Lietuvių kalbos brandos egzaminas - svarbus etapas kiekvienam abiturientui. Šiame straipsnyje aptariami 2011 metų lietuvių kalbos valstybinio egzamino teksto suvokimo užduotys, siekiant išanalizuoti jų struktūrą, vertinimo kriterijus ir pateikti naudingų įžvalgų, kurios galėtų padėti mokiniams geriau pasiruošti šiam egzaminui.
Brandos egzamino tikslai ir uždaviniai
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa apibrėžia egzamino tikslus, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams, egzamino užduoties tipus ir mokinių darbų vertinimo principus. Egzaminas yra privalomas abiturientams, baigusiems vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą.
Strateginiai tikslai
Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programos įtvirtina lietuvių kalbos, kaip mokomojo dalyko, humanitarinio ugdymo paskirtį, kalbą ugdo kaip asmens mąstymo ir raiškos, tapatybės formavimosi būdą. Remiantis literatūra, formuojamas asmeninis santykis su nacionaline kultūra ir suteikiami bendrieji Lietuvos ir Europos humanitarinės kultūros pamatai. Taip pat siekiama sustiprinti kūrybinio, kritinio ir etinio mąstymo ugdymą visais ugdymo turinio aspektais bei ugdyti mokinių gebėjimus reflektuoti ir vertinti literatūros kūrinius, sieti juos su gyvenimu, kelti vertybinius klausimus.
Bendroji programa
Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendroji programa siekiama, kad mokiniai susiformuotų laisvo, atsakingo žmogaus savimonę, asmeninį santykį su literatūra (kultūra), sustiprintų savo tapatybę ir savivertę, išsiugdytų kūrybinį ir kritinį mąstymą. Taip pat svarbu, kad mokiniai susidarytų lietuvių literatūros visumos vaizdą.
Egzamino struktūra ir vertinimas
Valstybinį brandos egzaminą sudaro dvi dalys: teksto rašymas ir teksto suvokimas. Egzamino užduotis yra rašinys, kuriame reikalaujama atskleisti pasirinktą temą analizuojant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas. Per valstybinį ir mokyklinį brandos egzaminą mokiniams leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais. Valstybinio brandos egzamino trukmė - 4 valandos, mokyklinio - 3,5 valandos.
Taip pat skaitykite: Lietuvių kalbos PUPP užduotys 2011 m.
Vertinimo kriterijai
Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai, vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis - vyresnysis vertintojas. Kriteriniam vertinimui taikoma skalė, kurioje numatyti trys lygiai - minimalusis (I), pagrindinis (II) ir aukščiausiasis (III). Kiekviena egzamino užduoties vertinimo sritis (rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška) yra apibrėžiama pagal šiuos lygius. Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų. Laikant mokyklinį brandos egzaminą, mokinio darbas pagal mokyklinio brandos egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo normas įvertinamas taškais. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis - vyresnysis vertintojas. Egzamino įvertinimas - pažymys - parašomas pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.
Vertinimo sritys
Egzamino užduoties vertinimo sritys apima:
- Problemos supratimas (ar gerai suvokta problemos esmė; ar problema aiškiai suformuluota ir nuosekliai svarstoma; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos).
- Kūrinio supratimas ir gebėjimas jį vertinti (ar samprotaujama remiantis nurodytų programinių autorių kūryba ir kontekstu; ar rėmimasis literatūra pagrindžia teiginius: ar teiginiai tinkamai paremiami kūriniu ir kontekstu, ar tai neprieštarauja kūrinio prasmei).
- Temos supratimas (ar gerai suvokta tema; ar pagrindinė mintis aiškiai suformuluota ir kryptingai, nuosekliai plėtojama; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos).
- Kūrinio interpretavimas ir gebėjimas jį vertinti (ar interpretuojamas bent vienas iš nurodytų programinių kūrinių; ar kūriniai interpretuojami tuo aspektu, kurio reikalauja tema; ar interpretavimas ir vertinimas rodo kūrinio supratimą; ar tikslingai remiamasi kontekstais; ar pagrindžiamos kūrinių sąsajos).
- Kalbos taisyklingumas (ar laikomasi leksikos normų; ar vartojamos taisyklingos gramatinės formos ir konstrukcijos; ar laikomasi rašybos taisyklių; ar laikomasi skyrybos taisyklių).
- Teksto raiška (ar rašoma aiškiai, logiškai, glaustai ir sklandžiai; ar raiška yra tinkamo funkcinio stiliaus; ar žodynas tikslus ir turtingas; ar sintaksinė sandara tinkama ir įvairi; ar teksto struktūrinių dalių proporcijos tinkamos; ar teksto skaidymas pastraipomis pagrįstas; ar tekstas rašomas nuosekliai - ar nėra nemotyvuotų minties šuolių, nereikalingų pasikartojimų).
Pasiruošimas egzaminui
Sėkmingam pasiruošimui lietuvių kalbos brandos egzaminui svarbu:
- Literatūros kūrinių analizė: Perskaityti ir išanalizuoti privalomus programinius autorius ir jų kūrinius, atkreipiant dėmesį į kūrinių temas, problemas, kontekstus ir raiškos priemones (K. Donelaitis, Maironis, Šatrijos Ragana, Vaižgantas, J. Biliūnas, Apsakymai, V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas, J. Savickis, S. Nėris, H. Radauskas, A. Vaičiulaitis, B. Sruoga, A. Škėma, J. Marcinkevičius).
- Teksto suvokimo įgūdžių lavinimas: Praktikuotis skaityti įvairius tekstus, suvokti jų pagrindinę mintį, problemas, argumentus ir gebėti formuluoti išvadas.
- Rašymo įgūdžių tobulinimas: Rašyti rašinius įvairiomis temomis, laikantis rašinio struktūros reikalavimų, argumentavimo taisyklių, kalbos taisyklingumo ir raiškos normų.
- Žodyno turtinimas: Skaityti daug literatūros, domėtis kalbos naujovėmis, vartoti sinonimus ir antonimus, vengti klišų ir banalių frazių.
- Kalbos taisyklingumo užtikrinimas: Kartoti gramatikos ir rašybos taisykles, atkreipti dėmesį į dažniausiai daromas klaidas, naudotis žodynais ir kitais kalbos šaltiniais.
- Norminių dokumentų analizė: Susipažinti su lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, vertinimo instrukcijomis ir kitais norminiais dokumentais, kad žinotumėte egzamino reikalavimus ir vertinimo kriterijus.
- Praktinės užduotys: Atlikti VBE I dalies pasitikrinimo užduotis: išanalizuoti tekstą, parengti jo santrauką, apgalvoti galimus diskusinius klausimus. Leidinys gali būti naudojamas ir savarankiškam mokinių darbui, ir kaip papildoma mokymo priemonė dirbant klasėje su mokytoju.
2011 m. Egzamino specifika
2011 m. lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinio egzamino medžiagą sudarė: rašymo užduotis (LTg_rasymas_VBE_2011_pagr) ir suvokimo užduotis (Ltg_suvok_VBE_pagr_2011). Mokyklinio egzamino medžiaga: rašymo užduotis (LTg_ras_MBE_pagr_2011) ir suvokimo užduotis (Lietuviu_g_k_suvokimas_MBE_pagr).
Egzamino temos
Kiekvienais metais NEC (Nacionalinis egzaminų centras) skelbia temas, kurios gali būti naudojamos egzamino metu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad temos reikalauja analitinio mąstymo ir gebėjimo remtis literatūra.
Taip pat skaitykite: Egzaminų tendencijos ir iššūkiai
Literatūros sąsajos
Ruošiantis egzaminui, svarbu ne tik perskaityti kūrinius, bet ir suprasti jų sąsajas su to meto kultūra, istorija ir visuomenės problemomis. Gebėjimas sieti literatūrą su kontekstu yra labai svarbus vertinant rašinį.
Taip pat skaitykite: Tyrimas: kūno kultūros mokytojų perdegimas
tags: #2011 #lietuviu #valstybinio #egzamino #teksto #suvokimo