Humanistinė ir egzistencinė psichoterapija, nors ir skirtingos terapinės kryptys, yra glaudžiai susijusios, papildančios viena kitą bei atsakančios į panašius klausimus. Šiame straipsnyje bus aptariami humanistinės ir egzistencinės terapijos skirtumai, siekiant padėti suprasti kiekvieną terapinę kryptį atskirai.
Humanistinė Psichoterapija: Orientacija į Asmenį ir Savirealizaciją
Humanistinė psichoterapija, dar žinoma kaip į asmenį orientuota terapija, pabrėžia besąlygišką teigiamą požiūrį ir terapinių santykių nuoširdumą. Terapeutai stengiasi sukurti saugią erdvę, kurioje klientai jaustųsi priimti bei suprasti ir galėtų atvirai tyrinėti savo patirtis, emocijas. Atsakymą į šį klausimą yra tikimasi surasti žmoguje, o ne dalykuose, kurie galėtų suteikti prasmę vietoj žmogaus.
Rogersas tvirtina, jog jeigu žmogui leidžiama pasirinkti - jis visuomet pasirinks augimą ir plėtrą, o ne stovėjimą vietoje, nes jį žadina savirealizavimo poreikis, kuris glūdi pačioje žmogaus prigimtyje. Kiekvienas asmuo yra ir turėtų būti tikslas sau, nes jame slypi jau ne tik minėtas savirealizavimo poreikis, tačiau ir visiška laisvė, kuria galima patirti bet kokią patirtį. Ir jeigu žmogus tą patirtį priima, tokią, kokia ji yra, tuomet ją ir išgyvena.
Maslow šią psichoterapinę kryptį atskleidė per žmogaus poreikius. Jis teigė, kad „tokius poreikius gali turėti kiekvienas, bet dažniausiai „gerieji“, aukštesnieji poreikiai dominuoja tarp tų žmonių, kurie daugiau laiko skiria savęs vystymui“. Šie poreikiai yra: fiziologiniai, saugumo, socialiniai, pripažinimo ir savirealizacijos.
Egzistencinė Psichoterapija: Būties Aspektų Tyrinėjimas ir Prasmės Paieška
Egzistencinė psichoterapija yra psichoterapinė priemonė, grindžiama egzistencine filosofija, kurią plėtojo tokie rašytojai kaip Viktoras Franklis, Rolas Mėjus ir Irvinas Yalomas. Ši kryptis sutelkia nemažai dėmesio į pagalbą žmogui įsisąmoninti ir patirti savo egzistenciją, atskleisti būtį, tikslus. Būties aspektai nagrinėja žmogaus buvimą pasaulyje ir kaip žmogus suvokia ir priima tai, kas vyksta aplinkui, kas veikia jo vidinį ir išorinį gyvenimą. Žmogus yra atsakingas už savo pasirinktą egzistencijos būdą. Buvimas yra nuolatinis supratimas kaip sąmoninga sąveika su kitais žmonėmis, gamtos pasauliu ir kaip nuolatinis siekis gyventi prasmingai. Egzistencinė psichologija ir psichoterapija svarsto laisvės, ryžto, nerimo, kaltės problemas.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Egzistenciniai terapeutai padeda klientams išsiaiškinti savo egzistencines dilemas ir ieškoti autentiškų gyvenimo būdų, susijusių su gyvenimui būdingu netikrumu. Daugelis terapeutų integruoja abiejų požiūrių elementus, tiek humanistinės, tiek egzistencinės terapijos, kad sukurtų holistinę ir individualizuotą terapijos formą, atitinkančią unikalius kiekvieno kliento poreikius. Pavyzdžiui, terapeutas gali remtis humanistiniu, besąlygiškai pozityviu požiūriu ir į klientą orientuotis terapijos principais, kartu įtraukdamas egzistencines temas.
Bendros Koncepcijos ir Skirtumai
Abejose terapinėse kryptyse daug dėmesio skiriama klientui, jo patirtims ir individualumui. Atskleidžiama, kad kai žmogus nuolat nori tobulėti, jis kelia įvairius klausimus, į kuriuos ne visada randa atsakymus. Toks klausimų kėlimas ugdo atsakomybės prisiėmimą už tai, ką žmogus darys, kai gaus atsakymus į savo keliamus klausimus.
Egzistencinė psichoterapija tiria žmogaus buvimą pasaulyje (būtis-pasaulis) ir jo gyvenimo procesą (čia-būtis). Tai vienintelė psichoterapijos mokykla, savo praktiką grindžianti ne vien psichologinėmis, bet ir filosofinėmis koncepcijomis. Tyrimo svarbiausias objektas - nuolat gyvenimo tėkmėje esantis žmogus, o ne statiškas bruožų, elgesio formų ir psichodinaminių mechanizmų rinkinys. Gyvenimo procese žmogaus savastis neatsiejama nuo jo egzistencijos konteksto.
Skiriami 4 svarbiausi šio gyvenimo pasaulio matmenys: fizinis (biologinis), socialinis, psichologinis (asmeninis) ir dvasinis (transcendentinis). Norint suprasti žmogų pirmiausia reikia tirti jo gyvenimą kaip santykių su išoriniu ir vidiniu pasauliu šiuose egzistencijos matmenyse visumą. Fizinė, socialinė, psichologinė ir dvasinė egzistencija vienu metu visada teikia tam tikras sėkmingo gyvenimo raidos galimybes, bet kartu ir jas riboja. Egzistencinės psichoterapijos pagrindinis tikslas - padėti žmogui geriau susivokti savo gyvenime, aiškiau pamatyti jo teikiamas galimybes ir šių galimybių ribas. Dar siekiama žmogui padėti suprasti tuos konkrečius gyvenimo proceso momentus, kurie kuria nepatenkinamą gyvenimo kokybę, aiškiau pastebėti saviapgaules ir iliuzijas, geriau suprasti savo norus bei troškimus, atrasti kasdienės veiklos prasmę.
Nuo kitų psichoterapijos mokyklų egzistencinę psichoterapiją skiria siekimas suprasti žmogų analizuojant jo individualų santykį su universaliaisiais egzistenciniais veiksniais, arba egzistencialais. Dažniausiai išskiriami šie egzistencialai: gyvenimo baigtumas, laisvė ir atsakomybė, egzistencinis nerimas, buvimas laike, egzistencijos prasmė ir beprasmybė.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Egzistencinės Psichoterapijos Raida ir Atstovai
Egzistencinė psichoterapija susiklostė Europoje 20 a. 3 dešimtmetyje, atsiradimą lėmė vokiečių filosofo M. Heideggerio knyga Būtis ir laikas (Sein und Zeit 1929). Egzistencinės psichoterapijos pradininkas - Šveicarijos psichiatras L. Binswangeris - pirmasis pasiūlė būties analizės koncepciją, kurioje pateikė sergančio žmogaus vidinio pasaulio fenomenologinį aprašymą ir egzistencinės psichoterapijos principus. Psichoterapinės egzistencinės praktikos principus pirmasis suformulavo Šveicarijos psichoterapeutas M. Bossas. Svarbiausias egzistencinės psichoterapijos metodas yra fenomenologinis, aprašytas vokiečių filosofo E. Husserlio (dėl to egzistencinė psichoterapija kartais vadinama egzistencine fenomenologine terapija). Egzistencinės psichoterapijos teorijoms t. p. svarbios S. A. Kierkegaard’o, F. Nietzsche’s, K. Jasperso, M. Buberio, P. Tillicho, J.‑P. Sartre’o, G. Marcelio, E. Levino ir kitų filosofų idėjos. Kaip savarankiška egzistencinės psichoterapijos mokykla išskirtina austrų psichoterapeuto V. E. Franklio logoterapijos mokykla, akcentuojanti gyvenimo prasmės ieškojimo svarbą ir tam tikslui skirtus psichoterapinės pagalbos metodus.
Humanistinės ir Egzistencinės Psichoterapijos Institutas (HEPI)
Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas (HEPI) įsteigtas 1995 m. Vilniuje. Nuo 1996 m. Institute dirba daugiau kaip 30 dėstytojų, supervizorių ir psichoterapeutų, tarp jų yra 3 profesoriai, 12 turi psichologijos, medicinos arba filosofijos mokslų daktaro laipsnį, 10 yra gavę Europos psichoterapijos sertifikatą. Pagrindinę vietą HEPI gyvenime užima tarptautinė dvipakopė „Egzistencinės terapijos“ mokymo programa. Ji patvirtinta Lietuvos Psichoterapijos draugijoje bei Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedroje. Savo turiniu ir apimtimi programa atitinka Europos psichoterapeuto sertifikatui keliamus reikalavimus. Sėkmingai baigus mokymo programą, išduodamas Diplomas, liudijantis suteiktą psichoterapeuto (egzistencinė terapija) kvalifikaciją. Institutas kasmet taip pat rengia keletą trumpų (iki 4 dienų) praktinių seminarų: „Egzistencinio patyrimo grupė” (ved. Rimas Kočiūnas), „Psichologinių krizių įveikimas“ (ved. Kristina Ona Polukordienė), „Atleidimo fenomenas gyvenime ir psichoterapijoje“ (ved. Julija Abakumova-Kočiūnienė), egzistencinės filosofijos seminarai, kuriuos veda Irina Gluchova ir prof. Tomas Sodeika, ir kt.
Psichoterapija Šiandien: Atsakymų Ieškojimas ir Pagalba
Nors dabartiniai laikai daugelyje šalių pasižymi itin aukšta gyvenimo kokybe ir galimybėmis tobulėti, visgi daugybė žmonių kasdienybėje susiduria su beprasmybės našta. Noras pažinti save ir suvokti savo vietą pasaulyje neretai juos pastūmėja išbandyti psichoterapiją, kurios viena iš krypčių yra paremta egzistencine filosofija.
R. Neliubšienė pastebi, kad šiuo metu visuomenėje likę kur kas mažiau baimių ir klaidingų įsitikinimų, susijusių su psichoterapija, žmonės vis dažniau kreipiasi ieškodami atsakymų į rūpimus klausimus. „Tokiais atvejais atrodo, kad tie patys neigiami jausmai ar emocijos nuolat grįžta, gyvenimo kokybė prastėja, viskas kuo toliau, tuo labiau tampa nebekontroliuojama, blogėja fizinė sveikata. Dažnai, kai žmogus nusprendžia, jog jam reikia psichoterapeuto pagalbos, jis jau kurį laiką susiduria su neaiškia, diskomfortą keliančia būsena, kuria norisi su kažkuo pasidalinti.
Kaip Pasiruošti Pirmai Konsultacijai?
„Dažniausiai savo klientus nuraminu sakydama, jog tai, ką pasakysite, ir yra svarbu. Jokių specialių pasiruošimų pokalbiams nereikia. Žmogus, kuris ateina, viską atsineša su savimi, o sumanus ir empatiškas psichoterapeutas gali padėti atverti iki šiol neliestas vidines duris“, - įsitikinusi R. Neliubšienė.
Taip pat skaitykite: Elgsenos ypatumai: karvės ir žirgai
Tiesa, vertėtų atskirti trumpalaikę ir ilgalaikę terapiją, kadangi trumpalaikėje neišvengiamai labiau susitelkiama į konkrečią problemą.
Egzistencinė Terapija Gydant Depresiją
Depresija - tai ne tik liūdesys ar bloga nuotaika, bet ir gili, varginanti būsena, atimanti jėgas, motyvaciją ir džiaugsmą gyvenimu. Egzistencinė terapija remiasi fenomenologinės ir egzistencinės filosofijos įžvalgomis, vertybėmis ir principais. Šios filosofijos pabrėžia tokius „galutinius rūpesčius“ kaip pasirinkimo laisvė, prasmės paieška, blogio, izoliacijos, kančios, kaltės, nerimo, nevilties ir mirties problemos. Egzistenciniai terapeutai savo praktiką vertina kaip abipusį, bendradarbiaujantį, skatinantį ir tyrinėjantį dialogą tarp dviejų sunkiai besiverčiančių žmonių.
Kaip Egzistencinė Terapija Padeda Įveikti Depresiją?
Bendras egzistencinės terapijos tikslas - leisti klientams sąžiningai, atvirai ir visapusiškai tyrinėti savo išgyventą patirtį. Šis spontaniškas, bendradarbiaujantis atradimo procesas padeda klientams geriau suvokti savo patirtį ir subjektyvias reikšmes, kurias jie gali turėti. Šis savęs tyrinėjimas suteikia asmenims galimybę susidurti su giliais filosofiniais, dvasiniais ir egzistenciniais klausimais, taip pat su kasdienio gyvenimo iššūkiais ir kovoti su jais. Šis procesas gali padėti klientams susitaikyti su savo egzistencija ir prisiimti atsakomybę už pasirinktus gyvenimo būdus. Vadinasi, tai taip pat gali paskatinti juos pasirinkti dabarties ir ateities buvimo būdus, kuriuos jie patys laiko labiau patenkinančiais, prasmingesniais ir autentiškesniais.
Kiti Depresijos Gydymo Būdai
Egzistencinė terapija - tai tik vienas iš būdų gydyti depresiją. Kiti veiksmingi gydymo būdai apima:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda atpažinti ir pakeisti negatyvias mintis ir elgesį, kurie prisideda prie depresijos.
- Psichodinaminė terapija. Ši terapija padeda ištirti nesąmoningus konfliktus ir praeities patirtis, kurios gali turėti įtakos dabartinei būsenai.
- Medikamentinis gydymas. Antidepresantai gali padėti sureguliuoti cheminę pusiausvyrą smegenyse ir sumažinti depresijos simptomus.
- Sveikas gyvenimo būdas.
Depresijos Sindromo Priežastys ir Pagalbos Principai
Pagal tai, kaip išsivysto depresijos sindromas, galima išskirti tris pagrindinius depresijos tipus:
- „Perdegimo“ depresija. Šį tipą sąlygoja konfliktas tarp žmogaus troškimų ir galimybių, pernelyg didelis psichikos energijos koncentravimas ties neįveikiamomis kliūtimis, kuris išsekina biologinius ir psichologinius žmogaus resursus.
- „Apsileidimo“ depresija. Šį tipą sąlygoja sąmoningas žmogaus pasirinkimas „pasiduoti likimui“, nesirūpinti savo racionaliojo ir emocinio intelekto lavinimu ir tikėtis, kad daugelį gyvenimo problemų išspręs kažkokia kita galingesnė jėga.
- Endogeninė-biologinė depresija. Šiam tipui daug svarbesni yra vidiniai biologiniai veiksniai - biologiškai determinuoti biocheminių procesų sutrikimai galvos smegenyse.
Depresijos sindromo priežastis galima apibendrinti taip: tai yra sutrikimas + apsileidimas + apsėdimas. Kiekvieno individualaus depresijos sindromo atveju dalyvauja visi trys paminėti mechanizmai, skiriasi tik šių trijų priežastinių šaltinių proporcijos.
Kadangi depresijos sindromo kilmė visada trejopa, tai ir gydymas turėtų būti trigubas:
- Į sutrikimo biocheminę dalį veikia gydymas psichotropiniais vaistais (farmakoterapija).
- Į asmenybės dalį - psichoterapija (kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė-psichoanalitinė terapija, egzistencinė-humanistinė terapija, šeimų-porų psichoterapija).
- Į apsileidimo bei apsėdimo dalis veikia sveika dienotvarkė, disciplinos ugdymas, psichologinė bei dvasinė higiena, dvasinės praktikos.
Jei jaučiate ilgalaikį liūdesį, praradote susidomėjimą veikla, jaučiatės bejėgis ir beviltiškas, svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Psichologas, Psichoterapeutas ar Psichiatras: Į Ką Kreiptis?
Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga.
Tačiau į ką kreiptis - psichologą, psichoterapeutą ar gydytoją psichiatrą - ne visi žino. Iš esmės tai priklauso nuo to, su kokia problema susiduriama ir kaip stipriai tam tikri sunkumai veikia žmogaus asmeninį ir profesinį gyvenimą, santykius, jo sveikatos būklę.
Vilniaus Geštalto instituto psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė paaiškina, kad gydytojas psichiatras - tai specialistas, galintis diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimus ir paskirti medikamentus, jeigu jie yra reikalingi teikiant pagalbą psichikos ar elgesio sutrikimų turinčiam žmogui. Psichoterapeutas - tai gydytojas psichiatras arba psichologas, baigęs papildomas tam tikros krypties psichoterapijos studijas. Tuo tarpu psichologas - tai psichologijos bakalauro ir magistro studijas universitete baigęs asmuo, turintis konkrečią specializaciją, pavyzdžiui, klinikinio psichologo, sveikatos psichologo ir kt. Psichologas, priešingai nei gydytojas psichiatras, negali nustatyti diagnozės ir paskirti medikamentų - jis konsultuoja ir pokalbio principu gali padėti spręsti šiuo metu žmogui aktualias problemas, keisti tam tikrus įpročius ar nusistovėjusius elgesio modelius.
B. Kaleckaitė pastebi: žmogui, ieškančiam pagalbos dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, verta iškart kreiptis į psichiatrą. Tuo tarpu dėl gyvenimiškų situacijų, naudinga gali būti tiek psichologo, tiek psichoterapeuto pagalba. Norintiems aiškiau suvokti šių specialistų skirtumą, patariama atsižvelgti į norimą spręsti problemą. „Tais atvejais, kuomet žmogus susiduria su gana konkrečia spręstina situacija, pavyzdžiui, ieško būdų kaip tinkamai bendrauti su paaugliu, sudėtingai išgyvena skyrybų procesą ar netektį, padėti gali psichologinis konsultavimas. O psichoterapija labiau nukreipta į tyrinėjimą, savo jausmų ir pojūčių suvokimą - kas žmogui yra svarbu jo gyvenime, ko jis nori, kaip jis elgiasi“, - paaiškina B. Kaleckaitė.
tags: #kuo #skiriasi #egzistencine #ir #humanistine #psichoterapijos