Darbo aplinka, kurioje nuolat patiriamas stresas, gali neigiamai paveikti ne tik darbingumą, bet ir bendrą savijautą. Psichologė Ugnė Juodytė atkreipia dėmesį į tai, kad stresą darbe gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant santykius su kolegomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti streso priežastis, susijusias su kolegomis, ir pateiksime veiksmingų strategijų, padedančių nusiraminti ir išsaugoti produktyvumą.
Streso darbe priežastys ir jų atpažinimas
Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, į stresą reikėtų žvelgti ne kaip į vienkartinį įvykį, o kaip į nuolatinį foną, kurio lygis gali kisti. Foninį stresą sukelia tokie veiksniai kaip nuolatinis skubėjimas, kelių užduočių atlikimas vienu metu, nepatogi darbo aplinka, neapibrėžtumas ir darbo bei poilsio disbalansas.
Psichologė Ugnė Juodytė pastebi, kad vasaros laikotarpis taip pat gali tapti streso šaltiniu, ypač tiems, kuriems geras oras asocijuojasi su padidėjusiu darbo krūviu. Tokiu atveju svarbu mokėti atsipalaiduoti ir atsiriboti nuo darbų, daugiau dėmesio skiriant strategavimui ir planavimui.
Perdegimas, kaip viena iš pagrindinių U. Juodytės darbo sričių, taip pat gali būti susijęs su stresu, kurį kelia kolegos. Perdegimą išduoda noras atsitraukti nuo darbų, jėgų trūkumas ir nuolatinis nuovargis.
Kaip nusiraminti, kai kolegos kelia stresą: praktiniai patarimai
Konfliktų sprendimas ir komunikacija
Jei stresą kelia konkretus kolega ar situacija, svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai sukelia nepasitenkinimą. Reikėtų ramiai išklausyti kolegos nuomonę, užduoti patikslinančių klausimų ir stengtis rasti bendrą sutarimą. Svarbu atminti, kad kritika turėtų būti nukreipta į darbo rezultatą, o ne į asmenį.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Ribų nustatymas
Ugnė Juodytė pabrėžia, kad vienas iš būdų apsisaugoti nuo streso yra ribų nustatymas. Tai reiškia mokėjimą pasakyti „ne“ papildomoms užduotims ar prašymams, kurie viršija jūsų galimybes. Svarbu suvokti savo vertybes ir poreikius, kad galėtumėte lengviau atsispirti spaudimui ir išvengti perdegimo.
Dėmesingumo praktikos
Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos, tokios kaip valgymas jaučiant skonį ir kvapą, arba vaikščiojimas, sutelkiant dėmesį į aplinką, gali padėti nuraminti protą ir sumažinti stresą. Jei reikia greitosios pagalbos, U. Juodytė rekomenduoja užsiimti veikla, kuri nepalieka galimybės galvoti apie darbą, pavyzdžiui, keliauti į kalnus ar užsiimti ekstremaliu sportu.
Trumpalaikės streso įveikos strategijos
- Kvėpavimas 4:7:8: Įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes ir iškvėpkite per 8 sekundes. Šis kvėpavimas padeda nuraminti nervų sistemą.
- Įsižeminimas: Sutelkite dėmesį į tai, ką jaučiate savo kojų paduose ar sėdmenyse. Tai padeda nukreipti dėmesį nuo stresinių minčių.
- Penkių pojūčių pratimas: Pastebėkite penkis dalykus savo akiratyje, palieskite keturis dalykus ir pajauskite jų tekstūrą, išgirskite tris dalykus, užuoskite du dalykus ir pajauskite vieną dalyką savo liežuviu.
Ilgalaikės streso įveikos strategijos
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas padeda didinti BDNF (brain derived neurotrophic factor) kiekį, kuris mažina stresą.
- Sveika mityba: Valgykite daugiau daržovių, mažinkite angliavandenių kiekį.
- Socialiniai ryšiai: Praleiskite daugiau laiko su žmonėmis, kurie jums patinka ir palaiko.
- Gyvenimo džiaugsmas ir prasmė: Raskite prasmingos veiklos ar hobį.
- Įvairūs nusiraminimo būdai: Meditacija, muzika, šokiai, joga.
- Buvimas gamtoje: Praleiskite laiką gamtoje, kad atsistatytų organizmo resursai.
- Tinkamas miegas: Miegokite 7-9 valandas per parą.
- Dėkingumas: Praktikuokite dėkingumą, rašydami dalykus, už kuriuos esate dėkingi.
Kitos rekomendacijos
- Laiko planavimas: Planuokite savo laiką, kad realistiškai įvertintumėte, kuriuos darbus galite padaryti per konkretų laikotarpį.
- Darbo ir poilsio balansas: Skirkite laiko ne tik darbui, bet ir poilsiui, šeimai ir pomėgiams.
- Savęs pažinimas: Suvokite savo stipriąsias puses ir naudokitės jomis.
- Kvalifikacijos kėlimas: Jei jaučiate, kad atsiliekate nuo kolegų, pasirūpinkite savo kvalifikacijos kėlimu.
- Mitybos įpročiai: Stebėkite savo mitybos įpročius ir venkite saldumynų, kurie gali signalizuoti apie aukštą nerimo lygį.
Organizacinė kultūra ir vadovų vaidmuo
Ugnė Juodytė atkreipia dėmesį į organizacinės kultūros ir vadovų vaidmenį kuriant streso lygį darbe. Svarbu, kad organizacijos personalo atstovai į pozicijas rinktų tinkamus žmones, o vadovai suprastų, kad darbuotojas nėra nesenkantis šaltinis. Tylos ignoravimas taip pat gali būti klaida, nes tyla gali reikšti nuovargį, nusivylimą ar prasmės kalbėti nebuvimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas