Šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje kompiuteriai ir internetas tampa vis svarbesniu gyvenimo aspektu. Jie neatsiejami nuo darbo, mokslų, bendravimo ir pramogų. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas dalykas, kompiuterių naudojimas gali tapti žalingas, jei peržengiamos ribos ir išsivysto priklausomybė. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo kompiuterio požymius, priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Kas yra priklausomybė nuo kompiuterio?
Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Priklausomybė nuo interneto yra apibūdinama kaip potraukio naudotis internetu valdymo sutrikimas, kai vartotojas pradeda jausti kliniškai reikšmingus pokyčius, pasireiškiančius tam tikrais simptomais ir trunkančiais ne mažiau kaip vienerius metus. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą. Svarbu pabrėžti, kad priklausomybę lemia ne pats kompiuteris, o socialinės ar psichologinės žmogaus problemos.
Priklausomybės sąvoka dažnai apibrėžiama kaip nekontroliuojamas potraukis vartoti tam tikras medžiagas arba priemones, nepaisant neigiamų pasekmių. Dažnas nuo alkoholio priklausomas žmogus sau pasako - „šiandien tik vieną alaus, va, išgersiu ir viskas…“, tas pats ir su žmonėmis, priklausomais nuo kompiuterio - „va, tik prisėsiu pažiūrėti, ar man kas atsiuntė el. laišką…“.
Priklausomybės nuo kompiuterio požymiai
Priklausomybė nuo kompiuterio turi tiek psichologinių, tiek fizinių simptomų.
Psichologiniai simptomai:
- Nuolat galvojama apie internetą (prisimenamas ankstesnis prisijungimas prie interneto arba laukiama naujo prisijungimo).
- Laikas, kurį reikia praleisti norint pajusti pasitenkinimą, pastebimai ilgėja.
- Dažni ir nesėkmingi mėginimai kontroliuoti, sumažinti ar visai nutraukti naudojimąsi internetu.
- Nerimo, pablogėjusios nuotaikos, depresijos, dirglumo jutimas, bandant sutrumpinti laiką, praleistą naršant internete.
- Internetu naudojamasi ilgiau ar dažniau, nei buvo planuota iš anksto.
- Rizikuojama nutraukti svarbius asmeninius santykius, prarasti darbo, mokymosi ar karjeros galimybes.
- Meluojama, neigiama, slepiama nuo aplinkinių, kad naršoma internete.
- Internetu naudojamasi kaip priemone užmiršti asmenines problemas, išsiblaškyti ar pagerinti blogą nuotaiką.
- Praleidžiami pietūs, pamokos, svarbūs susitikimai tik dėl to, kad būtų galima ilgiau naršyti internete.
- Jausmų atšalimas, sumažėjęs susidomėjimas realia tikrove.
- Artimų, aplinkinių žmonių skundai dėl per ilgo ar per dažno naudojimosi internetu.
Fiziniai simptomai:
- Sausos akys.
- Galvos skausmai.
- Riešo tunelinis sindromas.
- Nugaros skausmai.
- Nereguliari mityba.
- Nuolatinis miego trūkumas.
Priklausomybės nuo kompiuterio priežastys
Nuo interneto priklausomi žmonės virtualioje erdvėje ieško socialinės paramos, seksualinio pasitenkinimo, galimybės kurti kitą asmenį, sukeliant aplinkinių reakciją. Virtualus gyvenimas tuomet tampa svarbesnis už tikrąjį.
Taip pat skaitykite: Senų žmonių emocinė gerovė
Priklausomybė atsiranda nuo malonumo. Esame priklausomi ne nuo tos dėžės, o nuo to, ką teikia buvimas su šiuo įrenginiu. Tai ir žaidimai, ir bendravimas, kitas pasaulis, savivertės suvokimas. Ten galima daryti tai, ką nori. Tu esi laisvas, stiprus, toks, koks tik norėtum būti. Toje erdvėje gali toks būti.
Vaikams, kurie nuo mažens nuolat sėdi prie kompiuterio jau darželyje, o po to ir mokykloje būna sunku gyventi realiame gyvenime. Jie tikrai gali net nesuvokdami pasielgti neadekvačiai ir netinkamai. O juolab kad jiems dažnai niekas ir nepaaiškina, kaip turėtų būti.
Priklausomybės formavimosi priežastys:
- Socialiniai ir psichologiniai poreikiai: Virtuali erdvė leidžia patenkinti poreikius, kurių žmogus negali patenkinti realiame gyvenime (socialinė parama, saviraiška, pripažinimas).
- Malonumo siekimas: Kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai ir kitos internetinės veiklos sukelia malonumo jausmą, kuris skatina grįžti prie jų vėl ir vėl.
- Vaikystės patirtys: Stipraus ryšio su tėvais trūkumas vaikystėje gali paskatinti vaiką ieškoti paguodos virtualioje erdvėje.
- Asmeninės savybės: Žema savivertė, vienišumas, socialinė baimė gali padidinti riziką tapti priklausomu nuo kompiuterio.
- Savireguliacijos problemos: Prastėjanti savireguliacija, atsakinga už emocijas, dėmesį ir susivaldymą, gali paskatinti nekontroliuojamą kompiuterio naudojimą.
Priklausomybės nuo kompiuterio pasekmės
Kaip ir kiti žalingi įpročiai, pripratimas prie interneto paveikia ir aplinkinius žmones: šeimą, draugus, bendradarbius.
Neigiama priklausomybės pusė:
- Apleidžiami darbo ir asmeniniai įsipareigojimai.
- Prarandamas darbingumas.
- Piktnaudžiaujama internetu darbo metu.
- Mažai laiko praleidžiama su „tikrais“ žmonėmis.
- Prarandamas susidomėjimas veikla, kuri anksčiau būdavo mėgiama.
- Vengiama žmonių.
- Atsiranda problemų šeimoje ar asmeniniame gyvenime.
- Sumažėja fizinis krūvis.
- Sutrumpėja miego laikas.
- Atsiranda depresija.
- Juntamas nuovargis, bloga nuotaika, irzlumas, nerimas.
- Prastėja žmogaus savireguliacija, kuri atsakinga už emocijas, dėmesį, susivaldymą ir kitus panašius dalykus.
Priklausomybė nuo kompiuterio ir vaikų raida
Informacinės technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio, kaip ilgai iš rankų nepaleidžia telefono, kiek ilgai sėdi prie televizoriaus.
Kitas svarbus orientyras - turinys: jei tai televizorius - ką vaikas žiūri, jei kompiuteris - kokius žaidimus žaidžia, jei virtuali socialinė erdvė - su kuo ir apie ką bendrauja.
Taip pat skaitykite: "Langas": veikla ir istorija
Jei vaikui atsiranda poreikis daugiau laiko leisti internetinėje erdvėje, o mažiau su tėčiu, mama ar broliais, seserimis, vertėtų susimąstyti. Šiais laikais gana dažna situacija, kai šeima kaip ir gražiai kartu gyvena: mama - prie vieno kompiuterio, tėtis - prie kito, vaikas - prie trečio.
Tėvai gana savanaudiški. Vaikui į rankas duodant planšetę ar išmanųjį telefoną, tenkinami tėvų asmeniniai poreikiai. Kad tik vaikas nelįstų į akis, netrukdytų, kad mama galėtų su drauge kavos išgerti ar tėtis pasižiūrėti kokį filmą. Ir vaikui tuo metu gerai, ir tėvams.
Visgi vaikas nesuvokia ir neatrenka, kada technologijos jam naudingos, kada žalingos, todėl būtinas suaugusiųjų dalyvavimas.
Viena iš nuomonių, kad iki dvejų metų visiškai nerekomenduojama nei planšetė, nei kompiuteris, nei televizorius - niekas. Ikimokyklinukams leistinas maždaug pusvalandis, dešimtmečiams - valanda, vyresniems kaip 11 metų - iki pusantros valandos.
Technologijos atima laiką iš bendravimo su draugais, sportinių žaidimų ir kitos panašios veiklos. Jei atsisakytume televizoriaus ir tą laiką leistume prie kompiuterio, tai būtų mažesnė blogybė.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie depresiją
Vaikams kenksminga tai, kad nesiformuoja tikrieji, realūs bendravimo įpročiai. Mes, tiesiogiai nesusitikdami su žmonėmis, negalime matyti jų emocijų, tikrų reakcijų, negalime pastebėti, kuo jie panašūs į mus, kuo skiriasi.
Internete draugų susirasti greičiau ir paprasčiau. Tokį būdą dažnai ir pasirenka mokyklinio amžiaus vaikai.
Visada padeda apdovanojimas - kad vaikas pasiektų gerų rezultatų, reikia ir paskatinimų. Taip kompiuteris gali tapti apdovanojimu už tinkamą elgesį, gerus pažymius, kitus pasiekimus.
Turėtume įsisąmoninti, kad tėvai turėtų sekti paskui vaikus, įsiklausyti į mažuosius. Būna, kad tėvai nė nepažįsta savo vaiko, nežino, kas vyksta jo širdelėje. O ten vyksta daug sudėtingų procesų.
Jei vaikas neturi atramos, nepasitiki, bijo tėvų, tada nesidalina savo mintimis, išgyvenimais, nes bijo būti sukritikuotas, galbūt net pažemintas.
Rekomenduojamas laikas prie ekranų
| Amžius | Rekomenduojamas laikas |
|---|---|
| Iki 2 metų | Visiškai nerekomenduojama |
| Ikimokyklinukai | Iki 30 minučių |
| Dešimtmečiai | Iki 1 valandos |
| Vyresni nei 11 metų | Iki 1,5 valandos |
Mėlynos šviesos poveikis regėjimui
Šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės be išmanaus telefono, darbo - be kompiuterio ir poilsio be elektroninės knygos ar TV ekrano. Visi šie prietaisai labai palengvina mūsų gyvenimą ir paspartina darbą, tačiau optometrininkai įspėja - jie visi skleidžia nematomą, bet mūsų regai labai pavojingą mėlynąją šviesą. Jos poveikis ilgainiui gali sukelti rimtų regos problemų ir negrįžtamų pasekmių. Tyrimai rodo, kad kone kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas turi regėjimo sutrikimų. Tūkstančiai žmonių Lietuvoje kasmet susiduria su silpstančiomis akimis vien dėl to, jog netinkamai jas prižiūri darbo metu.
Šiandien vis dažniau išgirstame terminą - kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl. computer vision sindrome), kuriam būdingi įvairūs susilpnėjusios regos simptomai: sausumas, perštėjimas, šviesos baimė, akių nuovargis. Tai dar vadinama šio amžiaus profesine liga, kuri būdinga milijonams žmonių visame pasaulyje. „Mažai kas žino, tačiau mėlynoji ekranų skleidžiama šviesa yra net pavojingesnė mūsų regai nei ultravioletiniai spinduliai, kadangi jos skleidžiamos bangos yra ilgesnės ir skvarbesnės: mėlynoji šviesa patenka į akies vidų kur kas giliau. Už jos slypi daug pavojų: akių nuovargis, suprastėjusi miego kokybė, galvos skausmai ir vis sparčiau prastėjanti rega - tai tik keletas jų. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai. Mėlynosios šviesos poveikis nėra lengvai pastebimas, todėl jį nesunku supainioti su nuovargiu. Akys, veikiamos mėlynosios šviesos, greitai pavargsta, todėl pradeda skaudėti galvą, didėja mieguistumas, jaučiama įtampa.
„Kalbėdami apie darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje pastaruoju metu mes vis dažniau kalbame ne tik apie darbą su pavojingomis medžiagomis, dideliame aukštyje, bet ir paprasčiausiai dirbant kompiuteriu. Juk būtent nuolatinė nugaros įtampa, kaklo, riešų skausmas ir galiausiai - sutrikęs regėjimas - tai ateities darbuotojų sveikatos ligos. Tačiau darbuotojai nėra linkę rūpintis savo rega, nes pasekmių sveikatai mes greitai nepajuntame.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė priduria, kad svarbu atsižvelgti ir į aplinką, kurioje dirbame. Rekomenduojama, kad kompiuterio ekranas nuo akių būtų nutolęs bent 40 cm. Sėdint arčiau akys labiau įsitempia, todėl jų raumenys pavargsta. Svarbu ir tinkama kėdė, turinti atramą nugarai, bei stalas, kurio aukštį būtų galima reguliuoti. Nemažiau svarbus ir apšvietimas - patalpoje, kur dirbate, neturėtų būti didelio kontrasto tarp ekrano šviesos ir aplinkos, t. y. nereikėtų dirbti tamsioje patalpoje.
Pirmiausiai, reikia labai gerai suvokti, jog tik mes patys kontroliuojame mėlynosios šviesios kiekį ir sąveiką su mūsų akimis.
Kaip padėti savo akims darbe?
- Akių mankšta: Akių mankštos pratimai stiprina akių raumenis, mažina akių įtampą. Akių pratimus rekomenduojama atlikti trumpai (kiekvieną pratimą po keletą kartų), bet dažnai (tris ar keturis kartus per dieną). Vienas iš jų - akių atpalaidavimas. Stipriai užsimerkite, pabūkite 3-5 sekundes ir vėl atsimerkite. Šis pratimas atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką. Kitas būdas - patrinkite delnus vieną į kitą, kad pajustumėte šilumą. Pridėkite juos prie akių taip, kad akies obuolys atsidurtų maždaug delno viduryje.
- Mirksėjimas: Nepamirškite mirksėti. Mirksint ašaros sudrėkina akies paviršių, todėl akys ne taip greitai sausėja.
- Laiko ribojimas: Labai svarbu riboti laiką, kurį be pertraukos praleidžiame prie kompiuterio ekrano. Oftalmologai rekomenduoja kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką, kurios metu reiktų žiūrėti į toliau esančius objektus. Galite nusistatyti laikmatį ar priminimą, kuris atkreiptų dėmesį, kuomet metas akių poilsiui.
- Apsauginė danga: Visiems, kurie kasdien prie kompiuterio ekrano praleidžia daugiau nei dvi valandas per parą, oftalmologai pataria dėvėti specialius akinius, kurie padės išvengti galimų regėjimo problemų.
Galiausiai, reikia nepamiršti, kad šiais laikais pavojingiausi sveikatai dalykai yra nepastebimi iš karto, kartais gali prireikti dešimt ar net daugiau metų, kol pastebėsime žalą regai. Todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata, reguliariai tikrintis regėjimą, net jeigu ir nejaučiate esminių problemų ar pokyčių.
Kaip kovoti su priklausomybe nuo kompiuterio?
Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti.
Patarimai, kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterio:
- Sąmoningumas: Pirmiausia reikia pripažinti, kad turite problemą ir esate priklausomas nuo kompiuterio. Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio.
- Ribų nustatymas: Nustatykite sau griežtas taisykles, kiek laiko galite praleisti prie kompiuterio per dieną.
- Alternatyvios veiklos: Raskite kitų veiklų, kurios teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti (sportas, hobiai, bendravimas su draugais).
- Gyvas bendravimas: Bendravimas su žmonėmis gyvai taip pat gali būti veiksmingas sprendimo būdas.
- Profesionali pagalba: Jei nepavyksta susitvarkyti su priklausomybe savarankiškai, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
- Ryšys su tėvais: Labai svarbu ir tai, ar vaikas yra užmezgęs ryšį su tėvais ir turi kitokio - natūralaus - bendravimo patirties. Labai dažnai net tėvai su vaikais bendrauja telefonu. Susiskambina, pasikalba arba susirašo žinutėmis, o susitikę vieni kitiems nelabai ir turi ką pasakyti ar papasakoti.
- Dėmesys vaikų žaidimams: Aš atkreipčiau dėmesį į natūralius vaikų žaidimus. Vaikai nuo visai mažučių iki 6-7-erių amžiaus, net sakyčiau iki 10-ies metų, jei mes jų per anksti nesugėdintume, turėtų mėgti žaisti žaidimus. 3-6 metų amžiaus grupės vaikai paprastai labai dažnai žaidžia vadinamus laisvus vaizduotės žaidimus - kažką patys sau stato, kažką kuria, dėlioja lėlytes, žmogeliukus ar pan. Jei tokios vaiko veiklos mes nepastebime, iš tiesų jau reikėtų susimąstyti. Jei atkreipsime dėmesį į vyresnius, mokyklinio amžiaus vaikus, pagrindinis požymis, kaip jau minėjau - ar jie randa kitos sau įdomios veiklos. Jei ne - tai jau negerai.
- Tėvų pavyzdys: Tėvai turėtų pradėti nuo savęs. Jie dažnai sako vaikui - nesėdėk tiek daug prie kompiuterio, tačiau patys ištisai tai daro. Net važiuodami automobiliu, užuot bent kelias minutes su vaiku pakalbėję, imasi telefono - skambina, rašo. Taigi tuos kriterijus, kuriuos keliami vaikui, turime taikyti ir sau. Tėvams į save reikėtų labai kritiškai pasižiūrėti. Tėvai sako vaikui „užsiimk kuo nors kitu“, tai galbūt reikėtų kuo nors kitu užsiimti kartu? Jei norite, kad vaikas žaistų vieną ar kitą žaidimą, galbūt pažaiskite kartu su juo. Tada vaikui nekils minčių imtis kompiuterio, nes jam bus smagu, o kai tik pasakysite „ne, aš neturiu laiko“, tai jis sakys - duok man kompiuterį.
Patarimai seneliams
Yra nemažai vaikų, kurie auga su savo seneliais, nes jų tėveliai galbūt išvykę į užsienį. Turime pripažinti ir tą faktą, kad močiutės, seneliai nebūtinai gali pasiūlyti tiek įdomių žaidimų, kiek kompiuteriai. Ne tik vyresnei kartai. Apskritai ir tėveliams, ir seneliams reikėtų žinoti, kad su draudimais, bausmėmis, kažkokiais kategoriškais liepimais, nepasieksime to, ko norime.
Vaikas mokosi ne iš įsakymų, o iš stebėjimo. Tai reiškia - kokio elgesio iš jo norime, pirmiausia turime savo pavyzdžiu parodyti. Kitas dalykas - kartų skirtumas. Galbūt vyresnei kartai, seneliams, gana sudėtinga suprasti, kad, kai jie buvo tokio amžiaus, kaip jų anūkai dabar, buvo visiškai kitos galimybės, kitas laikmetis.
Šių dienų jaunimas labai smalsus, skubantis gyventi, norintis čia ir dabar viską turėti. Galbūt net galėčiau sakyti, kad jis neatsparus įtampai, stresui. Konfliktas tarp kartų gali formuotis dėl noro greitai judėti į priekį. Vyresnės kartos atstovai atsimena, kad viskas buvo daroma pamažu, neskubant, todėl atsiranda toks kartų konfliktas.
Be abejo, jei tėvai išvykę, palikę savo vaikus su seneliais, vaikai jaučia tuštumą dėl tėvų nebuvimo, konflikto su seneliais. Tada ta tuštuma užpildoma tuo, kas arčiausiai.
Pirmiausia reikėtų priimti vaiką tokį, koks jis yra. Jis svarbus vien tuo, kad jis yra. Reikėtų nebandyti stengtis bet kokia kaina, bet kokiu būdu jo pakeisti. Kad pavyktų vaiką geriau suprasti, tie seneliai gali prisėsti šalia anūko, pažiūrėti, ką jis veikia, pabandyti paklausti.
Jeigu vaikas žaidžia, galima pabandyti paklausti, apie ką yra tas žaidimas. Tiesiog derėtų prisiminti save, kokie buvote panašaus amžiaus, ką veikdavote, kaip jaunimas leisdavo laiką.
Mes stengiamės vaikams įrodyti, kad tai, ką jie daro, kuo jie užsiima, nėra prasminga, kad tai kažkas blogo. Bandome įteigti savo nuomonę ir savo pasirinkimą. Tai tas kartų konfliktas, suaugusiųjų ir vaikų konfliktas. Jeigu ir viena, ir kita karta pabandytų vieni kitus pažinti, jeigu vyresnieji pabandytų pažinti vaiko akimis, pasėdėti šalia, pasakyti savo nuomonę - man patinka ar nepatinka, suprantu ar nesuprantu, ką tu ten veiki - atsirastų dialogas.
Mes pradėtume su vaiku kalbėtis. Jeigu tie suaugusieji kreipia dėmesį ir domisi, ką vaikas veikia, kas jam įdomu, jis kitomis akimis pradės žiūrėti, nes dominamasi, kuo jis užsiima. Be abejo, tada galima ir savo nuomonę pasakyti, kažką patarti.
Kompiuterių supirkimas ir ekologija
Technologijų pažanga atnešė daugybę naudos visuomenei, tačiau kartu su naujausiomis inovacijomis atsiranda ir nemažai iššūkių. Vienas iš jų - elektroninių atliekų (e-atliekų) didėjimas. Kompiuterių supirkimas tampa vis svarbesne ekologine priemone, skirta kovoti su šiuo iššūkiu.
Elektroninės atliekos yra viena iš sparčiausiai augančių atliekų rūšių pasaulyje. Kompiuterių supirkimas padeda efektyviai mažinti šių atliekų kiekį. Užuot senus kompiuterius išmetus į sąvartynus, jie yra surenkami, perdirbami ir, jei įmanoma, atnaujinami bei pakartotinai naudojami.
Kompiuterių gamybai naudojami įvairūs vertingi ištekliai, įskaitant metalus kaip auksas, sidabras, varis ir retųjų žemių elementai. Supirkdami senus kompiuterius, mes galime išgauti ir perdirbti šias medžiagas, taip sumažindami naujų žaliavų poreikį.
Elektroninių atliekų netinkamas tvarkymas gali sukelti rimtą taršą. Kompiuterių komponentuose yra pavojingų medžiagų, tokių kaip švinas, gyvsidabris ir kadmis, kurios gali prasiskverbti į dirvožemį ir vandenį, užteršdamos aplinką.
Supirkti seni kompiuteriai dažnai atnaujinami ir parduodami pakartotiniam naudojimui. Tai ne tik mažina naujų kompiuterių gamybos poreikį, bet ir skatina energijos taupymą.
Kompiuterių supirkimas taip pat skatina vartotojus atsakingiau elgtis su savo senais prietaisais. Žinodami, kad gali parduoti seną kompiuterį supirkimui, žmonės dažniau rinksis šį būdą, o ne išmes savo prietaisus į šiukšlyną.
Daugelis kompiuterių supirkimo ir perdirbimo įmonių taip pat dalyvauja socialinėse iniciatyvose, tokiose kaip kompiuterių dovanojimas mokykloms, labdaros organizacijoms ar nepasiturinčioms šeimoms.
Kompiuterių supirkimas prisideda prie technologijų gyvavimo ciklo pailginimo. Senus kompiuterius atnaujinant ir pritaikant pakartotiniam naudojimui, jie gali tarnauti dar kelerius metus, o ne tapti greitai besidėvinčiais atliekomis.
Tai padeda išvengti dažnos kompiuterių keitimo praktikos, kuri prisideda prie per didelio išteklių naudojimo ir atliekų kaupimosi.
Kompiuterių supirkimas yra svarbus žiedinės ekonomikos principo elementas, kurio esmė yra medžiagų ir produktų kuo ilgesnis naudojimas bei jų grąžinimas į gamybos ciklą po naudojimo pabaigos.
Tai skatina tvaresnį požiūrį į gamybą ir vartojimą, mažinant žaliavų poreikį ir atliekų kiekį.
Kompiuterių supirkimas yra esminė ekologinės strategijos dalis, padedanti mažinti elektroninių atliekų kiekį, tausoti išteklius ir mažinti aplinkos taršą.
tags: #zmoniu #priklausomybe #sedintys #prie #kompiuterio