narkotikų. 2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atliktas bendrosios populiacijos tyrimas atskleidė, kad jauniausi vaikai pradėjo rūkyti vos 7 m., o didžiausias procentas asmenų, vartojusių ar vartojančių narkotikus nuolat, yra tarp 15-24 m.
Elektroninės cigaretės
Itin opia problema specialistai laiko elektronines cigaretes, kurių naudojimo mastai pastaraisiais metais itin išaugo. Elektroninės cigaretės plačiai reklamuojamos internete, patraukliai pristatomos kaip sveikesnė alternatyva įprastosioms. Egzistuoja skonių bei struktūrinių komponentų įvairovė, viliojančios pakuotės, nuo elektroninių cigarečių nesusidaro pelenai, jos yra bekvapės, bedūmės, dėl to vaikai ir paaugliai galvoja, jog tėvai nieko neįtars. Dėl savo tikroviškumo, patrauklumo ir saugumo jos traukia ne tik jau rūkančius, bet ir iki šiol to nemėginusius paauglius. Norisi akcentuoti, kad nėra sveiko ar saugaus būdo rūkyti. Pastebima, kad jaunimas linkęs dalintis viena elektronine cigarete ar vadinamu veipu, kas didina užkrečiamųjų ligų riziką. Tokie vaikai bei paaugliai lėčiau vystosi ir fiziškai, ir psichiškai, yra labiau linkę vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, pasižymi polinkiu į agresiją ir kt.
Priklausomybė nuo interneto ir maisto
Be psichoaktyviųjų medžiagų, priklausomybes sukelia ir kitos veiklos. Tyrimo, atlikto Jungtinėje Karalystėje, duomenimis, vaikai daugiau laiko praleidžia naudodamiesi internetu nei žiūrėdami televizorių. Dauguma jų teigia, kad naudoja telefoną ar planšetinį kompiuterį tik tam, jog galėtų naršyti internete. Rytų šalyse priklausomybė nuo interneto yra dažnesnė, pavyzdžiui, Anglijoje ji sudaro 10 %, Šveicarijoje - 17 %, Pietų Korėjoje - 31 %. Deja, duomenų apie interneto priklausomybės paplitimą Lietuvoje neturime. Šis terminas apima priklausomybę nuo internetinių žaidimų, žinučių, socialinių tinklų ar tinklaraščių sekimo / rašymo. Įrodyta, kad priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių ir interneto gali sukelti miego sutrikimų, turi įtakos psichikos sveikatai.
Specialistai vis dažniau prabyla apie vaikų priklausomybę nuo maisto. Tai naujai apibrėžta priklausomybių rūšis. Deja, tyrimų, nagrinėjusių tokią priklausomybę, itin mažai. Manoma, kad vaikams ši priklausomybė pavojingesnė dėl dar vykstančios biologinės ir psichologinės raidos. Priklausomybė nuo maisto (pvz., saldainių, kepinių, saldintų gėrimų) būdingesnė mažesniems vaikams. Nustatyta, kad priklausomiems nuo maisto būdingas mažesnis sotumo jausmas, emocinis valgymas, jų kūno masės indeksas didesnis. Išsivysčiusiose šalyse 23,8 % berniukų ir 22,6 % mergaičių turi antsvorio ar yra nutukę. Pastebėta, kad vaikų, kurie priklausomi nuo maisto, tėvai dažnai irgi serga šia priklausomybe.
Pandemijos įtaka priklausomybėms
Pastebima, kad priklausomybėmis sergančių vaikų padaugėjo, o įtakos tam galėjo turėti per pandemiją taikyti ribojimai. Vaikai nelankė mokyklos, jų įprastas ritmas buvo sutrikdytas. Daugiau laiko leisdami namuose, tiek laisvalaikiu, tiek kartais per pamokas naršė internete, neretai guosdavo ir ramindavo save maistu. Rūkymo, alkoholio ar narkotikų vartojimo mastai buvo laikinai sumažėję, tačiau vos tik atlaisvinus ribojimus apsinuodijimų kreivė šovė į viršų.
Taip pat skaitykite: Septyni efektyvūs įpročiai
Priežastys ir rizikos veiksniai
Visgi tikrosios priklausomybių šaknys glūdi psichikoje ir vaiko aplinkoje. Psichologai sako, kad bręstančiai asmenybei noras būti šauniu ir suaugusiu žmogumi neretai asocijuojasi su priklausomybę keliančių medžiagų vartojimu ir suprantamas kaip atsipalaidavimo, bendravimo būdas. Jeigu tėvai rūko, linkę vartoti alkoholį, vaikams tai tampa lengviau prieinama. Jeigu draugai vartoja narkotikus, vaikas irgi anksti gauna progą jų išmėginti. Priklausomybės ligų specialistai pažymi, kad svaigintis labiau linkę tie vaikai, kuriems trūksta tėvų dėmesio, supratimo, kurių šeimose dažni konfliktai, keliami per griežti reikalavimai, šeimoje ar giminėje buvę priklausomybės atvejų.
Kiekvienas priklausomybės atvejis, kaip ir kiekvienas vaikas, yra unikalus. Tad kaskart ir tikrosios priklausomybės priežastys turi būti nustatomos individualiai dalyvaujant specialistams - medikams, psichologams, priklausomybės atvejų vadybininkams.
Žalingų įpročių prevencija
Prevencija yra svarbiausias žingsnis siekiant sumažinti žalingų įpročių paplitimą.
Ankstyva intervencija
Pačią susirgimo pradžią turi pastebėti tėvai. Pirmieji ženklai, liudijantys, kad vaikas galbūt priklausomas, - tai pasikeitusi emocinė būsena: irzlus, nerimastingas, uždaras, išgyvenantis nuotaikų kaitas. Melagystės, miego, valgymo sutrikimai, papilkėjusi oda, patamsėję paakiai - irgi galimi priklausomybės požymiai. Jeigu vartojami narkotikai ar alkoholis, iš namų dingsta vertingi daiktai ar pinigai. Pastebėjus tokį elgesį, jau reikalingas gydymas, dažniausiai psichoterapija ar reabilitacijos programa. Visgi prasidedančią ligą galima pastebėti ir dar anksčiau. Tuomet po pirmųjų pabandymų, kol dar nesusiformavo įprotis, įmanoma užbėgti problemai už akių.
Šeimos vaidmuo
Psichologai ragina tėvus kuo atviriau kalbėtis su vaikais apie įvairių rūšių priklausomybes. Manoma, kad toks pokalbis reikalingas jau šešiamečiams. Svarbu vaikus mokyti pasakyti „ne“ svaigalams ir išmokyti nepasiduoti grupės spaudimui. Ne mažiau svarbu ir tai, kad vaikas sugebėtų atpažinti savo emocijas ir mokėtų jas saugiai išreikšti. Mat būtent noras atsikratyti emocinės įtampos veda prie priklausomybių. To išmokti galima skirtingais būdais: nuo psichoterapijos seansų iki dėmesingumo ugdymo, atsipalaidavimo pratimų ir net kvėpavimo treniruočių.
Taip pat skaitykite: Asmenybės pokyčiai
Mokymas atitolinti pasitenkinimą
Vaikai, kaip, beje, ir suaugusieji, nori viską gauti čia ir dabar. Trokšta greito rezultato: kuo greičiau pamatyti, patirti, taip pat staigiai atsikratyti įtampos ir tą pačią akimirką būti išblaškomi ar pralinksminami. Greito rezultato siekimas, deja, ne tik negali būti pasiektas, tačiau neretai tampa nepatenkintais troškimais, kurie verčia praktikuoti žalingą elgesį. Tad viena iš tokio žalingo elgesio prevencijos formų - vaiko mokymas ramiai pabūti su pačiu savimi, nesiblaškant, neieškant pramogų ir nevengiant emocijų. To išmokti galima tik kasdien ar bent keletą kartų per savaitę skiriant laiko pabuvimui aplinkoje, kai jų sąmonė nėra aktyvinama išoriškai (be televizoriaus, socialinių tinklų ar kt.).
Streso valdymas
Daug vaikų nuo ankstyvo amžiaus patiria spaudimą būti geriausiam, ypatingam, nepakartojamam ir todėl patiria milžinišką įtampą. Nemokėdami su šia įtampa susitvarkyti, ieško kuo greitesnių ir paprastesnių būdų atsipalaiduoti, pabėgti nuo realybės. Tai padaryti padeda cukrus, ekranai ar dar žalingesni dalykai. Tokio pabėgimo galima išvengti pasitelkus psichoterapinius seansus, paprastus kvėpavimo ir meditacijos pratimus. Jų metu ir po jų vaikas stebi savo pojūčius, savijautą ir ilgainiui supranta, kad galima jaustis kitaip - geriau. Dar svarbu tai, kad net ir vaikiški meditaciniai užsiėmimai padeda mažajam sulėtėti ir patirti ramybę. Kvėpuojant ugdoma kantrybė ir gebėjimas kontroliuoti emocijas. Medituoti ar sąmoningai kvėpuoti vaikus galima mokyti vos tik pradėjus lankyti mokyklą. Iš pradžių jie tiesiog būna toje aplinkoje, kur vyksta užsiėmimai, vėliau atlieka paprastus pratimus ir pamažu pratinasi saugiai nusiraminti. Pradinukai mielai priima informaciją, smalsiai išbando naujus dalykus ir gana greitai perpranta principus, nes dar neturi išankstinių nuostatų.
Pagalba priklausomiems asmenims
Pastebima, kad didelė dalis rūkančiųjų vis dėlto nori mesti rūkyti, tačiau dažniausiai tai darant savarankiškai, rezultatas būna nesėkmingas. Kaip ir kitos priklausomybės, ši priklausomybė taip pat turi abstinencijos laikotarpį nustojus vartoti medžiagą. Tradicinis būdas-patarimas - „mesk rūkyti“ - neefektyvus, tad savo darbe dirbant su vaikais ir paaugliais išsiaiškinu rūkymo statusą (rūko, nerūko, metęs rūkyti), patariu (geriausias būdas mesti rūkyti yra su specialisto pagalba), padedu (nukreipiu gydymuisi). Vaikų ir paauglių gydytojas-psichiatras konsultacijos metu įvertins sveikatos būklę, ir, nustačius žalingą rūkymą ar priklausomybės diagnozę, suteiks informaciją apie priklausomybės sutrikimą bei galimus gydymo būdus.
Alternatyvos tradiciniam rūkymui
Prof. A.Fal teigimu, idealiausiu atveju gyventojai turėtų visai nerūkyti. Vis dėlto kai kuriais atvejais naudingos tabako žalos mažinimo strategijos. „Tiems, kurie nenori mesti arba dėl kokių nors priežasčių negali, naudinga pereiti prie mažiau kenksmingų metodų. Tai nėra 100 procentų efektinga, bet situacija taptų kur kas geresnė. Elektroninės cigaretės, snusas (tabako pagalvėlės), kaitinamasis tabakas - alternatyvos, kurios turėtų pakeisti įprastą deginamąjį tabaką, nes jų žala - daug kartų mažesnė.
Valstybės politika ir finansavimas
ES sukūrė iniciatyvą - pirmoji europiečių karta be tabako. Ja siekiama, kad iki 2040 m. tabaką vartotų mažiau nei 5 procentai gyventojų. Pernai nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė pusantro tūkstančio žmonių. Natūralu, kad siekiant užkirsti kelią mirtingumui, plėtojamos prevencinės programos, kurioms kasmet skiriama vis daugiau lėšų. Šiais metais vien sveikatos išsaugojimui ir priklausomybės ligų prevencijai buvo numatyta 3,5 mln. eurų, kitais metais - 4,4 mln. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad įvertinus visus aspektus, žala ekonomikai gali siekti nuo 1,5 proc. iki 4 proc.
Lenkų medicinos profesorius Andrzej Fal atkreipia dėmesį, kad sergantis žmogus - mažiau produktyvus. Maža to, prasta gyvenimo kokybė ir psichologinė būsena turi įtakos ne tik sergančiam asmeniui, bet ir jo šeimai, bendruomenei. Vis dėlto išeičių yra. Mokslininkas iš Lenkijos siūlo daugiau investuoti į visuomenės sveikatos prevenciją. „Norvegija vieno asmens sveikatinimui ir profilaktikai išleidžia 160 dolerių per metus, o Lenkija - 40 dolerių. Investiciniai skirtumai tiesiogiai koreliuoja su sveikatos rezultatais. Lenkijoje rūko 20 procentų gyventojų, Norvegijoje - tik 12 procentų. Investavimo į prevenciją strategija, anot jo, svarbi tiek sveikatos, tiek ekonominiu požiūriu.
Žalingų įpročių prevencija mokslo bazė
Žalingi įpročiai ir jų prevencija.
- Įvadas
- Žalingi įpročiai
- Narkomanija
- Narkotinės medžiagos, jų poveikis, vartojimo pasekmės
- Alkoholizmas
- Lošimas
- Žalingų įpročių prevencija
- Pirminė alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija
- Gydymas nuo lošimo , bei prevencija
- Išvados
- Literatūra
Temos aktualumas. XXI a. vis dažniau pastebima, kad jaunimą supa žalingi įpročiai. Dabar mažiau yra ne tų, kurie vartoja alkoholį ar rūko, o tų, kurie atsisako. Alkoholizmo, rūkymo ir narkomanijos problema vis didėja. Žalingas įprotis virsta priklausomybe nuo kurio nors svaigalo.
Pristatymo objektas - žalingi įpročiai, jų prevencija.
Pristatymo tikslas - atskleisti žalingų įpročių samprata ir jų prevencijos būdus.
Pristatymo uždaviniai:
- Atskleisti žalingų įpročių rūšis.
- Atskleisti žalingų įpročių prevencijos būdus.
tags: #zalingi #iprociai #priklausomybes