Žmonės, įveikę šizofreniją: kelias į pasveikimą ir visavertį gyvenimą

Šizofrenija - tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus mąstymą, emocijas, elgesį ir suvokimą. Ši liga gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, tačiau svarbu pabrėžti, kad pasveikimas yra įmanomas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip žmonės įveikia šizofreniją, kokie gydymo būdai yra prieinami ir kokios pagalbos gali tikėtis sergantieji ir jų artimieji.

Šizofrenija: kas tai?

Šizofrenija yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingas realybės suvokimo sutrikimas, mąstymo nuoseklumo ir produktyvumo problemos bei socialinis atsiribojimas. Simptomai gali būti labai įvairūs, įskaitant haliucinacijas (neteisingus jutiminius suvokimus), kliedesius (neteisingus įsitikinimus), dezorganizuotą mąstymą ir kalbėjimą, emocinį atbukimą bei motyvacijos stoką.

Šizofrenija serga vienas iš šimto 18-30 metų žmonių, bet iki šiol tai yra viena neaiškiausių ligų pasaulyje. Pasaulyje šia liga serga daugiau kaip 55 milijonai žmonių. Tarp psichikos ligonių - trys ketvirčiai šizofrenikų. Ji viena migločiausių ir sunkiausiai nustatomų ligų, nes dar nėra diagnostinių tyrimų, leidžiančių psichinių ligų gydytojams tvirtai pareikšti: „Tai šizofrenija”. Vis dar ginčijamasi dėl tikslaus šios ligos apibūdinimo.

Gydymo būdai ir naujovės

Šizofrenijos gydymas paprastai apima antipsichozinius vaistus, psichoterapiją ir socialinę paramą. Antipsichoziniai vaistai padeda sumažinti tokius simptomus kaip haliucinacijos ir kliedesiai. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), padeda pacientams susidoroti su simptomais, pagerinti socialinius įgūdžius ir išmokti valdyti stresą. Socialinė parama, įskaitant šeimos terapiją ir profesinę reabilitaciją, padeda pacientams integruotis į visuomenę ir susikurti visavertį gyvenimą.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino naują vaistą šizofrenijai gydyti. Šis vaistas yra pirmasis naujas požiūris į šizofrenijos gydymą per pastaruosius dešimtmečius. 2023 m. Šiaurės Vakarų universiteto mokslininkų vadovaujamas tyrimas atskleidė, kad dešimtmečius naudojami vaistai iš tikrųjų veikia visiškai kitokio tipo smegenų ląsteles, nei manyta anksčiau. Tarp šalutinių efektų - pykinimas, vėmimas, virškinimo sutrikimai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir kepenų veiklos sutrikimai. Tačiau, nors ši gydymo priemonė ir susilaukė dėmesio bei liaupsių JAV, ar galime tikėtis ir Europoje - vis dar neaišku. A. Tautvydienės teigimu, visi vaistai ES šalyse narėse yra registruojami bendrų procedūrų metu, nacionalinės registracijos ir centrinės registracijos būdais. „Kai vaistas registruojamas centriniu būdu, registruotojas įgyja teisę juo prekiauti visoje ES. Tačiau labai svarbu atminti tai, kad net ir tuomet centriniu būdu registruotas vaistas nebūtinai bus tiekiamas į Lietuvos rinką. Kodėl? Registruotojas įvertina šalies, kurioje nori prekiauti savo vaistu, rinkos dydį, konkurentų buvimą ar nebuvimą ir pan.

Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija

Pasveikimo istorijos: įkvepiantys pavyzdžiai

Nepaisant šizofrenijos keliamų iššūkių, daugelis žmonių sugeba pasiekti reikšmingą pasveikimą ir gyventi visavertį gyvenimą. Štai keletas įkvepiančių istorijų:

Onutės patirtis: kelias iš depresijos

Onutė, moteris, išgyvenusi depresiją ir šizofreniją sergančio vyro priežiūrą, pasidalijo savo patirtimi. Ji prisimena, kad depresija jai buvo tarsi amerikietiški kalneliai, su sunkesniais ir lengvesniais laikotarpiais. Moteris sako visada ieškojusi kelių, kaip išsiveržti iš užburto ligos rato. „Buvau kaip ta varlė, įmesta į pieno puodynę. Stengiausi suplakti sviestą, kad iš jos išlipčiau. Labiausiai padėjo tikėjimas Dievu, bendrystės jausmas. Dabar manau, kad depresija padėjo man tapti kitu žmogumi: ji išmokė mylėti, suprasti“, - pasakoja pašnekovė.

Sovietmečiu Onutė gydėsi Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje, kur jai buvo taikomas medikamentinis gydymas. Moteris prisimena, kad tuo metu jai ypač tiko gydymas insulinu. Po trijų mėnesių gydymosi ligoninėje ji sako jautusis geriau, bet grįžus namo užėjo stiprus nerimo priepuolis, nenoras gyventi. Vėl kreipėsi į medikus, jai vėl pasiūlyta gultis į ligoninę, ten praleido 1,5 mėnesio. Jos būklė dar pablogėjo, kai vyrui diagnozuota šizofrenija.

Nepaisant ilgų ligoninėse praleistų metų, Onutė sako nenustojusi tikėti savo jėgomis. Net sunkiausiais gyvenimo laikotarpiais ji stengėsi padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Ji savanoriavo Lukiškių kalėjime su nuteistaisiais iki gyvos galvos, Veikliųjų žmonių bendrijoje, dalyvavo įvairiuose projektuose.

Dabar moteris stengiasi gyventi kuo aktyvesnį gyvenimą - ji važinėja dviračiu, keliauja prie ežero, daug plaukioja. Ji taip pat norėtų savanoriauti Vilniaus hospise, praskaidrinti paskutines sergančiųjų sunkiomis ligomis gyvenimo dienas - paskaityti knygą ar tiesiog pasėdėti šalia, palaikyti už rankos. Norėtų padėti ir „Niekieno vaikams“ - pabūti su nelankomais, artimųjų neturinčiais vaikais. „Galėčiau padėti ir kitiems depresija sergantiems žmonėms - sutvarkyti kambarius, pagaminti valgio, kur nors kartu nueiti. Pati turėdama tokį didelį ligos stažą, žinau, kaip elgtis su šiais žmonėmis - negalima jų kaltinti, moralizuoti, spausti. Supratimas - geriausia, ką jiems galima duoti“, - įsitikinusi moteris.

Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką

Deivido istorija: kova su haliucinacijomis

Mokykloje Deividui puikiai sekėsi: jis buvo pirmūnas, mokyklos žurnalo redaktorius, debatų dalyvis ir banglentininkas. Be to, vienoje grupėje grojo gitara. Tačiau antraisiais studijų metais Deividą ėmė kamuoti haliucinacijos. Jam diagnozuota šizofrenija.

„Aš prisimenu, kaip pirmą kartą išgirdau balsus, - sako 26 metų Deividas. - Vieną vėlyvą sekmadienio vakarą eidamas į virtuvę išgirdau buvusios merginos balsą: „Tavo smegenys pūva. Tu esi blogas ir niekam tikęs. Tu mirsi, jei pirmiau nežengsi kaire koja. Ženk kaire koja”. Apsidairiau, iš kur sklinda balsas, bet tuo pat metu supratau, kad man pasivaideno. Niekam apie tai nepasakojau. Dabar Deividas užsisklendęs, su niekuo nebendrauja. Nuo menkiausio streso jo ligos simptomai paaštrėja, todėl jis gali dirbti tik paprasčiausius darbus. Bet vaikinui, galima sakyti, dar pasisekė - vartodamas vaistus jis rečiau regi haliucinacijas ir girdi balsus. Tačiau vis tiek jaučiasi vienišas: „Nebesusitinku su draugais. Pasiilgau jų.

Zitos istorija: liga kaip unikali patirtis

46 metų teisininkė Zita šia liga serga jau šešiolika metų. „Sulaukusi vos trisdešimties, vieną naktį pabudau nuo siaubingos baimės. Puoliau daužyti indus, tuščius butelius. Viso proto nepraradau - išsikviečiau greitąją. Medikai suleido raminamųjų ir jau norėjo išeiti, bet aš primygtinai prašiau nuvežti į ligoninę”, - prisimena moteris. Vieną rytmetį ji parašė aštuonis eilėraščius, bet nejuokais išsigando tokio žodžių antplūdžio. Labiausiai Zitą supranta jos mama: „Ji manęs neklausinėja, ar aš nepamiršau išgerti vaistų, nelepina, bet, jei ką nors negerai padarau, taip ir sako: „Esi kvaila”. Aš dėl to nė kiek neįsižeidžiu. Man net geriau, kad ji nevengia vartoti šio žodžio, nes kvailystė ir yra kvailystė”. Zitai padėjo ličio druska, kurios koncentracija kraujyje bent kartą per mėnesį tiriama laboratorijoje. Kol ji neįsikalė į galvą esanti ligonė, negalėjo priprasti prie minties, jog nuolat teks gerti vaistus. Ji ligą suvokia kaip malonę, unikalią patirtį, neprieinamą banaliems tipams.

Kaip padėti sergančiajam šizofrenija?

Artimieji ir draugai gali labai padėti sergančiajam šizofrenija. Svarbu:

  • Būti suprantančiais ir palaikančiais: Stenkitės suprasti, ką išgyvena sergantysis, ir palaikykite jį.
  • Skatinti gydymą: Padėkite sergančiajam laikytis gydymo plano ir lankytis pas gydytojus.
  • Kurti saugią aplinką: Užtikrinkite, kad sergantysis jaustųsi saugus ir ramus.
  • Nekritikuoti ir nešaukti: Venkite kritikos ir šaukimo, nes tai gali pabloginti simptomus.
  • Skatinti socialinę veiklą: Padėkite sergančiajam palaikyti ryšius su draugais ir šeima.
  • Rūpintis savimi: Artimieji taip pat turi rūpintis savo sveikata ir gerove.

D.Survilaitė teigia, jog šeimos nariai neturėtų ginčytis su ligoniu, iš jo šaipytis ar įrodinėti, kad jo mintys neatitinka tikrovės. Artimiesiems nederėtų perlenkti lazdos globojant ligonį. Sergantis žmogus turi jaustis saugus, bet neprarasti savarankiškumo.

Taip pat skaitykite: Neurastenijos simptomai ir gydymas

Psichikos sveikatos svarba ir stigmatizacijos mažinimas

Svarbu pabrėžti, kad psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Psichikos ligos, įskaitant šizofreniją, yra gydomos, o sergantieji gali pasiekti reikšmingą pasveikimą. Visuomenė turi atsikratyti stigmatizacijos, susijusios su psichikos ligomis, ir skatinti supratimą bei paramą sergantiesiems.

Viktorija Andreikėnaitė, iniciatyvos Žvelk giliau ambasadorių koordinatorė, teigia, kad švietimas apie psichikos sveikatą yra būtinas siekiant mažinti visuomenėje esančią stigmą ir padidinti žmonių supratimą apie psichikos sveikatos sunkumus. „Svarbu ne tik suteikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia, bet ir kurti aplinką, kurioje žmonės nesigėdytų ieškoti pagalbos, kai to prireikia“, - sako Viktorija Andreikėnaitė.

Pagalbos galimybės Lietuvoje

Lietuvoje veikia psichikos sveikatos centrai, teikiantys ambulatorines ir stacionarines paslaugas sergantiesiems šizofrenija. Taip pat yra įvairių nevyriausybinių organizacijų, kurios teikia paramą sergantiesiems ir jų artimiesiems.

Paauglių psichikos sveikata ir narkotikų vartojimas

Paauglystėje gali pasireikšti pirmieji šizofrenijos, psichozės ir bipolinio sutrikimo požymiai. Anot J.Hilbigo, kalbant apie šizofreniją ir bipolinį sutrikimą, priežastis - sutrikusi smegenų raida, t.y. pagrindą sudaro biologinės priežastys.

Pastaraisiais metais daugėja tyrimų, rodančių, kad ir Lietuvoje paaugliai reguliariai vartoja stimuliuojančio ir mišraus poveikio psichoaktyviąsias medžiagas. J.Hilbigas sako, kad ilgesnį kanabinoidų vartojimą taip pat galima sieti su silpnėjančia dėmesio koncentracija ir mažesne motyvacija siekti tikslų. Taip pat yra nemažai medžiagų, kurios gali sukelti vienkartinę psichozę, taip pat ilgalaikį psichozinį sutrikimą. Pvz., kanapių vartojimas gali paleisti šizofrenijos ligą.

Išvados

Šizofrenija yra sudėtinga liga, tačiau pasveikimas yra įmanomas. Svarbu, kad sergantieji gautų tinkamą gydymą ir paramą, o visuomenė atsikratytų stigmatizacijos ir skatintų supratimą. Pasveikimo istorijos įkvepia ir rodo, kad net ir susidūrus su šia liga, galima gyventi visavertį gyvenimą.

tags: #zmones #kurie #iveike #sizofrenija