Įvadas
1939-ieji metai tapo lūžio tašku Europos ir pasaulio istorijoje. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas atnešė ne tik karinius konfliktus, bet ir didžiules žmonių aukas, politines transformacijas ir teritorinius perbraižymus. Šiame straipsnyje nagrinėsime 1939 m. įvykius, koncentruodamiesi į valstybes, tapusias agresijos aukomis, ypatingą dėmesį skirdami Lietuvai ir jos patirčiai.
Priešaušris: Politinis Klimatas Europoje
Ketvirtajame dešimtmetyje Europoje įsitvirtino totalitariniai režimai, tokie kaip nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga, kurie vykdė agresyvią užsienio politiką. Vokietijoje į valdžią atėjus naciams, prasidėjo antižydiškos kampanijos ir ekspansionistiniai planai. Tuo metu Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos politikai bei intelektualai ieškojo atsvaros šiai augančiai agresijai ir pozityvią jėgą įžvelgė Sovietų Sąjungoje.
Vakarų Europos žiniasklaidos palankumas Sovietų Sąjungai, intelektualų viešnagės pas Staliną ir liaupsės „naujai civilizacijai“ sujaukė daugelio protus - Vakarų visuomenės požiūris į komunizmo citadelę ėmė keistis. Šis politinio suartėjimo procesas baigėsi 1939 m. derybomis tarp Sovietų Sąjungos ir Didžiosios Britanijos su Prancūzija, kurios nedavė rezultatų, nes Stalino strategija buvo nukreipta į pastarųjų valstybių ir Vokietijos susidūrimą.
Molotovo-Ribentropo Paktas ir Jo Pasekmės
Esminis įvykis, nulėmęs daugelio valstybių likimą, buvo 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Šis paktas, oficialiai vadintas nepuolimo sutartimi, turėjo slaptąjį protokolą, kuriuo buvo padalintos įtakos sferos Rytų Europoje. Baltijos valstybės (Lietuva, Latvija, Estija), Suomija ir dalis Lenkijos buvo priskirtos Sovietų Sąjungos įtakos zonai.
Šis susitarimas atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui ir tapo pagrindu Sovietų Sąjungai okupuoti Baltijos šalis. Paktas sudarė sąlygas Maskvai ir Berlynui laikyti Baltijos šalis izoliuotomis, nepasiruošusiomis tinkamai gynybai, nesudariusiomis realios sąjungos ir neturinčiomis suderintų užsienio politikos tikslų. Jų izoliavimas nuo demokratinių Vakarų buvo ilgai siekiamas tikslas.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir pasekmės: Vokietijos invazija į Lenkiją
Lenkija: Pirmoji Auka
1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija įsiveržė į Lenkiją, pradėdama Antrąjį pasaulinį karą. Po Lenkijos užpuolimo, Prancūzija ir Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai (rugsėjo 3 d.). Rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Rytų Lenkiją, užimdama Lenkijos užgrobtą Vakarų Ukrainą ir Vakarų Baltarusiją.
Lenkija tapo dviejų totalitarinių režimų auka, patyrė didžiulius teritorinius ir demografinius nuostolius. Šalis buvo padalinta tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, o jos gyventojai patyrė represijas ir persekiojimus. Stalininis teroras pradėjo naują lenkų tautos kančių ir kankinimų etapą.
Lietuva: Neutraliteto Dilema ir Okupacija
Kaip rutuliojosi 1939 m. rugpjūčio pabaigos įvykiai Lietuvoje? Užsienio reikalų ministras Urbšys dar nuo gegužės mėnesio gydėsi Šveicarijoje, o grįžęs į Lietuvą rugpjūčio 29 d. išvyko į Kačerginę atostogauti. Užsienio reikalams vadovavo prolenkiškasis Kazys Bizauskas.
Lietuvos vadovybė, siekdama išsaugoti neutralitetą, susidūrė su sudėtingais iššūkiais. Prezidentas Smetona griežtai laikėsi neutralumo politikos, atsisakydamas mobilizuoti kariuomenę ir priimti Vokietijos pasiuntinio audiencijai. Tačiau šis susilaikymas susigrąžinti Vilnių atvėrė Raudonajai armijai vartus žygiui į Lietuvos istorinę sostinę, kad po to jau ir nepriklausomoji Lietuva iš Vokietijos įtakos zonos pereitų į Sovietų sąjungos interesų sferą.
1939 m. spalio 10 d. Juozas Urbšys ir Viačeslavas Molotovas pasirašė Savitarpio pagalbos sutartį ir Vilniaus bei Vilniaus krašto perdavimo Lietuvai aktą. Tuomet Lietuvai buvo perduota 7000 kv.km teritorijos, tačiau tai buvo tik penktadalis ploto, kurį Sovietų Rusija buvo pripažinusi 1920 m. liepos 12 d. Pagal šį susitarimą Lietuvoje atsirado keletas Sovietų Sąjungos kariuomenės įgulų: Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose ir Naujojoje Vilnioje, iš viso 18 786 Raudonosios armijos kariai. Faktiškai tai reiškė Lietuvos neutralumo ir iš dalies nepriklausomybės praradimą, nes šalis negalėjo vykdyti savarankiškos užsienio politikos.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie valstybės tarnybą
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos okupaciją. Remiantis 1940 07 22-27 nacionalizavimo įstatymais iki 1941 06 buvo nacionalizuota dauguma prekybos ir pramonės įmonių (nacionalizacija), suvalstybinti bankai, geležinkeliai, ryšiai, kooperatinės įmonės. Likusių pramonės ir prekybos įmonių savininkams buvo sudaromos nepakeliamos verslo sąlygos. Žemės savininkai tapo žemės valdytojais, negalinčiais ja laisvai disponuoti. Siekdama plėsti socialinę bazę kaime sovietų valdžia ėmė vykdyti žemės reformą.
Baltijos Šalių Likimas
Molotovo-Ribentropo pakto pasekmės buvo tragiškos visoms Baltijos šalims. Estija, Latvija ir Lietuva buvo okupuotos Sovietų Sąjungos ir įtrauktos į jos sudėtį. Prasidėjo masinės represijos, trėmimai ir persekiojimai.
Lietuva 1939-1953 m. neteko 1,058 mln. gyventojų. Latvija 1940-1953 m. neteko daugiau kaip 500 tūkst. arba 27% piliečių (1,886 mln. žmonių gyveno Latvijoje 1940 m.). Iš viso sovietinis teroras palietė 180 000 žmonių, nacistinis genocidas - 85 000, žuvo 31 000 kiekvienoje frontų pusėje, per 200 000. Estija 1940-1953 m. neteko 260 tūkst.
Tarptautinė Reakcija ir Atmintis
Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos nepripažino Baltijos šalių aneksijos, tačiau realios pagalbos nesuteikė. Tarptautinė bendruomenė ilgą laiką ignoravo sovietų nusikaltimus ir tik po daugelio metų pripažino Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų egzistavimą.
Šiandien rugpjūčio 23-ioji yra minima kaip Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Tai diena, skirta prisiminti totalitarinių režimų aukas ir pasmerkti bet kokias agresijos formas.
Taip pat skaitykite: Principai ir nuostatos
tags: #1939 #valstybes #patyrusios #agresija