Meilė - viena iš fundamentalių žmogaus patirčių, įkvėpusi daugybę menininkų, filosofų ir, žinoma, psichologų. Šiame straipsnyje apžvelgsime žymiausių psichologų klasikų veikalus, kurie nagrinėja meilės fenomeną iš įvairių perspektyvų, atskleisdami jos sudėtingumą, įtaką žmogaus raidai ir santykiams.
Abrahamas Maslow ir savęs aktualizacija
Abrahamas Haroldas Maslow, humanistinės ir transpersonalinės psichologijos įkvėpėjas, išsiskyrė iš kitų psichologijos autoritetų tuo, kad žvelgė į žmogų iš „dangaus“ perspektyvos, akcentuodamas aukščiausius žmogaus siekius. Jo sukurta poreikių hierarchija, dažnai vaizduojama kaip piramidė, atspindi žmogaus motyvaciją, pradedant nuo fiziologinių poreikių ir kylant iki savęs aktualizacijos.
Poreikių piramidė
Maslow teigė, kad neurozės ir kiti psichikos sutrikimai kyla dėl nepatenkintų svarbių poreikių. „Poreikių piramidės“ pagrindą sudaro fiziologiniai poreikiai, tokie kaip maistas, gėrimas, deguonis, miegas ir seksas. Sutrikus šių poreikių patenkinimui, dingsta kitų poreikių patenkinimo pagrindas. Po fiziologinių poreikių, hierarchiškai išsidėstę psichologiniai poreikiai. Pirmiausia turi būti patenkintas saugumo ir stabilumo poreikis, išreiškiantis būtinumą gyventi palyginti saugioje ir stabilioje aplinkoje, kurioje garantuota tam tikra tvarka ir organizacija. Tai mažina nerimą, baimę ir chaosą, kurie nuolat lydi žmogaus gyvenimą. Kitas poreikių lygmuo - meilės ir priklausomybės poreikis, išreiškiantis artimų, intymių santykių su kitais žmonėmis ypatingą svarbą ir rodantis, kaip svarbu, norint gyventi visavertiškai, taip pat priklausyti vienoms ar kitoms žmonių grupėms. Virš šių poreikių iškyla savigarbos ir įvertinimo poreikis. Normalus savęs vertinimas susideda iš asmeninių laimėjimų siekių ir užtarnautos kitų pagarbos.
Savęs aktualizacija
Piramidės viršūnėje yra savęs aktualizavimo poreikis, kuris reiškia žmogaus poreikį vystyti ir realizuoti savo sugebėjimus, talentus ir potencialias galimybes. Maslow tyrinėjo save aktualizuojančius žmones, tokius kaip Abraomas Lincolnas, Thomas Jeffersonas, Baruchas Spinoza, Albertas Einšteinas, Albertas Schweitzeris, Williamas Jamesas, Aldousas Huxley ir kiti, siekdamas išsiaiškinti, kas juos daro ypatingus.
Maslow nustatė 15 universalių bruožų, būdingų save aktualizuojantiems žmonėms:
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
- Efektyvus ir realistiškas tikrovės supratimas.
- Savęs, kitų ir aplinkos priėmimas.
- Betarpiškumas, paprastumas ir natūralumas.
- Susitelkimas į konkrečias problemas.
- Gebėjimas atsiskirti, būti vienam.
- Autonomija, nepriklausomybė nuo aplinkos ir kultūrinių stereotipų.
- Nuolatinis suvokimo naujumas.
- Gebėjimas išgyventi mistines ir viršūnių (peak) patirtis.
- Bendrumo su kitais jausmas.
- Gebėjimas palaikyti gilius tarpasmeninius santykius.
- Demokratiškumas.
- Gebėjimas atpažinti gėrį ir blogį, skirti tikslus ir priemones.
- Filosofiškas, geranoriškas humoras.
- Kūrybiškumas.
- Gebėjimas pasipriešinti kultūrinėms įtakoms.
Šių bruožų visuma apibūdina save aktualizuojančio asmens kvintesenciją - orientyrus savęs vystymo ir tobulinimo link visiškos dvasinės sveikatos link. Asmenybei augti svarbūs du dalykai: atsidavimas kam nors daugiau, o ne vien savajam Aš, ir sėkmingas išsikeltų tikslų įgyvendinimas. Vienu svarbiausių save aktualizuojančio žmogaus bruožų Maslow laikė gebėjimą patirti vadinamuosius viršūnių išgyvenimus - itin džiaugsmingus ir jaudinančius žmogaus gyvenimo momentus, kurie patiriami kaip ekstazė, katarsis, orgazmas, visiškai naujo žvilgsnio į pasaulį atsivėrimas, savojo Aš transcendavimas. Dažniausias tokių momentų šaltinis - religija, meilė, menas, muzika, gamta.
Rollo May ir egzistencinė meilės perspektyva
Rollo May, vienas iš egzistencinės psichoterapijos pradininkų, knygoje „Meilė ir valia“ nagrinėjo meilės ir valios sąryšį šiuolaikiniame pasaulyje. Jis teigė, kad meilė nėra tik jausmas, bet ir įsipareigojimas, reikalaujantis drąsos ir atsakomybės. May kritikavo paviršutiniškus ir komercializuotus meilės vaizdavimus, pabrėždamas autentiškos meilės svarbą žmogaus egzistencijai.
Drąsa ir kūryba
Knygoje „Savęs ieškojimas“ Rollo May analizuoja vienatvę, nuobodulį ir tuštumą, aptaria kiekvienam įgimtą savivertės jausmą ir dažnai gyvenimo sukeliamą nerimą. Jis bando atskleisti paslėptus asmenybės sluoksnius, ypač jau minėtąjį savivertės jausmą. Knygoje paaiškinama kebli mūsų padėtis šiame nerimo kupiname amžiuje ir duodama patarimų, kaip pasirinkti, apsispręsti ir veikti. May pabrėžia, jog reikia daugiau drąsos išsaugoti vidinę laisvę, žengti į naujas sferas, nes mūsų egzistenciją neišvengiamai lydi kūryba - vienas didžiausių žmonijos pasiekimų, suteikianti gyvenimui prasmę.
Laisvė ir atsakomybė
Rollo May teigė, kad žmogus geba naudoti praeities darbo ir patirties vaisius, išmintį kaip protinį ir dvasinį dabarties kūrimo kapitalą. Dabarties akimirka nėra apribota laikrodžio - ji visada turininga, kupina idėjų, visada pasirengusi atsiverti ir jas parodyti. Reikia tik pamėginti giliau pažvelgti į save. Pagrindiniai kriterijai yra sąžiningumas, darna, drąsa ir meilė kiekvieną mūsų ryšio akimirką. Jei jų neturėsime, nemokėsime kurti ateities, o jeigu turėsime, patys įveiksime ateities sunkumus.
Laisvė, anot Rollo May, yra nedaloma, todėl negalime jos tapatinti su tam tikra ekonomine teorija ar gyvenimo dalimi, ypač su praeitimi. Laisvė yra gyva būtybė, ir jos gyvenimas priklauso nuo to, kaip asmuo sieja save su kitais visuomenės nariais. Laisvė reiškia atvirumą, pasirengimą tobulėti; ji reiškia, kad esame lankstūs, pasiruošę keistis dėl didesnių žmogiškųjų vertybių. Kuo geriau asmuo suvokia save, tuo labiau daugėja jo pasirinkimų ir laisvės. Laisvė yra auganti; vienas pasirinkimas, padarytas su laisvės dalele, tą laisvę padidina; jos bus daugiau, kai žmogus darys kitą pasirinkimą. Kiekvienas laisvės panaudojimas didina asmenybės rato perimetrą. Kai žmogus sąmoningai pasirenka gyvenimą, jo atsakomybė už savo veiksmus įgauna naują prasmę. Jis imasi atsakomybės už gyvenimą ne kaip už jam užkrautą naštą, o kaip už paties pasirinktą kelią. Dabar asmuo egzistuoja kaip paties padaryto sprendimo rezultatas. Kai jis „pasirenka save“, laisvės ir atsakomybės partnerystė tampa gražia idėja. Brandžios asmenybės gyvenimas susietas su pasirinktais tikslais: ji žino, ko nori, ne taip, kaip vaikas, kuris nori ledų, o taip, kaip suaugęs žmogus, kuris planuoja ir veikia dėl kūrybiško meilės ryšio, darbo pasiekimų ar bet ko kito. Ji myli šeimos narius ne dėl to, kad joje atsitiktinai gimė, o dėl to, kad pasirinko mylėti; dirba ne dėl automatiškai nusistovėjusios tvarkos, o sąmoningai tikėdamas savo veiklos verte.
Taip pat skaitykite: Humanizmo įtaka psichologijai
Sue Johnson ir emocijomis grįsta terapija
Sue Johnson, tarptautinį pripažinimą pelniusi klinikinė psichologė, išplėtojo emocijomis grįstą terapiją (EGT), kuri iš esmės pakeitė porų terapiją. Jos knygoje „Laikyk mane tvirtai“ autorė kviečia leistis į septynis gydančius pokalbius, kurie atskleidžia poros santykių dinamiką, leidžia atpažinti grėsmes, kritinius momentus ir veiksmingiau spręsti kilusias problemas.
Prieraišumas ir santykių dinamika
Johnson teigia, kad meilė yra prieraišumo ryšys, panašus į tą, kurį kūdikiai kuria su savo globėjais. Nesaugus prieraišumas gali sukelti santykių problemas, tokias kaip konfliktai, atsiribojimas ir emocinis atstumas. EGT padeda poroms atkurti saugų prieraišumą, išmokstant atpažinti ir išreikšti savo emocinius poreikius bei atsiliepti į partnerio poreikius.
Johnson nesuteikia iliuzijos, kad perskaičius knygą sukursite tobulus santykius. Ji tiesiog atskleidžia poros santykių dinamiką, leidžia atpažinti grėsmes, kritinius momentus ir veiksmingiau spręsti kilusias problemas.
Olegas Gadeckis ir meilės būdai
Knygos autorius Olegas Gadeckis - garsus rusų psichologas treneris, filosofijos mokslų kandidatas, unikalių psichologijos programų kūrėjas. Daug metų tyrinėjo įvairių psichologijos metodų veiksmingumą ir nustatė, kad įvairūs psichologų taikomi metodai nedera su pasaulio dėsniais. Šioje knygoje pateikiamas vientisos ir darnios psichologijos projektas.
Gadeckis teigia, kad knyga nėra apie meilę, o apie meilės būdus, tiksliau, apie meilės tipus. Autorius siekia suteikti informacijos apie tai, kas su mumis vyksta, kai sutinkame meilę. Kodėl esame linkę pasirinkti tam tikro tipo mylimuosius? Kodėl artimojo elgesys kartais mums nepriimtinas, beveik skausmingas? Kodėl kiekvienąkart pasiekę tam tikrą santykių tašką elgiamės absurdiškai? Anot Gadeckio, norėdami pažvelgti meilei į veidą, stebėti ją, turime geriau pažinti save.
Taip pat skaitykite: Analitinės psichologijos atstovai
Italų psichoterapeutų įžvalgos apie santykių pasirinkimus
Knygos "Ar vadinsiu tave savo meile?" autoriai, italų psichoterapeutai, pasitelkę teorinę psichologijos medžiagą, gyvenimiškas istorijas, citatas iš literatūros ir kino, analizuoja, kas lemia mūsų santykių pasirinkimą, elgesį panašiose psichologinėse situacijose, sprendimų priėmimo būdus. Skaitytojui pateikiamos žinios, reikalingos siekiant suprasti savo emocinę raidą nuo vaikystės ir ieškant tarpusavio supratimo su mylimu žmogumi. Autoriai teigia, kad norėdami suprasti savo santykius, turime pažvelgti į savo vidų, o ne kaltinti partnerį.
Kiti psichologijos veikalai apie meilę
Be jau minėtų autorių, apie meilę rašė ir kiti žymūs psichologai, tokie kaip Erichas Frommas, autorius klasikinės knygos „Meilės menas“, kurioje teigiama, kad meilė yra įgūdis, kurio galima išmokti. Kitas pavyzdys yra Robertas Sternbergas, sukūręs trikampę meilės teoriją, teigdamas, kad meilę sudaro trys komponentai: intymumas, aistra ir įsipareigojimas.