Šiame straipsnyje nagrinėjama, kas laikoma nežmonišku elgesiu sulaikymo vietose, kokios žmogaus teisės yra pažeidžiamos ir kaip tai susiję su prieglobsčio prašytojų padėtimi, ypač Lietuvos kontekste.
Nežmoniškas elgesys sulaikymo vietose: kas tai?
Sulaikymo metu prižiūrėtojams ir administracijai draudžiama su jumis elgtis nežmoniškai ir žeminančiai ar jus kankinti. Tai reiškia, kad jie negali prieš jus naudoti perteklinės ar nereikalingos fizinės jėgos. Jie negali žeminti jūsų kitais būdais, pavyzdžiui, įžeidžiamai ir menkinamai kalbėti, naudoti baudimo būdus, kuriuos draudžia įstatymas.
Jeigu užpulsite sulaikymo vietos prižiūrėtojus ar kitus sulaikytuosius arba nesilaikysite nustatytos tvarkos, prižiūrėtojams gali tekti panaudoti fizinę prievartą jūsų atžvilgiu, priverčiant jus paklusti vidaus taisyklėms ir apsaugant jus, save ar kitus sulaikytuosius nuo sužeidimo. Kartais saugumo sumetimais sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gali atlikti jūsų kūno apžiūrą. Ją specialioje patalpoje turi atlikti tos pačios lyties kaip ir jūs asmuo.
Netinkamas elgesys sulaikymo vietoje gali būti žmogaus teisių pažeidimas - nežmoniškas ar žeminantis elgesys. Būdami sulaikyti, galite jaustis ypač pažeidžiami, nes esate kontroliuojami pareigūnų ir negalite niekur išeiti. Tačiau ne kiekviena situacija yra žmogaus teisių pažeidimas. Netinkamo elgesio padariniai jūsų fizinei ir psichinei būklei turi būti tam tikro sunkumo, kad pažeistų žmogaus teises.
Vertinant, ar su jumis buvo elgiamasi nežmoniškai ar žeminančiai, atsižvelgiama į tokias aplinkybes kaip netinkamo elgesio trukmė, fiziniai ir psichologiniai padariniai, jūsų amžius, lytis ir sveikatos būklė. Kad netinkamas elgesys būtų pripažintas kankinimu, veiksmai turi būti ypač griežti ir žiaurūs ir sukelti labai dideles kančias. Jeigu sulaikymo vietos personalo netinkamas elgesys sukėlė sulaikytojo mirtį, tai gali būti teisės į gyvybę pažeidimas.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Žmogaus teisės ir prieglobsčio prašytojai
Svarbiausia teisė, kurią turite kaip prieglobsčio prašytojas, yra teisė nebūti grąžintam į persekiojimo vietą, ši teisė dar vadinama negrąžinimo principu. Teisė nebūti grąžintam kyla iš 1951 m. Pabėgėlių konvencijos, draudžiančios išsiųsti pabėgėlius į teritorijas, kuriose kiltų grėsmė jų gyvybei ar laisvei dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinės nuomonės. Šis principas atsispindi ir keliuose kituose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, pavyzdžiui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
Negrąžinimo principas jus taip pat saugo, net jeigu tiesiogiai nepateikėte prieglobsčio prašymo. Pagal ES ir Lietuvos teisę, valdžios institucijos pasienio punktuose turi aktyviai nustatyti galimus prieglobsčio prašytojus.
Atstūmimo politika ir negrąžinimo principas
Baltarusijos sieną kirtusiems ir Lietuvoje atsidūrusiems žmonėms neleidžiama prašyti politinio prieglobsčio, o jie jėga išstumiami atgal į Baltarusijos sienos pusę. Neleisdama suteikti prieglobsčio ir atstumdama migrantus atgal į Baltarusiją, valstybė pažeidžia tarptautinės teisės įsipareigojimus, iš kurių pagrindinis yra negrąžinimo (non-refoulement) principas. Šis įsipareigojimas pažeidžiamas, nes pasienyje atsidūrę žmonės dažnai patiria smurtą.
PRAB ataskaitoje teigiama, kad abiejose pasienio pusėse trečiųjų šalių piliečiai mušami (rankomis ir lazdomis), nurenginėjami, įžeidinėjami ir išjuokiami . Jiems nesuteikiama galimybė pasinaudoti tualetu ar pavalgyti, atimami jų asmeniniai daiktai, prieš juos naudojamos ašarinės dujos, net ir prieš nepilnamečius . Human Rights Watch teigia, kad žiemos metu taip pat atsiranda nušalimo grėsmės.
Paprastai visa ši atstūmimo politika pateisinama dėl „nacionalinio saugumo“ užtikrinimo. Čia verta atkreipti dėmesį, kad atstūmimų politika ne tik pažeidžia žmogaus teises, bet ir gali prisidėti prie nacionalinio saugumo grėsmių didinimo.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Terminologija: "Migrantai", "Pabėgėliai" ir "Prieglobsčio prašytojai"
Verta atkreipti dėmesį į žodį „migrantai“, kurio alternatyva galėtų būti „pabėgėliai“ ir „prieglobsčio prašytojai“. Šie terminai Lietuvoje turi sąlyginai neigiamą reikšmę, bet juos vartodami pripažįstame, kad šie žmonės bando nuo kažko bėgti ir kad jų bandymas kirsti sieną yra bent iš dalies suprantamas. Ne be reikalo žmones, atvykstančius iš Ukrainos, vadiname karo pabėgėliais (net jei teisiškai daugumai jų suteikta laikinoji apsauga, o ne politinis prieglobstis). Pabėgėliai dažnai kontrastuojami su tariamais „ekonominiais migrantais“ - šis terminas turi dar prastesnes konotacijas. Kai žmones pasienyje vadiname migrantais, o ne pabėgėliais ar prieglobsčio prašytojais, neišvengiamai jiems prikabiname „ekonominio migranto“ etiketę. Tai padarius tampa lengviau pateisinti žmogaus teisių pažeidimus.
Problema su „pabėgėlio“ ar „migranto“ etiketėmis, pasak mokslininkų, yra ta, kad jas naudodami norime žmones sudėti į aiškias dėžutes (vieni aiškiai yra pabėgėliai, o kiti - tik migrantai). Iš tiesų realios žmonių patirtys į tokias dėžutes netelpa.
Dar didesnį neigiamą krūvį antraštei suteikia žodis „neteisėtų“. Tam, kad asmuo galėtų paprašyti jam suteikti prieglobstį, jis ir turės neteisėtai kirsti sieną, nes tik kirtus sieną apskritai įmanoma pareigūnams pateikti prašymą gauti prieglobstį (valstybei tokį prašymą išnagrinėjus ir nusprendus suteikti prieglobstį, asmuo iš prieglobsčio prašytojo taptų pabėgėliu). Taip jau ilgą laiką veikia visame pasaulyje pripažinta 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso. Šiuo atveju vartojant žodį „neteisėti“ bandoma dėmesį nukreipti nuo neteisėtų valstybės veiksmų ir atsakomybę perkelti sieną kertantiems žmonėms.
Čia verta panagrinėti, kodėl vartojamas žodis „apgręžimai“. Šis žodis yra švelnesnė „atstūmimo“ forma.
Prieglobsčio prašytojo kelias: Mohammado istorija
Kad sąvokas būtų lengviau suprasti, iliustruokime jas išgalvoto veikėjo, Afganistano piliečio Mohammado, istorija. Mohammadas - hazarų etninės mažumos atstovas, gyvenantis Afganistano sostinėje Kabule. 2021 m. Talibanui visiškai perėmus šalies valdžią, Afganistano hazarų gyvybėms vis dažniau kyla pavojus. Mohammadui pasisekė ir jis per ataką nenukentėjo, tačiau po šio įvykio suprato, kad gyvenimas valstybėje, kurioje žudomi jo tautiečiai, neturi ateities.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Surinkęs visas santaupas, Mohammadas leidosi į sunkią ir ilgą kelionę, kuri jį nuvedė prie ES sienos, jis atsidūrė Baltarusijoje. Kartu su grupe tautiečių Mohammadas nusprendė per miškus kirsti Lietuvos sieną. Antrą klaidžiojimo miške dieną Mohammadas su tautiečiais sutiko Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus. Pirmieji jo ir pakeleivių žodžiai pasieniečiams - „refugee“, „asylum“, „danger“.
Visgi, priešingai teisiniam reglamentavimui, Lietuvos pareigūnui išgirdus minėtus žodžius, užsieniečiai staiga neįgavo prieglobsčio prašytojų statuso, jais tapo tik teoriškai. Tokia pati istorija pasikartojo dar du kartus. Mohammadas miške pragyveno jau dešimt dienų, migrantai nebeturi maisto ir sausų drabužių, todėl nusprendžia grįžti gilyn į Baltarusijos teritoriją, prasimanyti maisto bei rūbų, atgauti jėgas.
Nepaisydami migrantų būklės, baltarusiai verčia afganistaniečius dar kartą kirsti Lietuvos sieną. Neturėdami kito pasirinkimo, žmonės jau ketvirtą kartą bando patekti į Lietuvą, tačiau jų būklė pernelyg sunki. Po kelių valandų juos aptinka patruliuojantys Lietuvos pareigūnai. Kadangi migrantų būklė pernelyg sunki ir jiems reikalinga hospitalizacija, juos veža ne į Baltarusiją, o į ligoninę. Kadangi grąžinti į Baltarusiją jų nebegalima, pareigūnai praneša, kad ateinančią dieną jiems bus atliekamos pirminės prieglobsčio procedūros.
Taigi, realiai žmonės prieglobsčio prašytojais galėjo būti vadinami jau gerokai prieš atsidurdami ligoninėje, tačiau oficialiai jais tapo tik užregistravus jų prašymus. Pažymėtina, kad „nelegalūs migrantai“ jie nebuvo nė viename iš etapų.
Taigi, atlikus Mohammado ir jo bendrakeleivio pirmines prieglobsčio procedūras, prasidėjo jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procesas. Kol jų bylose nepriimtas galutinis sprendimas, jie yra prieglobsčio prašytojai ir turi būti taip vadinami.
Pabėgėlio sąvoka dažniausiai siejama su žmogaus bėgimu nuo karo, bado ir maro. Jei žmogus persekiojamas, bet persekiojimo veiksmai nėra sąlygoti minėtų jo tapatybės bruožų, pabėgėlio statusas jam nesuteikiamas. Prieglobsčio prašytojas, kuris neatitinka pabėgėlio statuso kriterijų, turi šansą gauti papildomą apsaugą. Papildoma apsauga suteikiama užsieniečiui, kuriam kilmės šalyje gresia kankinamas, žiaurus, nežmoniškas elgesys (nebelieka reikalavimo persekiojimą pagrįsti tapatybės bruožu).
Trumpiau tariant ir grįžtant prie Mohammado istorijos, kadangi jis priklauso hazarų etninei mažumai, jis susiduria su didesne rizika kilmės šalyje patirti persekiojimą dėl savo tautybės. Mohammado bendrakeleiviui sekėsi prasčiau, nes jis yra Afganistane dominuojančios paštūnų etninės grupės narys, todėl pabėgėlio statuso tuo pačiu pagrindu gauti negalėjo. Taip pat jis negalėjo pateikti pakankamai įrodymų, kad jam kyla individuali grėsmė patirti persekiojimą.
Tą akimirką, kai afganistaniečiams buvo suteiktas prieglobstis, jų teisinis statusas pasikeitė, iš prieglobsčio prašytojų jie oficialiai tapo asmenimis, gavusiais prieglobstį. Iš šios istorijos matome, kad, vykdant išstūmimo politiką, pasienyje neatsižvelgiama į tai, iš kokios šalies yra žmogus, o tuo labiau - į individualias žmogui galimai kylančias grėsmes. Visi automatiškai, nepaisant amžiaus, pilietybės, lyties, išstumiami atgal į Baltarusiją. Išgalvoto veikėjo Mohammado atveju migrantų prieglobsčio prašymai buvo priimti tik dėl kritinės sveikatos būklės, tokia praktika Lietuvoje buvo užfiksuota paskutinį 2022 m. ketvirtį.
Baltarusija kaip "saugi šalis"?
Lietuvos išstūmimų politika grindžiama tuo, kad minėtiems migrantams Baltarusija yra saugi šalis ir joje žmonės gali pasiprašyti prieglobsčio. Įvairių tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų teigimu, Baltarusijos prieglobsčio sistema nėra efektyvi. Baltarusijoje migrantai negali pasiprašyti prieglobsčio ir susiduria su didesne rizika būti išsiųsti į kilmės valstybes neatlikus jokio tyrimo dėl kilmės šalyse jiems kylančių grėsmių.
"Nelegalus migrantas": klaidinga sąvoka
Automatiškai visiems per Baltarusijos sieną nereguliariu būdu į Lietuvą atvykusiems migrantams klijuojama „nelegalių migrantų“ etiketė yra netiksli. Apskritai junginys „nelegalus migrantas“ arba „neteisėtas migrantas“ yra nevartotinas. Tokio pobūdžio sąvokų nėra nė viename teisės akte, reglamentuojančiame migracijos klausimus. Neteisėta gali būti veikla (pvz., migracija ar sienos kritimas), tačiau ne tai darantis žmogus.
Ką daryti, jei pažeidžiamos teisės?
Jei manote, kad pasienyje buvo pažeistos jūsų, kaip prieglobsčio prašytojo, teisės, galite pateikti skundą administraciniam teismui.
tags: #prieglobstis #nezmoniskas #elgesys