Psichosomatika - tai sudėtingas ryšys tarp proto ir kūno, kai psichologiniai veiksniai gali sukelti arba sustiprinti fizinius simptomus. Šiame straipsnyje gilinamasi į psichosomatinių ligų, ypač susijusių su pilvo skausmais, subtilybes, apžvelgiamos galimos priežastys, diagnostikos metodai ir gydymo būdai.
Kaip psichika veikia kūną
Psichosomatika apima kūno ir minčių samplaiką. Mintys gali veikti asmens fiziologiją. Pavyzdžiui, jaučiant gėdą ar jaudulį, parausta skruostai; ašaros gali būti fiziologinė reakcija į emocinį skatulį. Nors ašaros ir paraudę skruostai gali būti psichosomatikos pavyzdžiai, tačiau, kartu tai natūraliai pasireiškianti organizmo reakcija, kuri nėra laikomi ligos simptomais.
Moksliniai duomenys įrodo žmogaus fizinės ir psichinės būsenos sąveiką. Žmogus - daugialypė biologinė sistema, kurios visi organai normaliai egzistuoja tuomet, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra. Biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas lemia tai, kad žmogaus kūnas išlieka sveikas, nėra ligų ar negalių, o psichinė sveikata gera. Kai žmogus patiria daug neigiamų emocijų (dėl neįvertinimo, nepagarbių atsiliepimų, viešo menkinimo ir pan.), kai neišsikrauna dvasiškai arba fiziškai, sunegaluoja kūnas. Kitaip tariant, ligonis tarsi nenori būti ten, kur jaučiasi nelaimingas, prislėgtas, įsitempęs. Ta vieta gali būti mokykla, darželis, darbas, o galbūt ir namai.
Pilvo skausmo priežastys
Pilvo skausmus sukelia labai skirtingos priežastys. Skausmo lokacija leidžia įtarti, kokie organai gali būti pažeisti ir kokia yra pilvo skausmo priežastis. Tad visada labai svarbu išsiaiškinti skausmo vietą ir plitimą. Štai epigastriumo (viršutinės vidurinės pilvo dalies) srities skausmą gali sukelti skrandžio, dvylikapirštės žarnos, kasos ligos, nors vaikams jos labai retos. Dešinės viršutinės pilvo dalies skausmas gali byloti apie tulžies pūslės akmenligę, tulžies pūslės uždegimą, virusinį hepatitą, pleuritą ir kitas ligas. Kairės viršutinės pilvo dalies skausmą gali sukelti blužnies ar kasos pažeidimas. Bambos sritis gali reikšti žarnų nepraeinamumą, įstrigusią išvaržą. Dešinę apatinę pilvo dalį gali skaudėti esant apendicitui, šlapimtakio akmeniui, šlapimo susilaikymui, kirkšnies išvaržai, kiaušidžių ligoms. Skausmas kairės apatinės pilvo dalies srityje gali byloti kiaušidžių ligas, šlapimtakio akmenį kairėje pusėje, kirkšnies išvaržą, dirgliosios žarnos sindromą. Pasitaiko ir skausmų visame pilvo plote. Juos gali sukelti žarnų nepraeinamumas, pilvaplėvės uždegimas, virusinės ar bakterinės kilmės vėmimai, viduriavimai ir kitos ligos. Skausmą gali sukelti netgi antibiotikai ar kosuliui malšinti skirti vaistai, kvėpavimo takų infekcija. Tokį skausmą gali lydėti pykinimas, vėmimas, išmatų ir dujų susilaikymas, kraujavimas, gelta, karščiavimas, silpnumas, vangumas ir kiti simptomai.
Depresija ir pilvo skausmas
Depresija gali pasireikšti ne tik psichologiniais, bet ir fiziniais simptomais, tokiais kaip:
Taip pat skaitykite: Kaip stresas veikia žarnyną?
- Lėtinis pilvo skausmas
- Virškinimo sutrikimai (pvz., viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas)
- Pykinimas
- Apetito pokyčiai
- Nuovargis ir silpnumas
Yra keletas mechanizmų, per kuriuos depresija gali sukelti pilvo skausmą:
- Stresas ir nervų sistema: Depresija sukelia stresą, kuris aktyvuoja organizmo streso atsaką. Tai gali paveikti virškinimo sistemą, sukelti raumenų spazmus žarnyne ir padidinti skausmo suvokimą.
- Neurotransmiterių disbalansas: Depresija yra susijusi su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir norepinefrinas, disbalansu smegenyse. Šie neurotransmiteriai taip pat svarbūs virškinimo sistemos veiklai reguliuoti.
- Uždegimas: Kai kurie tyrimai rodo, kad depresija gali būti susijusi su padidėjusiu uždegimu organizme, kuris gali paveikti virškinimo sistemą ir sukelti pilvo skausmą.
- Imuninės sistemos sutrikimai: Tai yra ekstremaliausias sutrikimų tipas - dėl susilpnėjusio imuniteto būdingos uždegiminės žarnyno ligos, pvz., opinis kolitas, krono liga ir dirgliosios žarnos sindromas. Visus šiuos sutrikimus sukelia maisto netoleravimas ar net alergija jam, ypač glitimas ar pieno produktai.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) ir depresija dažnai pasireiškia kartu. Žmonės, sergantys depresija, turi didesnę riziką susirgti DŽS, ir atvirkščiai. Tai gali būti susiję su tuo, kad depresija ir DŽS veikia tuos pačius mechanizmus, tokius kaip streso atsakas, neurotransmiterių disbalansas ir uždegimas. Daugiau streso patiriantys didmiesčių gyventojai dažniau nei kaimo gyventojai serga dirgliosios žarnos sindromu - kaime su šia problema susiduria 9,9 proc., o didmiesčiuose 13,7 proc. žmonių.
DŽS Simptomai: Pilvo skausmas, pūtimas, sutrikęs tuštinimasis - pagrindiniai negalavimai, kuriuos sukelia dirgliosios žarnos sindromas. Jei tokie simptomai kartojasi nuolat, ir tęsiasi bent tris mėnesius, mažiausiai tris dienas per mėnesį, tikėtina, kad turite šį lėtinį žarnyno veiklos sutrikimą.
DŽS Priežastys: Nors ligos priežasčių mokslininkams iki šiol nepavyksta iki galo išsiaiškinti, manoma, kad įtakos ligos pradžiai ir progresavimui turi psichologinės problemos. Įtampa, stresas, diskomfortas, patirtos psichologinės traumos ar depresija sutrikdo nervų sistemą, o tai lemia pakitusią virškinamojo trakto veiklą.
Veiksniai, galimai prisidedantys prie dirgliosios žarnos sindromo atsiradimo:
Taip pat skaitykite: Kaip Atsikratyti Blogas Žarnyno Kvapo
- Sutrikusi nervų sistema.
- Raumenų sutrikimai žarnyne arba žarnyno motorika.
- Infekcija.
- Žarnyno uždegimas.
- Vaistai sukelia žarnyno floros pakitimus, gali dirginti gleivinę ir sukelti kitus pakitimus, todėl gali pasirodyti ir pirmieji DŽS simptomai.
- Mitybos sutrikimai. Maisto netoleravimai (laktozė, gliutenas ir kt.), alergijos taip pat gali prisidėti prie simptomų pasunkėjimo.
Diagnostika: kaip nustatoma pilvo skausmo kilmė?
Paprastai pirmiausia yra remiamasi paciento anamneze. Kartais galima išgirsti, kad pacientui labiau skauda stresinėse situacijose, susijaudinus. Tai būtų signalas apie stresą, psichosomatiką. Tačiau net ir tokiu atveju nereikėtų skubėti paciento simptomų priskirti psichologinės kilmės skausmams. Visada svarbu atmesti galimas patologijas.
Išsiaiškinus skausmo lokaciją, skiriami laboratoriniai tyrimai: kraujo, išmatų, šlapimo. Dažnai skiriamas ir instrumentinis ištyrimas: pilvo organų echoskopija, ezofagogastroduodenoskopija (endoskopinis stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimas), kolonoskopija (endoskopinis storosios žarnos tyrimas). Atliekamas ir radiologinis ištyrimas: pilvo apžvalginė rentgenograma, kompiuterinė tomografija, magnetinis branduolių rezonansas. Jų metu patvirtinama arba paneigiama diagnozė.
Suaugusieji pilvo skausmus gydytojui neretai gali apibūdinti gana tiksliai: skausmas aštrus ar bukas, kurioje vietoje skauda ir panašiai. Kai pilvą suskausta vaikui, jis dažniausiai rodo visą pilvą ir negali tiksliai įvardyti lokacijos ar skausmo pobūdžio. Iš tiesų, labai svarbu, kad mažamečio tėvai stebėtų vaiką ir gydytojui gebėtų suteikti kuo daugiau informacijos. Žinoma, reikalinga vaiko apžiūra, skausmo pobūdžio, plitimo, skausmo trukmės, skausmą lydinčių simptomų įvertinimas. Kaip ir apžiūrint suaugusiuosius, taip ir vaikus, svarbu įvertinti mitybos įpročius, tuštinimosi, šlapinimosi ypatumus, svorio pokyčius. Siekiant išsiaiškinti skausmo priežastį, dažnai reikalingas papildomas ištyrimas: kraujo tyrimai, šlapimo ar išmatų tyrimas, vidaus organų echoskopija, plaučių ar pilvo organų rentgenograma, ezofagogastroduodenoskopija ir kiti tyrimai.
Pilvo echoskopija
Pilvo echoskopija - tyrimas, leidžiantis patvirtinti arba paneigti įtariamas diagnozes, susijusias su vidaus organais: kepenimis, blužnimi, tulžies ir šlapimo pūsle, inkstais, kasa, apendiksu. Echoskopija atliekama tiek ūmaus skausmo atvejais, tiek siekiant nustatyti lėtines ligas. Ūmiais atvejais pilvo echoskopija padeda diagnozuoti ūmų apendicitą, ūmų pankreatitą, tulžies pūslės akmenligę ar tulžies pūslės kitas patologijas, taip pat ūmius inkstų susirgimus (pielonefritus, inkstų akmenis ir kitus). Esant lėtiniams susirgimams, pilvo echoskopija neretai skiriama profilaktiškai. Ultragarso metu galima stebėti lėtinius tulžies pūslės ir inkstų pakitimus, juos palyginti su ankstesniu ištyrimu. Pilvo echoskopija padeda diagnozuoti ir įtarti daugybę ligų, vėliau ji pritaikoma tolimesniam ištyrimui. Taip galima pradėti gydyti ligą ankstyvose jos stadijose.
Pilvo echoskopija yra labai efektyvi norint nustatyti pakitimus jau išvardytuose vidaus organuose. Kartu tai yra pirmo pasirinkimo vaizdinis tyrimas lokalizuojant skausmo vietą ar jos priežastį. Kita vertus, neradus pakitimų ultragarsinio tyrimo metu, nereiškia, jog jų nėra, nes ultragarsinio tyrimo metu netiriamas skrandis ir žarnos - tam reikalingi kiti tyrimo būdai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti hipochondriją
Pasiruošimas pilvo echoskopijai
Jeigu atliekamas inkstų ir šlapimo pūslės ultragarsinis tyrimas, pacientas turi būti su pilna šlapimo pūsle, nes tik tuomet matomos šlapimo pūslės sienos. Prieš atliekant pilvo organų echoskopiją (kepenų, kasos, blužnies, tulžies pūslės), 6-8 valandas reikia būti nevalgius ir bent 4 - negėrus.
Gydymo būdai: kompleksinis požiūris į psichosomatiką
Susidūrus su virškinamojo trakto problemomis, kurias sukelia stresas, geriausiai padeda kompleksinis gydymas. Anot S. Strainienės, tik tais atvejais, kai nemalonūs simptomai yra stipriai išreikšti, taikomas gydymas vaistais, tačiau pradėti reikėtų nuo gyvenimo būdo pokyčių - keisti mitybą, atsisakyti žalingų įpročių, laikytis dienos režimo, mažinti patiriamą įtampą. Svarbu rytą pradėti ne nuo kavos ant tuščio skrandžio, o vandens stiklinės ir nepersivalgyti prieš miegą.
Atmetus organines virškinamojo trakto negalavimų priežastis, neretai gydymo procese prireikia bendradarbiavimo su psichikos sveikatos specialistais. Darbas su savimi, įtampos mažinimo, kvėpavimo pratimai, dienos režimo laikymasis, masažai, joga, sportas - visos šios priemonės pagerina ne tik emocinę, bet ir virškinamojo trakto būklę. Svarbu rasti, kur išlieti susikaupusias neigiamas emocijas.
Pagerinti organizmo būklę ir suvaldyti stresą padėti gali ir specialios kvėpavimo praktikos. Visos kvėpavimo technikos gerina bendrą savijautą, nuotaiką, didina pasitikėjimą savimi, reguliuoja autonominę nervų sistemą, padeda paleisti įtampas, mažina streso lygį, didiną kūrybiškumą, detoksikuoja organizmą. Po sąmoningo kvėpavimo sesijos žmonės jaučia atsipalaidavimą.
Stresinėje situacijoje nusiraminti gali padėti paprasti pratimai - lėtas, tolygus kvėpavimas per nosį skaičiuojant iki penkių, „Dėžutės kvėpavimas”, kai įsivaizduodamas dėžutę žmogus keliauja jos kraštinėmis atitinkamai kvėpuodamas: keturias sekundes įkvepiant ties pirma kraštine, sulaikant kvėpavimą viršuje ir taip keliaujant visomis kraštinėmis.
Ką pacientui būtina žinoti?
Anamnezė (iš paciento surenkama ligos istorija) diagnozuojant ligas yra labai svarbi. Tad gydytojas turi užduoti tinkamus klausimus, o pacientas - tiksliai ir teisingai į juos atsakyti. Gydytojui svarbu žinoti, o pacientui - prisiminti, kada pasireiškė pirmieji simptomai, kas paskatino jų atsiradimą. Iki vizito pas gydytoją, reikėtų stebėti, kada labiausiai skauda, kokioje pozoje skauda stipriau ar silpniau. Rekomenduoju stebėti išmatų spalvą, konsistenciją, dažnumą. Svarbi ir šlapimo spalva, kiekis, dažnumas. Maistas taip pat turi labai didelės įtakos pilvo skausmas, tad pravartu prisiminti, ką valgėte tris paskutines dienas. Galbūt ragauti nauji patiekalai, o gal valgytas termiškai neapdorotas maistas.
Kaip sau padėti?
Deja, bet padėti sau šiuo atveju nėra taip lengva. Dažnas ne tik nesupranta, bet net ir neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu.
Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, jau suvokiama, kad kiekvienas turi pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir siela. Tad gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas. Padėti sau galite sureguliavę darbo ir poilsio režimą. Svarbu įvertinti ir santykius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais - ar tikrai toje gyvenimo srityje yra viskas gerai, o galbūt mes tik bandome save apgauti, racionalizuodami, kad „būna dar blogiau“. Raskite laiko pabūti su savimi, savo jausmais. Labai svarbu kalbėti su žmonėmis, o kartais - net ir su savimi.
tags: #zarnyno #ligos #ir #psichosomatinis