Šiandieninėje visuomenėje, kurioje patiriame nuolatinį stresą ir nerimą, raminamieji vaistai tampa vis populiaresni. Tačiau svarbu suprasti, kad ne visi raminamieji vaistai yra vienodai saugūs. Šiame straipsnyje aptarsime mažiausiai žalingus raminamuosius vaistus, taip pat pateiksime patarimų, kaip saugiai juos vartoti ir išvengti nepageidaujamų šalutinių poveikių.

Vaistų ir Alkoholio Sąveika: Pavojingas Derinys

Prieš pradedant kalbėti apie raminamuosius vaistus, svarbu paminėti vaistų ir alkoholio sąveiką. Alkoholis gali stiprinti daugelio vaistų poveikį, todėl derinys gali būti labai pavojingas. Su alkoholiniais gėrimais nedera apie 900 vaistų rūšių. Poveikis gali būti įvairus: vienais atvejais vaistų poveikis slopinamas, kitais kaip tik stiprinamas, trečiais apskritai iškreipiamas ir kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Prieš vartojant vaistus visada būtina perskaityti jų informacinį lapelį. Jame aiškiai nurodyta, kaip vartoti tuos medikamentus, taip pat ko nevalia vartoti kartu. Dažnai pamatysime įspėjimą, kad vartojant tam tikrus vaistus nerekomenduojama gerti alkoholinių gėrimų. Deja, kaip rodo apklausos, lietuviai nelinkę skaityti vaistų informacinių lapelių - dauguma skuba išmesti į šiukšlių dėžę arba palieka vaistų dėžutėje niekada neatsivertę. Netgi perskaitę ne visi paiso rekomendacijų, nes mano žinantys geriau. Esą, jeigu kartą jau bandė nepaklusti nurodymams ir nieko blogo nenutiko, nenutiks ir vėliau.

Pavojingi Vaistų ir Alkoholio Deriniai

Kai kurie vaistų ir alkoholio deriniai yra ypač žalingi:

Antidepresantai, raminamieji ir migdomieji: Alkoholis stiprina jų poveikį, todėl gali pasireikšti perdozavimo simptomai, medikamentų poveikis tampa sunkiai prognozuojamas. Galimas apsinuodijimas, pakitęs elgesys, sunkiu atveju net koma. Maža to, sukeliamas priešingas efektas vaistų poveikiui - kyla dar didesnis nerimas, gilesnė depresija. Taip pat gali pavojingai pakilti kraujospūdis, svaigti galva, sutrikti koordinacija.
Diabetui kontroliuoti skirti vaistai: Juos maišant su alkoholiu gali pavojingai žemai nukristi cukraus kiekis kraujyje.
Vaistai nuo peršalimo ir alergijos: Šie medikamentai sukelia lengvą apsvaigimą, lėtina orientaciją, lygiai tą patį daro alkoholis. Taigi poveikis pavojingai dvigubėja, kyla perdozavimo rizika.
Vaistai nuo hipertenzijos.
Vaistai nuo skausmo: Už tai tenka sumokėti kepenims padidėjusiu krūviu. Sunkesniais atvejais arba reguliariai praktikuojant tokį derinį galimi ilgalaikiai kepenų pažeidimai, uždegimai. Taip pat kyla didelė apsinuodijimo grėsmė, ypač alkoholį vartojant su ibuprofenu. Jį derinant su aspirinu didėja skrandžio opaligės rizika, perdozavimo tikimybė, net atsiranda kvėpavimo sutrikimų, širdies pažeidimų.
Vaistai nuo rėmens ir pykinimo: Toks duetas gali išprovokuoti padažnėjusį pulsą, staigų kraujospūdžio pakilimą, didėja perdozavimo rizika.
Vaistai cholesteroliui mažinti.
Antibiotikai: Alkoholis nerekomenduojamas ne tik geriant antibiotikų kursą, bet dar ir mažiausiai kelias dienas pabaigus. Priešingu atveju galimi varginantys galvos skausmai, virškinimo sistemos problemos, pykinimas, vėmimas, net širdies ritmo sutrikimai. Maža to, alkoholis mažina antibiotikų veiksmingumą, didina nepageidaujamų šalutinių poveikių tikimybę. Sudėtingais atvejais jie tokie stiprūs, kad kyla kepenų pažeidimų grėsmė. Be to, kenkiama imuninei sistemai, trikdomas miegas, sukeliama dehidratacija.
ADS pacientams skirti vaistai: Kyla perdozavimo grėsmė.
Vaistai nuo artrito.
Vaistai nuo epilepsijos ir panašių priepuolių: Jų kombinacija su svaigiaisiais gėrimais itin pavojinga. Geriausiu atveju bus juntamas apsvaigimas, mieguistumas, pasireikš pakitusi elgsena.

Alkoholio ir vaistų derinimas pavojingas visiems, bet šiuo klausimu itin atsargūs turėtų būti vyresni žmonės. Toksikologai pabrėžia, kad senstant organizmas vis lėčiau ir prasčiau skaido kenksmingas medžiagas, todėl sveikatos sutrikdymo tikimybė gerokai padidėja. Rizika išauga ir dėl to, kad senjorai dažnai turi įvairių sveikatos sutrikimų, taigi vienu metu geria skirtingus vaistus. Vaistai gali kelti pavojų derinami ne tik su alkoholiu, bet ir netinkamu maistu ar kitais vaistiniais preparatais. Svarbu atsižvelgti, kad nebūtų dubliuojamos vaistų veikliosios medžiagos. Vaistus užsigerti tik vandeniu, o ne kitais gėrimais. Svarbu žinoti, ar vaistą vartoti prieš valgį, jo metu ar pavalgius. Tai nurodoma informaciniame lapelyje. Jeigu vaistą rekomenduojama vartoti nevalgius, tai geriausia daryti ryte, iki pusryčių likus 30-60 min. Kiti vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas, gali dirginti skrandį ar net skatinti opų radimąsi, todėl derėtų vartoti su maistu. Ta pati rekomendacija taikoma tuo atveju, jeigu medikamentai tuščiu skrandžiu gali kelti pykinimą. Jeigu preparatus nurodyta vartoti po valgio, pavalgius derėtų palaukti 2 val., kol maistas pasišalins iš skrandžio. Jeigu vienu metu tenka vartoti kelis skirtingus vaistus, verčiau jų negerti vienu kartu, nebent taip nurodė gydytojas. Antraip tikėtina, kad vaistai arba stiprins vienas kito poveikį, arba jį neutralizuos.

Panikos Atakos: Kas Tai Ir Kaip Su Jomis Kovoti?

Panikos atakos - tai staigus stipraus nerimo epizodas, kuris gali pasireikšti įvairiais fiziniais ir psichologiniais simptomais. Panikos atakos tai viena nemaloniausių patirčių, galinčių užklupti kiekvieną iš mūsų visai netikėtai. Panikos ataka pasireiškia negalėjimu kontroliuoti situacijos, baime mirti ar išprotėti. Ją lydi eilė simptomų - skausmas ar maudimas krūtinėje, padidėjęs prakaitavimas, oro trūkumas, pagreitėjęs pulsas, silpnumas, pykinimas, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas. Pasauliniais duomenimis, net 6 mln gyventojų vien Jungtinėse Amerikos Valstijose serga šiuo nerimo sutrikimu. Nerimo sutrikimų spektras platus - tai generalizuotas nerimo sindromas, agorafobija, potrauminis streso sindromas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, sociofobija, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, specifinės fobijos ir jau minėtas panikos sutrikimas. Panikos atakos simptomai gali būti labai įvairūs, vieniems žmonėms jie pasireiškia stipriau ir platesniu spektru, kitiems lengviau. Iš tiesų, panikos priepuolis dažnai savo simptomatika panašus į širdies smūgį, dėl to žmonės išsigąsta ir galvoja, kad mirs. Panikos ataka gali trukti tik keletą minučių, bet gali tęstis ir pusvalandį, priklausomai nuo jos sunkumo. Kartais panikos priepuolio simptomai būna labai švelnūs, sakykim, tik pasireiškiantis galvos svaigimas su koordinacijos praradimu ar baime. Moksliniai statistiniai duomenys rodo, jog apie 14% žmonių bent kartą per savo gyvenimą patiria panikos atakos priepuolį. Panikos atakos dažnai prasideda lengvais įspėjamaisiais signalais, tačiau negydomos jos turi tendenciją stiprėti ir dažnėti. Priepuoliai vidutiniškai trunka nuo 15 iki 20 minučių, pradžioje jie gali būti lengvesni, tačiau jų negydant priepuolių trukmė gali ilgėti. Atsakymai dažniausiai slypi pasąmonėje, todėl būtina kreiptis į specialistus ir aiškintis panikos priežastis. Staigi stipri panikos ataka mus gali užklupti dėl intensyvaus nerimo, kurį ilgą laiką ignoruojame ir stengiamės jį nustumti į šalį. Nerimas neretai mūsų prote gyvena įtakotas nepasitikėjimo gyvenimiškos situacijomis ar ateitimi. Panikos atakos dažniausiai žmones užklumpa dienos metu, bet sunkėjant nerimo formai galimi ir naktiniai panikos priepuoliai. Tuomet sutrikdomas naktinis miego režimas, žmogus atsikelia nepailsėjęs, kas dar labiau didina nerimo pasireiškimą. Ir viskas vyksta lyg užburtame rate. Žmogus sukasi tame pačiame nerimo rate, negydant panikos atakų jos išsivysto į sunkų panikos sutrikimą, kuomet baiminamasi pačių panikos priepuolių. Žmogus baiminasi artėjančios panikos atakos, apriboja savo socialinį gyvenimą ir kasdienes veiklas. Panikos atakos priežastys kiekvienam asmeniui yra individualios. Dažniausiai tai psichologinės priežastys - užslėptos emocijos, patirtys ir išgyvenimai, nevaldomai prasiveržiantys visu galingumu. Nors žmonės rūkymą dažnai pasitelkia kaip priemonę nerimui įveikti, tai visgi yra tik saviapgaulė. Rūkymas neretai tik paskatina panikos atakų išsivystymą ir yra viena iš priežasčių joms pasireikšti. Rūkymas yra tik momentinė priemonė nerimui pašalinti, kadangi rūkymo metu trumpam išsiskiria didesnis dopamino kiekis, žmogus jaučią malonumą, todėl jam atrodo, kad įtampa bent trumpam sumažėja. Tačiau išsivystant stipresniam tabako poreikiui nerimas tik sustiprinamas, kadangi cigaretėje esantys chemikalai veikia priešingai nei norėtume, jie priverčia širdį plakti greičiau, dėl to padidėja kraujo spaudimas ir tuo pačiu nerimas. Apskritai, depresiją ir nerimą išgyvenantys žmonės statistiškai dažniau linksta į žalingus įpročius, kaipo rūkymas, kurie deja atneša tik atvirkštinį efektą. Žalingi įpročiai tik paskatina nerimo ir panikos atakų vystymąsi, kadangi tokiu būdu išderinama normali nervinės sistemos veikla, vystosi priklausomybės. Menopauzė yra viena iš priežasčių kodėl patiriame panikos atakas. Vidutinio amžiaus moterims neretai tenka susidurti su panikos atakomis, nors šiame amžiaus tarpsnyje, savimi pasitikinčios moterys to tikisi mažiausiai. Panikos sutrikimo atsiradimas yra susijęs su hormonų pusiausvyros pokyčiais organizme. Moterims šiuo gyvenimo tarpsniu pasireiškia daugybė naujų fizinių simptomų. Tačiau šie yra lengviau suvokiami, visgi psichologiniai simptomai atlieka svarbesnį vaidmenį kasdieniniame moters gyvenime, nes labai įtakoja ilgalaikę jo kokybę. Apskritai, vaikystėje traumas ir sunkius išgyvenimus bei emocijas patyrę žmonės linkę suformuoti jautresnę nervinę sistemą, todėl bet koks stresas, fiziologinis ar emocinis, įtaką padaro gerokai greičiau nei stipresnės nervinės sistemos žmonėms.

Taip pat skaitykite: Žalingi įpročiai Lietuvoje: statistika ir prevencija

Kaip Sužinoti, Ar Jus Užvaldė Panikos Sutrikimas?

Sužinoti ar jūsų kasdienybę užvaldęs panikos sutrikimas galite sužinoti atlikę testą anglų kalba.

Panikos Atakų Gydymas

Panikos atakos dažniausiai neatsiranda per dieną, todėl ir jų gydymas gali užtrukti ilgesnį laiko tarpą. Svarbiausias faktorius yra norėjimas pasveikti ir dėti pastangas išsiaiškinti kokios priežastys įtakojo jų atsiradimą. Panikos priepuoliams sušvelninti bei nervinei sistemai sustiprinti galima vartoti vitaminų kompleksus, taip pat natūralius raminamuosius, kaip valerijonas ar teaninas. Homeopatiniai vaistai nuo panikos tai mūsų gamtos teikiama pagalba žolelių pavidalu - tinka raudonžiedė pasiflora, melisa, apynių spurgai ir jau minėtasis valerijonas. Panikos atakoms suvaldyti trumpesniam laiko tarpui gali būti skiriami ir cheminiai raminamieji vaistai, kurie slopina nerimą ir paniką, tačiau nuo jų vystosi greita priklausomybė. Esant sunkesniems atvejams skiriami antidepresantai. Dažnai pastebima, kad žmonės su pasireiškiančiais panikos priepuoliais stengiasi juos ignoruoti ir „suimti save į rankas“, kas tik dar labiau stiprina panikos atakas. Net ir pavykus sau pagelbėti panikos akivaizdoje, jai sumažėjus būtina nedelsiant kreiptis į tuos specialistus, kurie gali padėti. Nerimui, nerimo sutrikimams ir panikai sušvelninti ir įveikti labai pasitarnauja psichologinės konsultacijos, psichoterapija ir hipnoterapija. Tiesa, pastaroji, kaip teigiama moksliniais tyrimais ir statistika, padeda greičiau ir efektyviau įveikti visas emocines ir sveikatos problemas. Hipnoterapijos metu žmogus išlieka pakankamai budrus, tačiau tiesiogiai kontaktuojama su jo pasąmone, todėl greitai išsiaiškinamos ir neutralizuojamos panikos ir nerimo priežastys. Panikos priepuoliams lengvėjant galima į savo kasdienybę įvesti ir papildomų pagalbinių priemonių kaip giluminis kvėpavimas, joga, meditacija ar atitinkama literatūra. Viena skaitomiausių knygų panikos atakų ir nerimo tematika - „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“. Knyga apie panikos priepuolius, jų priežastis ir pagalbą sau dažnai vertinama kaip teigiama pagalba sau.

Kaip Elgtis, Jei Šalia Esančiam Žmogui Artėja Panikos Ataka?

Jei susidūrėte su panikos sutrikimu ir kamuojamu žmogumi, tai jūsų artimasis ar draugas, palanku žinoti kaip elgtis netikėtose situacijose. Jei šalia esančiam žmogui artėja panikos ataka, jis jaučia pirmuosius simptomus arba teigia, kad jaučiasi keistai ir kažko bijo, jums patariama išlikti kuo ramesniems. Jeigu jums sunku suvokti kodėl patiriame panikos atakas ir kodėl tas vyksta su jūsų artimuoju, bent jau pasistenkite padėti jiems sunkią minutę. Bandymas pasakyti žmogui, kad „nieko nebijok“ ar „susiimk ir būk drąsus“ tik blogina situaciją. Juk panikos sutrikimas yra paremtas iracionalios baimės atsiradimu, kuomet viskas aplinkoje atrodo kaip veiksnys ar „trigeris“ galintis išprovokuoti paniką. Nerimo kamuojamą žmogų patartina padrąsinti, kad jis viską greitai įveiks, kad tikrai nemirs ir jam nieko neatsitiks, kad jis saugus.

Nemiga: Priežastys, Diagnostika ir Gydymas

Nemiga - asmens gyvenimo kokybę pabloginantis sveikatos sutrikimas, kuris vargina 8-18 proc. žmonių visame pasaulyje. Dėl šio sveikatos sutrikimo į šeimos gydytoją kreipiasi didelė dalis pacientų. Pasireiškus nemigai, sumažėja asmens pasitenkinimas miego trukme arba kokybe. Miego trukmės ir kokybės pablogėjimas yra susijęs su vienu ar keliais nemigos komponentais: nesugebėjimu užmigti, miegoti be prabudimų arba atsibudimu neįprastai anksti. Šis sveikatos sutrikimas sukelia stresą visam organizmui, sutrikdo sergančio paciento gebėjimą efektyviai atlikti kasdieną veiklą. Lėtinė nemiga diagnozuojama tuomet, kai miego sutrikimas vargina bent 3 naktis per savaitę ir kartojasi bent 3 mėnesius, o jo neįmanoma paaiškinti kitomis priežastimis, tokiomis kaip medikamentų ar kitų medžiagų vartojimas, gretutinėmis ligomis. Be to, nemigą galima diagnozuoti tik tuomet, kai asmuo skundžiasi miego sutrikimu ir turi visas sąlygas kokybiškai ir pakankamai ilgai išsimiegoti. Apie tai visuomet svarbu paklausti paciento, nes ši informacija gydytojui padeda atskirti nemigą nuo miego trūkumo, kuris pasižymi visai kitomis priežastimis ir padariniais, o jam įveikti reikalingos kitos priemonės ir metodai. Nustatyta, kad kartu su nemiga dažnai pasireiškia ir kiti miego ir būdravimo sutrikimai, psichikos ligos ir kitokios sveikatos problemos. Nemigos pobūdis kartais padeda išsiaiškinti miego sutrikimo priežastį. Neramių kojų sindromui ir nerimo sutrikimui būdingas nesugebėjimas užmigti, o sergantys obstrukcine miego apnėja, kenčiantys dėl nokturijos ar skausminių sindromų pacientai dažnai nesugeba miegoti pakankamai ilgai, dažnai prabunda. Depresijai būdingas ankstyvas prabudimas.

Nemigos Diagnostika

Nemigos diagnostika remiasi paciento skundais, anamneze ir lovos partnerio pasakojimu. Siekiant įvertinti nemigos sunkumą, priežastis, galinčias nulemti miego sutrikimą, ir stebėti gydomųjų priemonių poveikį, naudojami įvairūs klausimynai, miego dienoraščiai. Dvi klinikinėje praktikoje lengvai pritaikomos nemigos vertinimo priemonės yra Nemigos sunkumo indeksas (angl. Insomnia Severity Index) ir Sutartinis miego dienoraštis (angl. Consensus Sleep Diary).

Taip pat skaitykite: Raminamųjų vaistų stiprumas

Nemigos Gydymas

Pradedant lėtinės nemigos gydymą, Amerikos gydytojų kolegija (angl. The American College of Physicians) rekomenduoja pasirinkti kognityvinę elgesio terapiją (KET). Gydant nemigą, KET taikomi įvairūs metodai, kuriais atliekamos kognityvinės ir elgsenos intervencijos. Viena gydymo dalių yra paciento švietimas (supažindinama su normaliais miego įpročiais, aptariami lūkesčiai), mokoma, kaip kontroliuoti stimulus, riboti lovoje praleidžiamą laiką, mokoma atsipalaidavimo metodų. KET yra efektyvi gydymo priemonė. Ilgalaikis gydomasis poveikis stebimas net 70-80 proc. pacientų. Paskyrus KET, pacientai mažiau suvartoja migdomųjų vaistų. KET gali taikyti tinkamai apmokyti ir kvalifikuoti specialistai arba pats pacientas, pasinaudojęs automatinėmis kompiuterinėmis programomis internete (SHUTi, Sleepio ir kt.). Kai kuriuose centruose taikoma trumpa elgsenos terapija nemigai gydyti (angl. Brief Behavioral Treatment for Insomnia). Ši įrodymais pagrįsta gydymo priemonė sukurta KET pagrindu ir gali būti teikiama tiek tiesiogiai, tiek telefonu. Ją sudaro 4 trumpos elgsenos intervencijos, kuriomis pagerinama miego kokybė ir trukmė. Gydymo tikslai yra sustiprinti lovos ir miego ryšį, atkurti miego ritmą, sumažinti susijaudinimą. Laikomasi šių principų: svarbu kuo mažiau laiko praleisti gulinėjant lovoje, nepriklausomai nuo miego trukmės, kas dieną reikia keltis tuo pačių laiku, į lovą negalima gultis, jei nesijauti mieguistas, iš lovos svarbu atsikelti iš karto, kai tik sumažėja mieguistumas.

Medikamentinis Gydymas

Medikamentinis gydymas tinkamiausias pacientams, kuriuos vargina ūminė nemiga (1 lentelė). Migdomieji vaistai nemigos neišgydo, nes jie nepašalina priežasties. Juos vartojant tik palengvinami ligos simptomai. Manoma, kad benzodiazepinų grupei nepriskiriami migdomieji, tokie kaip eszopiklonas, zolpidemas, zaleplonas, pasižymi mažesniu priklausomybę sukeliančiu poveikiu. Benzodiazepinams būdinga besivystanti tolerancija (reikia vis didesnių vaisto dozių tam pačiam poveikiui sukelti), tačiau klinikiniais tyrimais įrodyta, kad net ir ilgą laiką (6-12 mėnesių) nemigą galima sėkmingai gydyti benzodiazepinams nepriskiriamais migdomaisiais vaistais, o per šį laikotarpį tolerancijai būdingų požymių neišsivysto. Toks gydymas pagerina pacientų gyvenimo kokybę ir darbingumą, sumažina bendrąjį nemigos indeksą. Gydymas greitu atsipalaidavimu pasižyminčiu zolpidemu pradedamas nuo 5 mg prieš miegą (moterims) ir 5-10 mg prieš miegą (vyrams). Jei pasirenkamas prailginto atsipalaidavimo zolpidemas, gydymas pradedamas nuo 6,25 mg prieš miegą (moterims) ir 6-12,5 mg prieš miegą (vyrams). Greitai atsipalaiduojanti vaisto forma pasirenkama gydant pacientus, kuriems sunku užmigti, o lėtai atsipalaiduojantis preparatas skiriamas tiems pacientams, kuriems kyla problemų palaikant geros kokybės miegą. Vis dėlto gydant prailginto atsipalaidavimo preparatu gali pablogėti paciento gebėjimas valdyti įvairius mechanizmus, įskaitant automobilį, nes rytą kraujo plazmoje gali būtų nustatoma reikšminga vaisto koncentracija. Jei pasirenkamas gydymas eszopiklonu, pradinė vaisto dozė yra 1 mg prieš pat miegą, o numatoma miego trukmė turėtų būti bent 7-8 val. Esant poreikiui, dozė gali būti padidinama iki 2 mg senyvo amžiaus bei 3 mg ne senyvo amžiaus ligoniams. Šiuo vaistu gydomi pacientai, kuriems sunku palaikyti pakankamai gerą miego kokybę, t. y. tiems, kurie dažnai prabunda. Zaleplonas pasižymi labai trumpu veikimo pusperiodžiu (1 val.). Vadinasi, juo gydomi tie pacientai, kuriems sunku užmigti. Skiriama 5-20 mg vaisto dozė. Juo taip pat gali būti gydomi ir tie pacientai, kurie naktimis epizodiškai prabunda ir negali užmigti. Gydant sunkios formos ar gydymui atsparia nemiga sergančius pacientus bei tuos, kurie serga lėtinėmis ligomis, kartais tenka skirti ilgalaikį gydymą migdomaisiais vaistais. Tiesa, pakartotinių vizitų metu nuolatos svarbu įvertinti tokio gydymo tikslingumą, efektyvumą ir nepageidaujamus poveikius. Toks gydymas gali būti skiriamas pablogėjus paciento būklei pagal poreikį ar prieš kiekvieną miegą. Staiga nutraukus migdomųjų vartojimą, dažnai vėl pasikartoja nemigos simptomai. Šis reiškinys dažniau stebimas tarp tų pacientų, kurie vartojo trumpai veikiančius vaistus arba dideles medikamentų dozes.

Kiti Vaistai

Šiai grupei priskiriamas vaistas suvoreksantas. Juo gydoma nemiga, pasireiškianti sunkumais užmiegant bei dažnais prabudimais naktį. Šie vaistai jungiasi prie melatonino receptorių ir juos aktyvina. Nemigai gydyti skiriamas rameltonas, kurį vartojant nepasireiškia piktnaudžiavimui būdingų požymių. Rameltonas vartojamas, jei pacientui sunku užmigti. Juo gali būti gydomi senyvo amžiaus ir tie pacientai, kuriems buvo diagnozuotas piktnaudžiavimas viena ar kita medžiaga. Skiriama 8 mg preparato prieš miegą. Įrodymais pagrįstų duomenų apie slopinamuoju poveikiu pasižyminčių antidepresantų naudojimą gydant pirminę nemigą (nėra nustatytas nuotaikos sutrikimas) yra nedaug. Klinikinėje praktikoje dažnai vadovaujamasi nuomone, kad vartojant slopinamuosius antidepresantus pasireiškia mažiau nepageidaujamų poveikių, palyginti su benzodiazepinams nepriskiriamais migdomaisiais vaistais (pvz., zolpidemas, eszopiklonas ar zaleplonas), tačiau ši nuomonė yra klaidinga. Šie vaistai gali sukelti mieguistumą dieną, burnos džiūvimą, hipotenziją, nulemti svorio augimą ir širdies ritmo sutrikimus. Doksepino saugumas ir efektyvumas buvo tirtas dviejuose atsitiktinės imties, dvigubai akluose, placebu kontroliuotuose tyrimuose. Manoma, kad jo poveikis pasireiškia veikiant histamino receptorius. Antihistamininius vaistinius preparatus galima nesunkiai įsigyti be recepto, jų dažnai yra vaistų nuo peršalimo sudėtyje. Melatoninas yra natūraliai žmogaus kankorėžinės liaukos išskiriamas hormonas, kurio nesunkiai galima įsigyti vaistinėse be gydytojo recepto. Kankorėžinė liauka reguliuoja melatonino apykait1 organizme: didžiausia jo koncentracija kraujyje nustatomos naktį, o mažiausia - būdravimo metu. Gydant melatoninu svarbus yra vaisto suvartojimo laikas. Nustatyta, kad pavartojus melatonino ankstyvą vakarą prailgėja miego trukmė, tačiau jo išgėrus 30 min. prieš miegą teigiamo poveikio jau nenustatoma. Klinikinių tyrimų, kuriais tirtas melatonino poveikis, duomenys yra prieštaringi, o jų modelis nebuvo optimalus. Atlikti keli tyrimai, kurių tikslas buvo ištirti melatonino poveikį gydant senyvo amžiaus pacientus. Remiantis jų rezultatais, melatoninas pagerina klasikinius miego parametrus vyresniems nei 65 metai pacientams. Svarbu pažymėti, kad dauguma šių tyrimų truko gana trumpą laiką, o tiriamų pacientų skaičius nebuvo didelis.

Žoliniai Preparatai ir Kitos Priemonės

Atsižvelgdami į tai, kad melatonino saugumo ir efektyvumo profilis nėra gerai ištirtas, Amerikos miego medicinos akademijos (angl. Dažniausiai nemigai gydyti vartojamų žolinių preparatų sudėtyje yra valerijonų šaknų. Atlikta nemažai klinikinių tyrimų, kuriais tirtas valerijonų poveikis miego kokybei. Metaanalizių rezultatai yra prieštaringi. 2010 metais atliktos metaanalizės rezultatai atskleidė, kad, subjektyviu paciento vertinimu, valerijonų preparatai pagerina miego kokybę. Tačiau 2006 metų metaanalizės išvadose pabrėžiama, kad tam tikri valerijonų šaknų klinikiniai tyrimai pasižymi esminiais kokybės trūkumais. Moksliniais tyrimais nepavyko įrodyti jokio teigiamo jonažolių poveikio gydant nemigą, o tokios natūralios kilmės medžiagos kaip šilkmedžiai, alkoholis ar L-triptofanas gali sukelti įvairių nepageidaujamų poveikių ir būti žalingi. Yra moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymu, kad akupunktūra gali padėti gydant nemigą, o šios intervencijos gydomasis poveikis išlieka ir nutraukus gydymą. 2016 metais Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration) nemigai gydyti patvirtino Cereve Sleep sistemą. Šią sistemą sudaro šalia lovos pastatomas prietaisas, prie kurio prijungta speciali pagalvėlė, šaldanti kaktą miegant. Prietaiso veikimo mechanizmas paremtas mokslinių tyrimų rezultatais, kurie atskleidė, kad nemiga sergančių asmenų priekinėje smegenų žievėje naktį nustatomas padidėjęs elektrinis aktyvumas. Šaldant šią sritį, slopinama elektrinė veikla, todėl pagerėja miego kokybė.

Mitybos ir Gyvenimo Būdo Rekomendacijos

Mitybos rekomendacijose nurodoma, kokių maisto produktų reikėtų vengti ir kada valgyti. Po pietų ir vakare nemiga sergantys pacientai turėtų vengti gėrimų, kuriuose gausu kofeino, nes ši medžiaga stimuliuoja ir sutrikdo miegą. Be to, siekdami pagerinti miego kokybę, sergantys pacientai vakare neturėtų vartoti alkoholinių gėrimų. Vėlyvą popietę arba ankstyvą vakarą atliekama mankšta ar kita fizinė veikla gali pagerinti asmens miego kokybę, tačiau tokie pratimai ar užsiėmimai turi būti atliekami bent 6 val. prieš miegą.

Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas

#

tags: #maziausiai #zalingi #raminamieji