Ar jaučiatės nuolat pavargęs, išsekęs ir prislėgtas? Ar kasdieniai darbai tampa nepakeliamu iššūkiu? Galbūt Jus kamuoja neurastenija, neurozinė liga, kuri paveikia daugybę žmonių visame pasaulyje. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime neurastenijos simptomus, priežastis ir gydymo būdus, kad padėtume Jums geriau suprasti šią būklę ir rasti tinkamą pagalbą.
Kas yra Neurastenija?
Neurastenija - tai viena iš dažniausiai pasitaikančių neurozinių ligų. Neurastènija (neur…+ gr. astheneia - silpnumas), liguista būsena. Ji pasireiškia labai įvairiais simptomais, kurių priskaičiuojama per pusšimtį. Trumpai tariant, neurastenija - tai liga, kai skundžiamasi nuovargiu, silpnumu, išsekimu po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio. Pagrindiniai požymiai ir nusiskundimai yra greitas protinis nuovargis (apibūdinamas kaip minčių antplūdis, negalėjimas susikaupti, neproduktyvus mąstymas) ir silpnumas po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio.
Tyrimais nustatyta, kad neurastenija ypač serga vyrai nuo 20 iki 60 metų, dirbantys protinį darbą ir gyvenantys mieste. Tačiau, liga gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims, dažniausiai jaunystėje arba vidutinio amžiaus.
Neurastenijos Simptomai
Neurastenija pasižymi įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir individualių savybių. Anot gydytojo neurologo Romualdo Šaferio, pagrindiniai neurastenijos simptomai yra greitas nuovargis, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, darbingumo sumažėjimas, padidėjęs jautrumas ir dirglumas, galvos skausmas, sutrikęs miegas, atminties susilpnėjimas.
Sergantieji neurastenija skundžiasi greitu nuovargiu, energijos stoka, silpnumu, įprastų fizinių krūvių netoleravimu. Nuovargį lydi dirglumas, miego sutrikimas, kiti nemalonūs kūno pojūčiai - dažniausiai galvos skausmas, svaigimas, sutrikęs virškinimas, raumenų įtampa ir skausmai. Jaučiamas žymiai padidėjęs jautrumas išoriniams dirgikliams - gali pradėti erzinti net laikrodžio tiksėjimas, vandens lašėjimas iš čiaupo, vaikų šūkavimas kieme. Skauda galvą, kartais - ir visą kūną: dilgčioja kaktos, pakaušio srityje, skausmas plinta į kaklą, liemenį, galūnes (ypač kai staigiau pasukiojama galva). Savijautos pablogėjimą gali sukelti gautas didesnis darbo krūvis ar net oro pokyčiai.
Taip pat skaitykite: Giluminė agresijos analizė
Kadangi beveik visiems tokiems ligoniams sutrinka miegas, dienos metu jie jaučiasi mieguisti, vakare sunkiai užmiega, miega neramiai, dažnai prabunda, sapnuoja "sunkius" sapnus. Pakankamai nepailsėję, žmonės jaučiasi viskuo nepatenkinti, irzlūs, pikti. Kritus darbingumui žmogus stengiasi iš paskutiniųjų ir dar labiau puola į paniką, nesusitvarko su savo reikalais. Būdamas susinervinęs, tokią atmosferą tarsi pasėja ir tarp kitų kolektyvo narių. Kai kuriems neurastenija sergantiems ligoniams savijauta, bendra būklė kiek pagerėja antroje dienos pusėje.
Trys Lėtinio Nuovargio Stadijos:
Neurastenijos raida yra individuali, tačiau turi daug bendrų dėsningumų. Yra trys pagrindinės ligos stadijos:
- I stadija: Pradeda stigti energijos ir ištvermės, greitai nuvargstama, kūnas atrodo kaip švininis, nuolat norisi pasnausti. Smegenys pavargusios, vidaus organai dirba lėtai, jaučiama didžiulė įtampa, sulėtėja medžiagų apykaita.
- II stadija: Pagrindiniai požymiai - nervinis skrandžio sutrikimas, dujų kaupimasis, rūgimas, padidėjęs rūgštingumas, rėmuo, vidurių užkietėjimas, dažnas šlapinimasis. Kvėpavimas gali pasidaryti paviršutiniškas ir sunkus, pasunkėja širdies veikla. Silpsta regėjimas, lytinė potencija, mažėja ištvermė, vis sunkiau susikaupti. Neurastenijai taip pat yra būdingas galvos svaigimas, neuritas, nemiga, jautrumas ir dirglumas. Sutrikus apykaitos procesams auga arba krinta svoris.
- III stadija: Padidėjęs nervingumas pereina į nervinį išsekimą, pasireiškianį atminties praradimu. Atsiranda slegianti nuotaika, nerimas ir melancholija. Sutrinka daugelio organų veikla, gali pradėti kankinti haliucinacijos, neapleisti mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo.
Anot gydytojo neurologo Romualdo Šaferio, kai tokia būklė užsitęsia, vystosi lėtinė ligos eiga, gresia komplikacijos. Viena iš jų - hipochondrinės simptomatikos išsivystymas (kai perdėtai pradedama rūpintis savo sveikata, kai nuolat kamuoja baimė susirgti viena ar kita liga). Toks žmogus įdėmiai seka savo sveikatos būklę, atkreipia dėmesį į menkiausius sunegalavimus, pervertina galimus sveikatos pokyčius (žinoma, į blogąją pusę). Bandydamas surasti atsakymus į dominančius klausimus, neurastenikas prisiperka įvairiausios medicininės literatūros ir atsidėjęs studijuoja, ar jo savijautai nebūdingos širdies, skrandžio, žarnyno, psichinės ligos, ar nėra vėžiui būdingų negalavimų. Būtent dėl to toks ligonis dažnai kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus, prašo atlikti daugybę tyrimų, pradeda įtarinėti, jog medikai nuo jo slepia tikrąją sveikatos būklę. Ilgainiui žmogus tampa įtarus, pradeda nepasitikėti gydytojais, su jais konfliktuoja, rašo skundus.
Neurastenijai įgavus lėtinę formą, ligonį gali pradėti varginti krizinės būklės (jų metu padažnėja širdies ritmas, žmogus pradeda gausiai prakaituoti, dūsta).
Nerimas, depresija, galvos skausmas ar svaigimas nebūna pastovūs, kad būtų diagnozuojama kita psichikos ar nervų liga. Taip pat nenustatoma kitų endokrinologinių, reumatologinių, hematologinių ar infekcinių ligų.
Taip pat skaitykite: Neurastenijos gydymo būdai
Lytinių Funkcijų Sutrikimai
Anot gydytojo neurologo, neurastenija sergantys ligoniai neretai skundžiasi ir lytinių funkcijų sutrikimais. Vyrai pradeda sielvartauti dėl lytinio akto nepasisekimo - pradėję iš anksto baimintis, kad "nieko neišeis", tuo tik dar labiau susilpnina lytinę potenciją; moterims dažnai susilpnėja lytinis potraukis, išsivysto frigidiškumas (lytinis šaltumas).
Neurastenijos Priežastys
Medikai tvirtina, jog svarbiausia neurastenijos išsivystymo priežastis yra įvairūs žmogaus psichiką traumuojantys faktoriai. Šiam susirgimui atsirasti daug įtakos turi stresinės situacijos. Dėl paminėtų priežasčių neurastenija dažnai suserga žmonės, dirbantys padidintos įtampos, konkurencijos ir atsakomybės sąlygomis - kai nuolat susiduriama su psichiniu ar fiziniu pervargimu, dideliu darbo krūviu, miego trūkumu. O jei dar prie viso to prisideda vitaminų trūkumas, prasta mityba, infekciniai susirgimai, organizmo intoksikacija ar pan., organizmo atsparumas stresui dar susilpnėja, ir neurastenija - garantuota.
Pavyzdžiui, sunkios gyvenimo sąlygos, konfliktai darbe, nuoskaudos, nusivylimai, baimė, sielvartas, nepasisekimai, nuolatinis savo jausmų slėpimas. Psichinė trauma, galinti sukelti neurasteniją, gali būti vienkartinė, bet didelė (sakysime, artimo žmogaus mirtis) ar dažnai pasikartojanti (nesutarimai šeimoje, konfliktai su kaimynais, perdėtas jaudinimasis dėl gresiančių nemalonumų ir kt.).
Beje, anot gydytojo neurologo, ligai susiformuoti turi įtakos ir konkretaus žmogaus nervinis tipas. Nustatyta, jog dažniau ir greičiau neurastenija suserga cholerikai ir melancholikai - kitų charakterių tipų žmonės šiai ligai yra atsparesni.
Neurastenija siejama ir su ūminėmis bei lėtinėmis ligomis. Mat sergant kuria nors liga, susilpnėja žmogaus nervų sistemos funkcijos, taigi susidaro palankios sąlygos vystytis neurastenijai. Tuomet neurastenijos išsivystymui lemiamą įtaką gali turėti palyginti ir nedidelė psichinė trauma, kuri normalios būklės žmogui praeitų nepastebimai. Nustatyta ir tai, jog neurastenijos išsivystymą gali paskatinti moters nėštumas, pogimdyminis periodas, klimaksas.
Taip pat skaitykite: Kaip atskirti neurasteniją nuo šizoafektinio sutrikimo
Ligos pradžią gali paskatinti virusinė infekcija, įtampa darbe ar šeimoje.
Biologiniai Aspektai
Sergant neurastenija galvos smegenyse nerandama organinių pažeidimo reiškinių - būna tik lokalūs ar difuziniai smegenų veiklos sutrikimai. Biologiniais tyrimais nustatyta, kad sergant neurastenija padidėja smegenų žievės aktyvumas.
Neurastenija yra psichologinė būsena, kuri tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą. Ši liga susijusi su smegenų funkcionavimu, ypač su tomis sritimis, kurios atsakingos už emocijas, stresą ir nuovargį. Paveiktos sritys gali apimti prefrontalinę žievę, kuri reguliuoja mąstymą ir sprendimų priėmimą, bei limbines struktūras, kurios yra susijusios su emocijomis ir atmintimi.
Neurastenijos Gydymas
Neurastenija - išgydoma liga. Jos eiga ir prognozė tiesiogiai priklauso nuo ligonio psichiką traumuojančių faktorių panaikinimo. Kadangi neurastenijos priežastys neaiškios, gydymas yra simptominis skausmą slopinančiaisiais, raminamaisiais vaistais, antidepresantais, taikoma psichoterapija, skiriama vitaminų ir maisto papildų.
Labai svarbu išmokyti ligonį teisingai suprasti ir vertinti gyvenime pasitaikančius sunkumus. Didelį vaidmenį čia vaidina autogeninė treniruotė, psichoterapija. Būtina sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, įtikinti atsisakyti papildomo krūvio. Beje, darbas ligoniui būtinas - jis padeda užmiršti sielvartą, nelaimes, varginančius skausmus, nemalonius jutimus. Po darbo labai svarbu tinkamai pasiilsėti, ramiai pabūti - tai sutvirtina ir atstato sutrikusią galvos smegenų funkciją. Reikia kuo skubiau sureguliuoti miegą (padeda pasivaikščiojimas gryname ore, šilta vonia, šilumos kompresai ant kojų), atsigulus stengtis visiškai atsipalaiduoti, galvoti tik apie teigiamas emocijas, malonius prisiminimus.
Ligonio bendrą būklę teigiamai veikia įvairios hidroterapinės priemonės (povandeninis masažas, cirkuliacinis dušas, raminančios vonios). Visa tai ne tik pagerina bendrą būklę, bet ir paspartina medžiagų apykaitą, kraujotaką, sumažina nerimą, baimę. Na o kai išvardintos priemonės nepadeda, gydytojas gali skirti jautrumą, dirglumą, nervingumą mažinančių medikamentų (trankviliantų). Nuotaikos sutrikimai gali būti gydomi antidepresantais, nemiga - neuroleptikais. Skiriama ir organizmą stiprinančių vitaminų, smegenų kraujotaką gerinančių preparatų, antioksidantų ir pan.
Gyvenimo Būdo Korekcija
Svarbiausias uždavinys yra gyvenimo būdo korekcija, įskaitant tinkamą miego režimą, reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą ir streso valdymo metodus.
- Mityba: Subalansuota mityba, kuri apima daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir sveikų maisto produktų, gali padėti organizmui įgauti energijos ir susidoroti su lėtinio nuovargio simptomais. Svarbu vartoti maistą, kuris teikia pakankamai naudingų maistinių medžiagų organizmui.
- Fizinis Aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, bėgimas, mankšta arba jogos praktika, gali padėti sumažinti LNS simptomus ir gerinti bendrą savijautą.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Kai kurie pacientai gali pasirinkti išbandyti alternatyvias terapijas, tokias kaip akupunktūra, masažas, tai-chi arba joga.
- Intraveninė Terapija: Intraveninė terapija yra gydymo būdas, kurio metu pacientui skiriami maisto papildų, vaistų ir vitaminų injekcijos.
- Ozono Terapija: Ozono terapija yra natūralus ir efektyvus būdas pagerinti organizmo būklę, sveikatą ir gyvenimo kokybę. Terapijai naudojamas ozoną - stipriausias gamtinis oksidantas ir aktyvaus deguonies šaltinis. Terapija yra visiškai natūrali, nesukelia jokių alergijų ar šalutinio poveikio. Ozonas naikina patogeninius mikroorganizmus, skatina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir imunitetą, stiprina nervų sistemą, malšina skausmą ir gerina bendrą savijautą.
Psichologinė Pagalba
Psichologinė parama, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, stresą mažinantys pratimai ir konsultacijos su psichologu, gali padėti pacientams įveikti sunkumus, stresą, sukeliantį LNS.
Medikamentinis Gydymas
Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti tam tikrus vaistus LNS gydymui. Tai gali būti skausmą mažinantys vaistai, miego reguliatoriai ar kiti vaistai, kurie padeda valdyti LNS susijusius simptomus. Kartais LNS simptomų palengvinimui gali būti skiriami antidepresantai.
Kaip Išvengti Neurastenijos?
Kad nesusirgtumėte neurastenija, stenkitės nepervargti, tinkamai suplanuokite dienotvarkę, reguliariai darykite poilsio pertraukėles, kurių metu stenkitės kuo labiau atsipalaiduoti, geriau pailsėti. Na o jei jau pajutote pirmuosius ligos simptomus, kreipkitės į gydytoją, vartokite paskirtus vaistus (kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni jo rezultatai, mažesnė komplikacijų tikimybė).
Lėtinis Nuovargis ir Kitos Būklės
Svarbu atskirti neurasteniją nuo kitų būklių, tokių kaip lėtinis nuovargio sindromas (LNS) ir nerimo sutrikimai.
Lėtinis Nuovargio Sindromas (LNS)
Lėtinio nuovargio sindromas (LNS) yra liga, kuriai būdingas nuolatinis ar pasikartojantis nuovargis, nepraeinantis išsimiegojus, mažinantis mūsų aktyvumą ir trukdantis darbui, mokslui ar socialiniam gyvenimui. Šis sindromas dažnai sukelia simptomus, tokius kaip trumpalaikės atminties susilpnėjimas, galvos skausmai, raumenų, gerklės ar sąnarių skausmas. Sergantiesiems LNS būna sutrikęs miegas, kamuoja nemiga arba pabundama neišsimiegojus. Kartais sergantieji skundžiasi ir sąnarių skausmais ar net depresija.
Diagnozuoti lėtinį nuovargio sindromą yra sunku, nes nėra specifinio testo ar tyrimo, kuris leistų iškart diagnozuoti šią būklę. LNS nuo įprasto nuovargio skiriasi tuo, kad sergantiems LNS, nuovargis nedingsta net ir kelias naktis iš eilės gerai išsimiegojus, pailsėjus ar net po atostogų.
Nerimo Sutrikimai
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu.
Be stipraus ir varginančio nerimo jausmo ar konkrečių baimių, šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai.
Pagrindiniai Nerimo Sutrikimų Tipai:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties.
- Panikos sutrikimas: Pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais.
- Socialinė fobija: Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje.
- Hipochondrija: Tai yra perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais.
- Specifinė fobija: Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo.
tags: #neretai #neurastenija #suserga #zmones