Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Susidūrus su psichikos sunkumais, svarbu žinoti apie galimus gydymo būdus, įskaitant psichoterapiją ir psichotropinius vaistus. Šiame straipsnyje aptarsime šių metodų ypatumus, jų tarpusavio sąveiką ir svarbius aspektus, susijusius su jų vartojimu.
Raminamieji vaistai: poveikis ir rizika
Raminamieji vaistai, tokie kaip diazepamas, temazepamas, nitrazepamas ir kiti benzodiazepinai, dažnai skiriami nerimui, depresijai slopinti ir miegui gerinti. Daugelis jų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina, todėl vartojant būtina laikytis atsargumo priemonių.
Poveikis: Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą ir nerimą, tačiau taip pat gali sutrikdyti koordinaciją ir susilpninti reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais.
Rizika:
- Sąveika su alkoholiu: Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
- Tolerancija ir priklausomybė: Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius, organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
- Abstinencijos sindromas: Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
- Psichologinė priklausomybė: Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio.
- Kiti šalutiniai poveikiai: Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgesio priepuoliai. Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė.
Svarbu: Raminamuosius vaistus reikia vartoti tik pasitarus su gydytoju ir griežtai laikantis jo nurodymų. Savigyda gali turėti neigiamų pasekmių.
Antidepresantai: veikimo principai ir rūšys
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Taip pat skaitykite: G. Petronienės atsiliepimai apie psichoterapiją
Antidepresantų rūšys:
- Tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.): Šie vaistai yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja.
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Cipralex (escitalopramas), Sertralin (Asentra, Zoloft), Cipramil (Pram, Ciral) ir kt. Šie vaistai padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse.
- Kiti antidepresantai: Agomelatinas, Mirtazapinas, NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas - triticco, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas), Brintellix (Vortioksetinas).
Svarbu: Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Antidepresantai be recepto: Antidepresantai be recepto neparduodami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą. Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Llengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas.
Antidepresantų veiksmingumas: Mokslininkai iš Italijos išnagrinėjo 117 atliktų tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 25928 didžiąja depresija sergantys žmonės, rezultatus. Jie nustatė, kad Zoloft (sertralinas), Cipralex (escilopramas), Remeron (mirtazapinas) ir Effexor (venlafaxinas) buvo reikšmingai veiksmingesni negu Cymbalta (duloksetinas), Prozac (fluoksetinas), Luvox (fluvoksaminas), Paxil/Seroxat (paroksetinas) ir Edronax (reboksetinas). Pastarasis buvo pripažintas mažiausiai veiksmingu iš visų.
Svarbu: Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją. Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
Antidepresantai ir svoris kaip šalutinis vaistų poveikis nėra labai stipriai išreikštas. Dauguma šiuolaikinių SSRI grupės antidepresantų nežymiai mažina svorį dėl ko kai kurie pacientai netgi džiaugiasi (ypač tie, kurie depresiją mėgsta slopinti saldumynais ar dažnais persivalgymais). Yra antidepresantų, kurie svorį mažina ir naudojami bulimijai gydyti. Per apetito skatinimą svorį šiek tiek gali didinti Mirtazapinas.
Taip pat skaitykite: Jolanta Zilienienė: psichoterapijos metodai
Psichoterapija: pagalba sprendžiant psichologines problemas
Psichoterapija - tai gydymo būdas, kurio metu psichikos sveikatos specialistas padeda asmeniui suprasti ir įveikti savo emocines, elgesio ir tarpasmenines problemas. Psichoterapija gali būti taikoma individualiai, poroms, šeimoms ar grupėms.
Psichoterapijos rūšys:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda keisti neigiamus mitybos įpročius ir mąstymą.
- Psichodinaminė terapija: Siekia atskleisti nesąmoningus konfliktus ir motyvus, kurie gali lemti psichologines problemas.
- Humanistinė terapija: Orientuota į asmens augimą, savęs pažinimą ir potencialo realizavimą.
- Šeimos terapija: Padeda spręsti problemas, kylančias šeimos santykiuose.
Psichoterapijos nauda:
- Padeda suprasti savo emocijas ir elgesį.
- Moko įveikti stresą ir nerimą.
- Gerina tarpasmeninius santykius.
- Skatina asmeninį augimą ir savęs pažinimą.
- Padeda įveikti priklausomybes.
- Mažina depresijos ir nerimo simptomus.
Svarbu: Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.
Medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo derinimas
Geriausią rezultatą gydant psichikos sutrikimus galima gauti derinant medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo būdus, pavyzdžiui, psichoterapiją. Psichikos sutrikimų priežastys nulemtos ne vieno konkretaus veiksnio. Pavyzdžiui, depresijai atsirasti turi įtakos neuromediatorių (serotonino, noradrenalino ir kitų) apytakos sutrikimai. Kita vertus, psichodinaminės krypties teorijos tai sietų su ankstyvosiomis vaikystės patirtimis. Biologinės teorijos neprieštarauja psichologinėms. Jos puikiai papildo vienos kitas ir padeda žmogaus patiriamus simptomus pamatyti plačiau, sieti su jo gyvenimo kontekstu ir kartu labiau individualizuoti gydymą. Lengvesniems psichikos sutrikimams gydyti gali būti skiriamas psichologinis konsultavimas, skirtingų krypčių psichoterapija. Vis dėlto esant sunkesnėms, ūmesnėms būklėms (pavyzdžiui, ūmioms psichozėms, sunkiai depresijai, bipoliniam sutrikimui) visada reikalingas gydymas vaistais.
Vaistų baimė: pagrįsta ar ne?
Vis dar esama daug klaidingų įsitikinimų apie psichikos sutrikimų gydymą vaistais. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad antidepresantai ar antipsichotikai sukelia priklausomybę. Kitiems atrodo, kad vaistai „sudaržovina“, paverčia žmogų nedarbingu. Vaistai skiriami ne tam, kad sukeltų ko nors perteklių ar trūkumą, bet tam, kad normalizuotų biocheminius procesus smegenyse, t. y. gydytų ligą. Pacientai noriai vartoja benzodiazepinų grupės vaistus, kurie dažniausiai ir sukelia priklausomybę. Šie vaistai turėtų būti skiriami retai ir trumpą laiką, nes daugelio psichikos sutrikimų jie negydo (skirtingai nei kitų grupių vaistai), tik trumpam ir greitai sumažina kai kuriuos simptomus. Ilgalaikėje perspektyvoje jie gali būseną tik pabloginti.
Dalis vaistų gydymo pradžioje gali sukelti nemalonių pojūčių. Ypač pirmosiomis dienomis žmogus gali jausti galvos svaigimą, rytinį slopinimą, virškinimo sistemos diskomfortą, tačiau dažniausiai šie pojūčiai nebūna kenksmingi, užsitęsę ar labai išreikšti ir per kelias dienas praeina. Nereikėtų skubėti nutraukti vaisto po pirmos ar antros dozės ir iškart ieškoti kito. Jei simptomai toleruotini, verta luktelėti, kol kūnas apsipras, ir nemalonūs pojūčiai turėtų išnykti. Dalis vaistų gali turėti įtakos kūno masei, bet šis poveikis nėra būdingas visiems psichiką veikiantiems vaistams. Staiga nutraukti vaistą, skirtą ilgalaikiam gydymui, reikėtų tik itin retais atvejais, pavyzdžiui, pasireiškus alerginėms odos reakcijoms. Be abejo, pajutus ką nors neįprasto ar turint abejonių dėl vartojamo vaisto verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
Kada tikėtis teigiamo vaistų poveikio?
Poveikis priklauso nuo situacijos ir sutrikimo, kuriam gydyti skirtas vaistas. Jei žmogus patiria trumpą nemigos ar suintensyvėjusio nerimo epizodą, gydymas gali būti trumpas. Ryškesnis antidepresantų poveikis gali pasijausti tik po poros savaičių. Vis dėlto po pirmo depresijos epizodo antidepresantą reikėtų vartoti bent pusmetį ar metus po to, kai išnyksta visi simptomai. Po pirmo psichozės epizodo trukmė dar ilgesnė. Sergant bipoliniu sutrikimu, pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, lėtiniais psichoziniais sutrikimais gydymo vaistais trukmė yra neapibrėžta. Tokiais atvejais vaistai atlieka dvigubą vaidmenį: gydo simptomus, o vėliau, jiems reikšmingai sumažėjus ar išnykus, saugo pacientą nuo ligos atkryčio.
Pasitikėjimas gydymu: svarbus veiksnys
Labai svarbus ryšys tarp gydytojo ir paciento, svarbus pasitikėjimas gydytoju. Pasitaiko, kad pacientai nutraukia vaistų vartojimą, vartoja nereguliariai ir bijo apie tai pasisakyti gydytojui. Taip atsitinka dėl įvairių priežasčių: suabejoja vaisto toleravimu, bijo vaistų sąveikų, būgštauja dėl priklausomybės rizikos ar tiesiog pasijunta geriau. Prieš priimant tokį sprendimą pasikalbėti su gydytoju, pasidalinti abejonėmis. Taip pat neretai skeptiškai žvelgiama ir į pasiūlymą šalia gydymo vaistais pradėti konsultacijas su psichologu ar psichoterapeutu. Tikimasi, kad vaistas padarys stebuklą ir psichologinis diskomfortas išnyks staiga ir negrįžtamai. Bet taip nėra, nes gali būti neišspręstų ar nesprendžiamų vidinių ir išorinių psichologinių konfliktų, kurių pacientas nepastebi ar nėra motyvuotas spręsti. Pasiryžti pabandyti derinti vaistus su nuosekliu psichologiniu konsultavimu ar psichoterapija tokiu atveju tikrai verta.
Priklausomybės ir psichikos sveikatos problemos: sudėtingas ryšys
Priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio gali sukelti arba sustiprinti psichikos sveikatos problemas, tokias kaip depresija, nerimas, psichozė. Taip pat, asmenys, turintys psichikos sveikatos problemų, gali būti labiau linkę į priklausomybes, bandydami numalšinti savo simptomus.
Svarbu: Jei susiduriate su priklausomybe ir psichikos sveikatos problemomis, kreipkitės į specialistus. Yra veiksmingų gydymo būdų, kurie gali padėti jums atgauti kontrolę ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.