Įvadas
Profesijos pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių sprendimų, turinčių įtakos ne tik profesinei, bet ir asmeninei žmogaus sėkmei. Motyvacija profesinėje veikloje yra esminis veiksnys, lemiantis darbuotojų efektyvumą, pasitenkinimą darbu ir lojalumą organizacijai. Šiame straipsnyje nagrinėjama motyvacija valstybės tarnyboje, remiantis teorinėmis įžvalgomis ir praktiniais tyrimais, atliktais Lietuvoje ir kitose šalyse. Straipsnyje siekiama atskleisti motyvacijos svarbą ir įvairius jos aspektus valstybės tarnybos aplinkoje.
Motyvacijos samprata ir jos svarba organizacijose
Motyvacija apibrėžiama kaip jėgų grupė, veikianti žmogaus viduje ir išorėje, skatinanti jo elgesį, nustatanti jo formą, kryptį, intensyvumą ir trukmę. Organizacijoje darbuotojų motyvacija yra priemonė, padedanti siekti organizacijos veiklos tikslų.
Organizacijos, norėdamos išlaikyti aukštos kvalifikacijos ir lojalius darbuotojus, turi skirti didelį dėmesį personalo valdymui ir jo motyvavimui. Jei organizacijoje motyvacija nebus tinkamai užtikrinama, darbuotojai gali nenorėti sieti savo karjeros su tokia įmone. Motyvacija padeda su darbuotojais elgtis taip, kad būtų galima pasiekti žymiai daugiau, nei iki šiol pavykdavo.
Motyvacijos problemos Lietuvoje ir užsienyje
Su motyvacijos stoka susiduria tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės. Pagrindinė problema Lietuvoje yra ta, kad įmonių vadovams trūksta žinių ir patirties, kaip kompleksiškai motyvuoti darbuotojus. Dažnai motyvacija suvokiama tik kaip piniginė išraiška, nors Vakaruose taikomos motyvavimo sistemos apima ir kitus aspektus.
Valstybės tarnautojų motyvacijos tyrimai Lietuvoje
Vidaus reikalų ministerijai (VRM) inicijavus, Valstybės tarnybos departamentas prie VRM atliko valstybės tarnautojų motyvavimo galimybių sunkmečio laikotarpiu tyrimą. Tyrimo metu buvo apklausti 662 respondentai (iš jų apie 26 proc. užimantys įstaigos vadovo pareigas, ir apie 72 proc. - struktūrinio padalinio vadovo pareigas; iš jų - 79,4 proc. einantys pareigas valstybės ir 20,6 proc. - savivaldybės institucijose ar įstaigose).
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Analizuojant tyrimo dalyvių požiūrį į darbo motyvaciją nustatyta, kad beveik absoliuti dauguma apklaustųjų mano, jog motyvuoti valstybės tarnautojai dirba efektyviau ir yra orientuoti siekti rezultatų (98,2 proc.), taip pat jiems svarbu, kad kiekvieno tarnautojo tikslai sutaptų su įstaigos tikslais (89,7 proc.).
Motyvacijos veiksniai valstybės tarnyboje
Tyrimai atskleidžia, kad valstybės tarnautojų motyvacijai įtakos turi įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, X miesto savivaldybės administracijoje dirba 695 valstybės tarnautojai, o Y rajono savivaldybėje - 91. Šiose institucijose personalo skatinimas reglamentuojamas įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Darbuotojai gali būti skatinami padėkomis, vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, kategorijų suteikimu, paaukštinimu pareigose ir kt.
Demografinių rodiklių įtaka motyvacijai
Tyrimai rodo, kad demografiniai rodikliai, tokie kaip lytis, amžius ir darbo patirtis, gali turėti įtakos darbuotojų motyvacijai. Pavyzdžiui, X miesto savivaldybėje daugiausia darbuotojų yra iki 30 metų amžiaus, o abiejose savivaldos institucijose daugiau nei pusė darbuotojų turi trejų ir daugiau metų darbo stažą.
Pasitenkinimas darbu ir motyvacija
Darbuotojų pasitenkinimas darbu yra svarbus motyvacijos rodiklis. Menka motyvacija signalizuoja darbuotojų nepasitenkinimą darbu, o tai gali lemti neefektyvų darbą, taisyklių pažeidimus ir nekokybiškų viešųjų paslaugų teikimą. Materialinis skatinimas yra viena iš pagrindinių darbuotojų motyvavimo priemonių, tačiau nematerialinė motyvacija taip pat yra labai svarbi. Tyrimai rodo, kad X miesto ir Y rajono savivaldybių darbuotojams svarbesnė yra nematerialinė motyvacija.
Poreikių tenkinimas ir darbo sąlygos
Valstybės tarnautojai labiausiai vertina galimybę dirbti geromis darbo sąlygomis. Taip pat svarbu, kad darbas teiktų pasitenkinimą ir leistų tobulėti bei prisidėti prie visuomenės reikalų tvarkymo. Y rajono savivaldybės darbuotojai labiau linkę sutikti, kad dirbdami jie patenkina poreikį dirbti darbą, teikiantį pasitenkinimą, ir poreikį prisidėti prie visuomenės reikalų tvarkymo.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Atlyginimo įtaka pasitenkinimui darbu
Pasitenkinimas gaunamu atlyginimu taip pat atspindi personalo pasitenkinimo ar nepasitenkinimo darbu lygį. Daugelis valstybės tarnautojų mano, kad jų atlyginimas yra per mažas. Didžiausia dalis valstybės tarnautojų, nepatenkintų atlyginimo dydžiu, gauna 1201-2000 Lt atlyginimą. Tie, kurie mano, kad jiems mokamas teisingas darbo užmokestis, dirbdami savo darbą patenkina poreikį gauti tinkamą atlyginimą.
Demotyvuojantys veiksniai
Be motyvuojančių veiksnių, svarbu atkreipti dėmesį ir į demotyvuojančius veiksnius. Tai gali būti neobjektyvus darbuotojų vertinimas, galimybių tobulėti nebuvimas, monotoniškas darbo turinys, prasta aplinkinių nuomonė apie darbuotojo atliekamą darbą, mažas darbo užmokestis, prastas vadovavimas, netinkamos darbo sąlygos ir perspektyvų karjerai nebuvimas. Tyrimai rodo, kad labiausiai darbuotojus demotyvuoja galimybių tobulėti profesinėje srityje nebuvimas.
Biurokratizmo įtaka motyvacijai
Per didelis biurokratizmas taip pat gali neigiamai paveikti personalo motyvaciją. LTPo trumpos valstybės tarnybos motyvacijos tyrimų apžvalgos straipsnyje pristatomi 2007 m. vykdyto Lietuvos valstybės tarnautojų motyvacijos mokslinio tyrimo rezultatai. Analizuojami motyvai, paskatinę pasirinkti šią profesiją bei skatinantys dirbti valstybės tarnyboje, ir veiksniai, neigiamai įtakojantys valstybės tarnautojų veiklą. Pateikiami vidiniai ir išoriniai motyvacijos veiksniai svarbūs Lietuvos valstybės tarnautojams.
Personalo dalyvavimo bendroje veikloje motyvacijos tyrimas
Karinos Rybakovos magistro darbe buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti Šiaulių miesto įmonių ir švietimo įstaigų darbuotojų motyvacijos struktūrą ir kryptingumą dalyvaujant bendroje veikloje. Tyrimo rezultatai parodė, kad darbuotojų nuostatos dėl dalyvavimo bendroje veikloje yra susijusios su darbo motyvacijos teorijomis. Tyrimo koncepcija buvo paremta santykiniu darbo pasirinkimo ir darbuotojų grupinės veiklos motyvacijos vertinimu.
Tyrimai apie slaugos studijų pasirinkimo motyvus
Vienas tyrimas atskleidė bendrosios praktikos slaugos studijų pasirinkimo motyvus. Tyrime dalyvavo Kauno kolegijos bendrosios praktikos slaugos studentai (N=130). Duomenys buvo renkami nestruktūruotos apklausos raštu metodu, naudojant atviro tipo klausimą: "Kas lėmė Jūsų apsisprendimą studijuoti slaugą?". Gauti duomenys buvo apdoroti kokybinės turinio analizės metodu, išskiriant kategorijas ir subkategorijas, susijusias su tiriamu fenomenu.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Tyrimas parodė, kad studentų pasirinkimą lėmė tiek išoriniai, tiek vidiniai motyvaciniai veiksniai. Išskirtos keturios kryptingos motyvų sritys: motyvai, susiję su psichologiniais veiksniais, asmeniniais veiksniais, profesiniais veiksniais ir socialinės aplinkos veiksniais. Taip pat nustatyta kategorija "Motyvai, susiję su studijų pasirinkimo nekryptingumu".
Išvados
Motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis valstybės tarnautojų efektyvumą ir pasitenkinimą darbu. Tyrimai rodo, kad motyvuoti valstybės tarnautojai dirba efektyviau, yra orientuoti siekti rezultatų ir jiems svarbu, kad kiekvieno tarnautojo tikslai sutaptų su įstaigos tikslais. Svarbu atkreipti dėmesį į įvairius motyvacinius ir demotyvacinius veiksnius, tokius kaip darbo sąlygos, atlyginimas, galimybės tobulėti, biurokratizmas ir kt. Organizacijos, siekiančios išlaikyti aukštos kvalifikacijos ir lojalius darbuotojus, turi skirti didelį dėmesį personalo valdymui ir jo motyvavimui, taikant kompleksines motyvavimo sistemas, apimančias tiek materialinius, tiek nematerialinius aspektus.
tags: #motyvacija #valstybes #tarnyboje