Įvadas
Krizę patiriančios šeimos susiduria su gausybe rūpesčių, dramatiškų išgyvenimų, jausmų, kurie neretai patiems dramos dalyviams gali atrodyti neišsprendžiama problema, spąstai, situacija be išeities. Darbas su priklausomybę turinčiais asmenimis yra sudėtingas, tačiau labai svarbus. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybių problematiką Marijampolės regione, kokią pagalbą teikia specialistai, su kokiais iššūkiais susiduria ir kokios yra tolimesnės perspektyvos. Profesionalų teigimu, tai tik laikini nepatogumai, kuriuos galima įveikti pripažinus savo problemą ir imantis tinkamų veiksmų.
Psichologinės krizės įveikimas
Vaiko praradimas (net ir laikinas, kai vaikui nustatoma laikinoji globa) yra krizinis išgyvenimas ir vaikui, ir tėvams. Ištikus krizei žmogų apima didelio psichinio diskomforto būsena, kuriai būdingi tokie jausmai kaip neviltis, bejėgiškumas, baimė, įtampa, nerimas, prislėgta nuotaika, pasimetimas, kaltė ir kiti jausmai. Išgyvendamas krizę žmogus nežino, ką daryti naujoje gyvenimo situacijoje. Anksčiau sukaupta problemų įveikimo patirtis nebepadeda, turimų žinių, įgūdžių neužtenka, todėl tokia savijauta gilina bendrą pasimetimą, bejėgiškumą, mažina pasitikėjimą savimi. Psichologinės krizės metu labai svarbi galimybė sulaukti pagalbos. Nesulaukus profesionalios pagalbos krizė gali gilėti.
Mobiliosios komandos vaidmuo
Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos (toliau - Mobilioji komanda) psichologė Viktorija Borkertaitė teigia, kad komanda gali padėti įvairiais klausimais, pakonsultuoti socialinių įgūdžių, priklausomybių srityse, motyvuoti pasikeitimams. Tačiau pačioje pradžioje, pradedant dirbti su klientais būtina užmegzti ryšį, kad žmogus galėtų atsiverti ir pasitikėti pagalbą teikiančiais specialistais. Psichologinės krizės atveju žmogus išgyvena įvairias stiprias emocijas, emocinė būklė būna įtempta, todėl tokioje būsenoje žmogus linkęs vadovautis jausmais, jam būna sunku mąstyti logiškai, priimti racionalius sprendimus ir ryžtis spręsti savo problemas. Šioje vietoje tampa svarbi psichologinė pagalba - padėti žmogui susivokti savo jausmuose, tvarkytis su patiriamu stresu, jį nuraminti.
Priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų
Mobiliajai komandai neretai tenka susidurti su žmonėmis, turinčiais priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Marijampolės apskrityje Mobiliosios komandos specialistams dažniausiai tenka dirbti su žalingai alkoholį vartojančiais arba galimai priklausomybę nuo alkoholio turinčiais tėvais. Tokiems asmenims teikiama Mobiliosios komandos specialistų psichologinė pagalba reikalinga dėl įvairių priežasčių.
Pagalba priklausomiems tėvams
Pirmiausia, reikia padėti tėvams pamatyti ir suprasti priežastis, dėl kurių vaikai šiuo metu negali augti šeimoje. Deja, didžioji dalis alkoholį vartojančių tėvų nepripažįsta, kad būtent piktnaudžiavimas svaigiaisiais gėrimais yra pagrindinė kliūtis užtikrinti saugią aplinką vaikams namuose. Todėl tenka tokius tėvus mokyti, kalbėti su jais apie žalą, kurią patiria girtaujančiose šeimose augantys vaikais.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie depresijos priežastis
Alkoholio vartojimo žala
Svaiginimosi alkoholiu žalą patiria ir patys tėvai, ne tik vaikai. Neigiamas poveikis tėvams pasireiškia tuo, kad tėvų alkoholio vartojimas kenkia tėvystės įgūdžiams, nukenčia gebėjimas užtikrinti vaiko poreikius ir skirti jam reikiamą dėmesį. Taip yra dėl to, kad pagrindinis tėvų dėmesio objektas dažniau yra ne vaikas, o būdai, kaip ir kur gauti bei pavartoti alkoholio.
Pastebima, kad alkoholiu piktnaudžiaujantiems tėvams dažniau būdingas autoritarinis vaikų auklėjimo stilius. Girtaujantys tėvai mažiau domisi vaikų gyvenimu ir rečiau į jį įsitraukia, atsiranda polinkis taikyti daugiau bausmių, mažiau diskutuoti su vaiku, negebėjimas nustatyti vaikams ribas. Neskiriamas tinkamas dėmesys vaikams, tėvai nesidomi vaikų (ypatingai paauglių) veikla, laisvalaikiu, tai neretai gali nulemti paties vaiko polinkį į psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Tėvų negebėjimas pasirūpinti vaiku gali įtakoti vaiko emocinių ir elgesio, kitų psichikos sutrikimų atsiradimą.
Kitos socialinės problemos
Šalia psichologinės krizės ir nesaikingo alkoholio vartojimo žmonės susiduria ir su kitokiomis problemomis. Dažniausiai pasitaikančios: socialinių, ekonominių, tėvystės įgūdžių stoka, psichinės sveikatos problemos, smurtas artimoje aplinkoje, blogi tarpusavio santykiai ir konfliktų bei problemų sprendimo įgūdžių trūkumas, bedarbystė, skurdas. Šios problemos trukdo priimti sprendimą keistis, nes jos dažnai tampa tariama priežastimi.
Kelias į pokyčius
Pripažinimas suklydus ar kad turima sunkumų, yra svarbiausias žingsnis žmogui pradedant kelią teigiamų pokyčių link. Kai žmogus pripažįsta netinkamai pasielgęs, turįs sunkumų dėl negebėjimo užtikrinti vaiko poreikius, tuomet kita svarbi Mobiliosios komandos užduotis - stiprinti tėvų motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą, spręsti iškilusias problemas. Šioje vietoje taip pat neapsieinama be psichologinės pagalbos. Sprendimą keisti savo gyvenimą dažniausiai lydi baimė, nepasitikėjimas savimi arba kitais, priešiškumas ir kiti neigiami jausmai.
Kompleksinės pagalbos svarba
Šeimos, su kuriomis susiduria specialistai, kenčia ne nuo vienos problemos, o jų būna daug ir įvairių. Todėl tėvams, iš kurių paimami vaikai, būtina laiku suteikti kompleksinę pagalbą, psichologinė pagalba yra viena iš kompleksinės pagalbos sudedamųjų dalių. Psichologinė pagalba tėvams reikalinga ne tik tą trumpą laikotarpį, kai su šeima dirba Mobilioji komanda, bet kur kas ilgesnį laiką, todėl reikėtų užtikrinti šeimoms ilgalaikę psichologinę pagalbą. Per dvi savaites neišspręsime įsisenėjusių psichologinių sunkumų. Mobilioji komanda padeda organizuoti reikalingą pagalbą, nukreipti žmogų pas reikiamą specialistą.
Taip pat skaitykite: Klientų aptarnavimo darbo planas
Naujos Mobiliosios komandos komplektavimas
Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje komplektuojama dar viena Mobilioji komanda. Prisijungti kviečiami psichologas ir priklausomybės ligų specialistas.
Priklausomybių konsultanto vaidmuo
Diana Varnagirytė, Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė, teigia, kad tuomet, kai priklausomybę (šiuo atveju - alkoholizmą) turinčio žmogaus gyvenimas rieda į pakalnę, nešdamasis ir jam artimus žmones, labai svarbu, kad pats žmogus pamatytų jį ištikusią problemą, kad būtų motyvuotas ją spręsti - gydytis, mat alkoholizmas - liga. Tokiems žmonėms labai svarbus yra supratimas ir palaikymas, nes jų pačių savivertė dažniausiai jau būna sutrypta.
Gyvenimo būdo įtaka
Pasak Dianos, visos mūsų psichologinės problemos kyla iš mūsų įsisenėjusių nuostatų, įsitikinimų, požiūrio į gyvenimą ir reakcijų į gyvenimo įvykius. Kai visa tai savyje pakeiti (požiūrį, nuostatas, įsitikinimus), sprendžiasi ir, rodės, neišsprendžiamos vidinės problemos, kurios įtakojo gyvenimo aplinkybių kūrimą. Iš savo asmeninės patirties, specialistė pastebi, jog jai taip pat tekęs ne menkas iššūkis: atsikratyti savo, kaip aukos pozicijos, dėmesį fokusuoti ne į neva nepalankias aplinkybes, netgi likimą, o į save. Tai suveikė.
Gyvename socialioje aplinkoje. Tai neišvengiama. Taigi ir santykiai su aplinkiniais žmonėmis yra didžiąja dalimi kiekvieno iš mūsų psichinės sveikatos pagrindas. Anot Dianos, būtina įsivertini, ar tie santykiai bent jau tavęs, kaip asmenybės, nežlugdo. Įvairiausi prisirišimai, gyvenimas dėl kitų, kai nėra mainais jokio palaikymo, - tai visiškas savo poreikių atsisakymas, kuris ilgainiui priveda prie vidinės tuštumos jausmo.
Gyvenimo kūrėjo pozicija
Išsiaiškinti savo vidinius skaudulius, reikia labai daug žinių ir gilinimosi į save, tačiau to nepakanka, norint sau padėti, reikia dar suvokti, kad tai yra reikalinga gyvenimo patirtis, kad ir kokia ji skaudi bebūtų, nes kai ją priimame su dėkingumu, ji gali būti atspirties tašku, norint pakeisti savo gyvenimo kokybę ir savijautą. Suvokus, kad esi savo gyvenimo kūrėjas, atsiranda didžiulis ryžtas imti ir keisti savo įsisenėjusius įpročius, mąstymo modelį, elgesį ir aplinkybes. Taip perimame gyvenimo vairą į savo rankas, o ne einame į aukos poziciją, kurioje vengiame atsakomybės už savo gyvenimą. Juk ne veltui sakoma, jog pats sunkiausias darbas - tai darbas su pačiu savimi.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Gydymo būdai ir stereotipai
Nuo 2014 m. Diana dirba su žmonėmis, turinčiais priklausomybių - lydėdavo juos į priklausomybių ligų gydymo centrą, kuriame buvo taikomas gydymo būdas „kodavimas-torpedavimas“, kuris nuo 2018 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra oficialiai uždraustas dėl šio gydymo efektyvumo ir šalutinių poveikių mokslinių tyrimų trūkumo. Diana pritaria šiam draudimui, nes šis gydymo būdas nėra ligos priežasties gydymas, o tik laikinas pasekmių šalinimas baimės jausmu.
Nesaikingas alkoholio vartojimas, pasak Dianos, ne priežastis, o pasekmė. Pasekmė pačių įvairiausių traumų, stresų, likusių žmoguje netgi nuo pat ankstyvos vaikystės. Kai žmogus ilgą laiką nesusitvarko su savo vidinėmis problemomis, kai nemoka išreikšti savo jausmų, įtampa kaupiasi. Kita vertus, aplinka, kurioje žmogus auga, taip pat turi įtakos. Tarkime, alkoholikų šeimoje augusiam žmogui jau nuo pat mažumės formuojasi tam tikros savybės: išmoksta jis manipuliuoti kitais, nepasitikėti savimi, meluoti, slėpti.
Priklausomybė alkoholiui yra lėtinė liga, kuriai, kaip ir visoms kitoms ligoms, reikalingas gydymas. Visuomenėje paplitę stereotipai, anot specialistės, tokie kaip valios nebuvimas, „nerūpi artimieji“, renkasi lengviausią gyvenimo kelią, rodo, jog į alkoholizmą nežiūrima kaip į ligą. Alkoholizmo, kaip ligos, gydymo efektyvumas priklauso nuo paties žmogaus suvokimo, kad jis serga (pradeda pripažinti tik tada, kai jau pamato pasekmes). Vis tik labai dažnai jis pats nepripažįsta, kad serga. Juk iš pradžių jis galėdavo sustoti, save kontroliuoti! Tačiau po truputį, nuolat vartojant alkoholį, savikontrolė yra naikinama - pažeidžiamas smegenų centras, atsakingas už tą savikontrolę. Be to, alkoholis smegenis paveikia negrįžtamai, jose susiformuoja priklausomybės ligos mechanizmas.
Alkoholio vartojimo vienetai ir tolerancija
Alkoholio vartojimas matuojamas standartiniais alkoholio vartojimo vienetais. Vienas alkoholio vartojimo vienetas - 10 gramų gryno (100 proc.) alkoholio. Tarkime, 100 ml vyno taurė (joje yra 10 g 100 proc. Esant labai aukštam alkoholio vartojimo rizikos laipsniui, prasideda įvairios sveikatos rizikos, vystosi kitos rimtos ligos. Reguliariai vartojant alkoholį (pvz., per savaitę vartojama tris kartus kad ir nedideliais kiekiais), įvyksta tolerancija alkoholiui, kitaip tariant, smegenys ne tik pripranta gauti alkoholio, tačiau pamažu jo reikia vis didesnės dozės. Taigi iš pradžių, rodos, visiškai nekaltas dalykas, pamažu išsivysto į lėtinę ligą, kurios gydymas - tik ligos progresavimo sukontroliavimas ir didelio potraukio alkoholiui suvaldymas. Alkoholio dozių suvartojimo mažinimas - tai tik saviapgaulė, kuri anksčiau ar vėliau baigiasi problemos uždelstumu.
Atkryčiai ir pagalba artimiesiems
Alkoholizmas, kaip ir visos priklausomybių ligos, turi vadinamuosius atkryčius, arba būsenos paūmėjimus. Pirmiausiai būna vidinis stresas, kuris prasiveržia atkryčiu. Ieškoma priežasties, kodėl? Stresas, trauma, žmogus savęs neišpildo, dėl įtampos smegenyse „įsijungia“ susiformavęs priklausomybės ligos mechanizmas ir žmogaus ankstesnė patirtis, kad su stresu reikia tvarkytis alkoholio pagalba.
Pirmas žingsnis - suvokti, kad alkoholizmas - liga. Pirma alkoholizmo stadija, kai žmogus nepripažįsta, kad turi problemą, o saikingas alkoholio vartojimas jau būna reguliarus. Jei žmogus nepripažįsta to, jam padėti labai sunku. Su nuo alkoholizmo kenčiančiu žmogumi gyvenantiems artimiesiems išsivysto ko-priklausomi santykiai. Tai prisirišimas prie priklausomybę turinčio žmogaus, kuris skatina išsivystyti tam tikroms savybėms, pagaliau ir priklausomybę tokiems santykiams. Ko-priklausomi asmenys, patys to nesuvokdami, nieko nenori pakeisti (net pasąmoningai bijo, kad artimasis pasveiks nuo priklausomybės), mat bijomasi, kad nebus žmogaus, kurį galės kontroliuoti (traukti žmogų iš išgertuvių vietos, jį sekti, drausti vartoti alkoholį, išpylinėti jį) ir, kitaip tariant, nebus ko kaltinti už savo problemas. Ko-priklausomuose santykiuose esantis žmogus priklausomybe sergančiam artimajam dažnai daro meškos paslaugą, įvilkdamas ją į rūpesčio rūbus (palaikymo, kaip komforto suteikimo, neturi būti). O pats ligonis, būdamas komforto zonoje, tuo tik naudojasi, nieko nereikalaudamas iš savęs, be to, įpranta, jog pažadai (gąsdinimai, grasinimai) taip ir lieka tik pažadais: jei atleidai vieną kartą, atleisi ir visus kitus kartus. Priklausomybę turinčio žmogaus artimasis - auka, kuri dažniausiai savo pažadų iš esmės kažką keisti nevykdo.
Pagalbos etapai
Dianos tikslas - padėti žmogui pamatyti jį kamuojančią problemą. Tokių konsultacijų reikia mažiausiai trijų (užmegzti pirmąjį kontaktą, įgyti pasitikėjimą, atpažinti, ar žmogus turi alkoholio vartojimo problemą, ir parodyti ją jam, motyvuoti spręsti ją ir padėti žmogui pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą). Kadangi priklausomybių ligų konsultantas nėra gydytojas, tolesniam grįžimui į gyvenimo kelią reikalinga specializuota pagalba, kuri teikiama Respublikiniame priklausomybių ligų centre ar reabilitacijos centruose. Tai ilgas procesas, trunkantis bent pusę metų. Būtent tik per tokį ilgą laiką susiformuoja nauji įpročiai, keičiasi įsitikinimai, nuostatos, įsitvirtina kitoks gyvenimo būdas. Priklausomybių ligų konsultantų konsultacijas galima gauti kreipiantis į Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.
Narkomanijos prevencija pataisos įstaigose
Narkomanija - tai liga, kuri išsivysto dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo ir kuri nesirenka žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą ar socialinę padėtį. Tai didžiulis ir rimtas iššūkis ne tik valstybės institucijoms, susijusioms su narkomanijos problemos sprendimu, bet ir reali grėsmė visai visuomenei. Susidariusi situacija reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau integruotos įvairių institucijų bei visuomenės veiklos. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį (apie svaigiąsias medžiagas bei jų vartojimo pasekmes visuomenėje yra paplitę labai daug vadinamųjų mitų: yra lengvi narkotikai, mažos dozės nekenkia), šalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Taigi narkomanijos prevencijos vykdymo problemų aktualumas yra neabejotinas, o jos poreikis ir reikmė nuolat didėja.
Teisinis reglamentavimas
Narkomanijos prevenciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys bei dokumentai, Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Narkomanijos apibrėžimas
Specialioje literatūroje narkomanija apibrėžiama kaip liga, dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo kylanti liga, kuriai būdinga didėjanti tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo jo, besivystantys saviti psichikos pakitimai; taip pat kaip kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, be gydytojo recepto arba prieštaringai medicinos rekomendacijoms.
Pasaulinės tendencijos
Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) 2006 metais ataskaitoje nurodo, kad 2004 metais narkotines ir psichotropines medžiagas bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų. Šios naujos narkotikų vartojimo tendencijos kelia grėsmę visuomenės saugumui, narkomanijos paplitimas tiek Europos Sąjungoje, tiek atskirose šalyse nemažėja.
Europoje narkotikus vartoja apie 8 milijonai žmonių, iš jų ES siekia 2 milijonus. Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe pasiekė iki šiol neregėtai didelį mastą. Pasaulyje neteisėta mažmeninė prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis sudaro apie 320 mlrd. JAV dolerių.
Įgyvendinus 2000-2004 m. ES kovos su narkotikais strategijos ir veiksmų planą akivaizdu, kad siekiant dabartinės strategijos tikslų buvo padaryta pažanga. Tačiau neturima duomenų, kad narkotikų vartojimo paplitimas ženkliai sumažėjo. Tad vis tik išlieka nemažai problemų, susijusių su šio itin pavojingo reiškinio pažabojimu, t. y. kai kuriose naujosiose ES šalyse tikimybė, be to vis tik istoriniu požiūriu narkotikų vartojimo lygis lieka aukštas - daugelyje valstybių auga kokaino vartojimas, kai kuriose Europos dalyse vis daugiau žmonių vartoja kanapes (marihuana) ir sintetines narkotines medžiagas ekstazi.
Padėtis Lietuvoje
Deja, narkomanijos problema neaplenkia ir Lietuvos. Šis neigiamas socialinis reiškinys veikia valstybę politinėje, socialinėje ir ekonominėje sferoje. Jie paveikia ir žmonių gyvenimo kokybę, visuomenės vertybes, požiūrius ir elgesį. Visada socialinius-ekonominius pasikeitimus procesą lydi įvairios deviacijos.
Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl narkomanijos prevencijos Lietuvoje“, kurioje pabrėžiama, kad narkomanija kelia didelį pavojų nacionaliniam saugumui. Tiek Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo 2004 m. priemonių vykdymo ataskaitos, tiek šios programos įgyvendinimo 2005 m. priemonių vykdymo ataskaitos pateiktoje aplinkos analizėje plintanti narkomanija yra įvardijama kaip aktuali šiandienos Lietuvos ir kitų valstybių problema. Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, narkotikų pasiūla bei paklausa lemia narkomanijos plitimą ir su tuo susijusį nusikalstamumą. Narkotikai gaminami nelegaliose laboratorijose. Lietuva minima kaip šalis, kurioje vyksta nelegali amfetamino bei ekstazi gamyba. Narkotinės medžiagos per Lietuvą tranzitu gabenamos į kitas šalis. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, esant atviroms sienoms, didėja neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos galimybės.
Narkotikų paplitimo Lietuvoje rezultatai parodė, kad narkotikus bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc. Lietuvos gyventojų, 2,6 proc. vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas per pastaruosius 12 mėnesių, kai tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, juos vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų. Daugiausia narkotikų vartojama didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Narkotikų vartojimas Lietuvoje nėra aukštas, lyginant su Europos šalimis. Taip pat populiarus amfetaminas ir ekstazis.
Įvertinus 1998-2005 m. laikotarpį, matyti, kad narkotikus vartojančių asmenų skaičius nuolat didėjo. Per nagrinėjamus 8 metus, t. y. skaičius išaugo 1,87 karto. Nors skaičius ir toliau auga, vis tik ji nėra tokia grėsminga, o labiau rodanti šio reiškinio plitimo stabilizavimąsi, lyginant su 1991-2001 m. laikotarpiu, kai skaičius buvo išaugęs net 8 kartus. Tai nereiškia, kad narkomanijos problemai turėtų būti skiriama mažiau dėmesio. Tai gali rodyti, kad būtent vykdoma prevencija leido pasiekti šio reiškinio plitimo stabilizavimąsi ar net mažėjimą, tai pat, kad daugiau asmenų kreipiasi pagalbos, pasitiki paslaugų teikėjais.
Padėtis pataisos įstaigose
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas yra itin paplitęs reiškinys pataisos įstaigose.
Statistika rodo, kad kalintieji, sergantys priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sudaro didelę dalį visų kalinių. Narkotines medžiagas vartojančių asmenų skaičius laisvės atėmimo vietose buvo didesnis negu 2005 metais ir žymiai didesnis negu 1999 metais. Priklausomų nuo narkotinių medžiagų asmenų koncentracija laisvės atėmimo vietose beveik 100 kartų viršijo bendrą valstybės vidurkį. Nuo 1994 m. skaičius nuo 6,6 proc. Iki 19,1 proc. Nuo 2006 m. Skaičius išaugo net 12,5 proc. Palyginimui reikia paminėti, kad nuo 15 iki 50 proc. Nuteistųjų pataisos istaigose, todėl nesuteiktos informacijos šis duomenys palyginimui skirtingais metais. Nuteistųjų procentinė išraiška didėjo.
Iš pateiktų turimų duomenų matyti, kad didesnis procentas nuteistųjų nei suimtųjų vartoja narkotikus: užregistruota vidutiniškai 5 proc. Skaičius narkotikus. Nustatyta, kad pagrindinės narkotinės medžiagos, vartojamos laisvės atėmimo vietose, - opioidai. Pastebėta, kad įkalinimo vietose, kaip ir likusioje visuomenės dalyje, narkotikai vis labiau plinta jaunesnių žmonių tarpe. Svarbu tai, jog net 86,6 proc. vartojamų narkotikų yra vartojami injekciniu būdu.
Analizavus Kalėjimų departamento 2002-2006 m. duomenis, matyti, kad didžiausias narkotikus vartojančių asmenų skaičius buvo Marijampolės pataisos namuose.
Duomenys rodo, kad narkotikus vartojančių asmenų skaičius buvo didžiausias lyginant su kitomis Lietuvos pataisos įstaigomis. Be šios laisvės atėmimo vietos, 2002-2005 metais tarp tokių įstaigų buvo Vilniaus 2-ieji pataisos namai ir Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija. Šis skaičius buvo vienas iš didžiausių.
Priklausomybė narkotikams ir psichotropinėms medžiagoms, bei didelė nuteistųjų kaita. Skaičiaus išaugimas gali reikšti ne tik tai, kad ši problema laisvės atėmimo vietose didėja, bei taip pat gali atspindėti laisvės atėmimo vietose prevencinių priemonių taikymo teigiamas pasekmes. Todėl galima daryti prielaidą, jog daugiau kalinamųjų kreipėsi medicininės pagalbos. Šiaus didėjimo tendencijos priežastimi galėtume įvardinti griežtesnę narkotikų patekimo į pataisos namus kontrolę, dėl kurios nuteistieji, negavę jiems reikiamo kvaišalo ir pasireiškus abstinencijai, kreipiasi į medikus.
Narkomanijos plitimo sąlygos
Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijoje kaip viena iš pagrindinių narkomanijos plitimo Lietuvos laisvės atėmimo vietose sąlygų įvardinta nepakankamai efektyvus vidinio ir išorinio pataisos įstaigos apsaugos užtikrinimas. Narkomanijos bei su ja susijusių problemų plitimo mastai parodo atitinkamų efektyvių priemonių poreikį, skatina vis daugiau dėmesio skirti šio reiškinio prevencijai.
tags: #darbas #su #priklausomybe #turinciais #zmonemis #marijampole