Istorija ne visada teisingai įvertina protingumą. Daugelis genijų, tokių kaip Albertas Einšteinas, Izaokas Niutonas ar Tomas Kruzas, susidūrė su sunkumais mokykloje, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti iškiliomis asmenybėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas lemia žmogaus protingumą, kokie iššūkiai kyla itin protingiems žmonėms ir kaip intelektą galima panaudoti visuomenės labui. Aptarsime protingiausias asmenybes pasaulyje.
Kas Yra Protingumas?
Spręsti, kiek yra protingas žmogus, - gana keblus ir sudėtingas dalykas. Nors ginčai apie tai, kas protingesnis ir kaip tai nustatyti, nežinia ar kada nors nutils, bet vargu ar kas stengsis paneigti, kad kai kurie žmonės yra vieni protingiausių pasaulyje.
Intelekto koeficientas (IQ) testai jau seniai naudojami kaip vienas iš populiariausių būdų įžvelgti genialumą. Vis dėlto, kiek intelekto koeficiento testai patikimi nustatant žmonių protą, diskutuojama jau seniai. Remiantis IQ testais, bandoma išsiaiškinti ir protingiausias tautas. Britų profesorius Ričardas Lynas 2002-2006 m. atliko tyrimą - matavo 80 tautų atstovų intelekto koeficientą.
Tačiau protingumas nėra vien tik IQ balas. Tai apima įvairius gebėjimus, tokius kaip kūrybiškumas, racionalumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas spręsti problemas. Svarbu paminėti, kad intelektas gali būti lavinamas ir tobulinamas. Juditos, Sofijos ir Siuzanos Polgar - trys seserys šachmatų meistrės iš Vengrijos, kurių istorija yra pavyzdys, įrodantis, kad genijais ne gimstama, o tampama. Mergaičių tėvas Laslo Polgaras manė, kad genijus galima išugdyti, jei juos nuo mažens imama tinkamai mokyti.
Dešimt Protingiausių Asmenybių Istorijoje (Pagal Vartotojo Pateiktą Sąrašą)
Žemiau pateikiamas dešimties protingiausių istorinės praeities žmonių sąrašas:
Taip pat skaitykite: Depresijos statistika tarp vyrų nėštumo metu
- Albertas Einšteinas: Be jokios abejonės, vienas protingiausių žmonių, vaikščiojusių žemėje, kai kalbama apie mokslą. Sakoma, kad jo protas dirbo keturiais procentais daugiau nei įprasto žmogaus. Jis buvo suteiktas dėl žinomiausias ir įtakingiausias XX amžiaus mokslininkas.
- Izaokas Niutonas: Matematikas pagal apibrėžimą, šis žmogus suteikė mums fizikos pagrindus, kuriuos naudojame atlikdami bene pažangiausius šiuo metu eksperimentus. Niutono koncepcijas buvo nesunku suvokti mokykloje.
- Stephen Hawking: Aukščiausio rango genijus kaip įrodyta daugumos Einšteino teorijų rezultatas. Daugelis Einšteino vengė pateikti sąvokas, kurių dažnos mintys neiššifruotų. Stivenas tapo garsus savo tyrinėjimų dėka teorinėje fizikoje bei darbais kitose srityse, tiriančiais Visatos principus.
- Galilėjus Galilėjus: Jis yra žmogus, kuris davė mums akis pažvelgti pro dangų. Galilėjus išrado teleskopą, kurio pagalba žmogus atrado paslėptas visatos paslaptis ir metodus, kurių iki šiol mums buvo atskleista tik nedidelė dalis.
- Adolfas Hitleris: Atsižvelgiama tik į tai, kas yra atsakinga už tūkstančius ir tūkstančius mirčių žmonijos istorinėje praeityje. Atmetęs nacizmo idėją, jis suklaidino pasaulį, įtikindamas, kad tai, ką jis daro, yra teisinga ir kaip tik čia slypi šio žmogaus genijus.
- Viljamas Šekspyras: Daugelio gabumų žmogus jis buvo ir vis dėlto yra toks, koks jo titulas buvo saugomas šimtus metų ir nuo šiol taip pat galios visam gyvenimui. Mums parašęs 36 spektaklius, Šekspyras, be jokios abejonės, yra vienas iš didžiausi dramaturgai, kuriuos sukūrė istorija.
- Leonardas da Vinčis: Kai kalbame apie Leonardo, stebimės, kas iš tikrųjų buvo šis asmuo? Ar jis buvo menininkas? Mokslininkas? Manekenė? Skulptorius? Dailininkas? Paaiškėjo, kad jis buvo visi. Da Vinci įvaldė, kad ir ką jis bedarytų 3D modeliavimas arba dažymas.
- Tomas Edisonas: Žmogus, kuris mums padovanojo lemputę! Nors savo darbe jis daugiausia rėmėsi šiek tiek Nicolas Tesla baigtais darbais, lemputes gamina Edisonas.
- Mikelandželas: Skirtumas tarp šio žmogaus ir Da Vinčio meninių pastangų yra tik pavyzdys, nors kiekvienas vyras įvaldė šį meną - ankstesnis šiuo metu turi didesnį poveikį madingiems meno kūriniams ir Vakarų meno kūriniams.
- Aleksandras Makedonietis: Svarbiausias jo sumanumo ir sumanumo požymis buvo jo tėvo, kuris Aleksandro pečius padovanojo Makedonijos karalystę, kai jam buvo vos 16 metų, tikėjimas.
10 Protingiausių Žmonių, Gyvenančių Šiandien (Pagal "Super Scholar" Portalą)
Portalas „Super Scholar“ nusprendė atrinkti 30 protingiausių dabar gyvenančių žmonių - akademikų su įspūdingais gyvenimo pasiekimais, buvusių vunderkindų, žmonių su didžiausiais intelekto koeficientais ir jaunų intelektualų, kuriems dar priešakyje visas gyvenimas. Štai dešimt iš jų:
- Stephenas Hawkingas: (aprašytas aukščiau).
- Edwardas Wittenas: E. Wittenas - mokslininkas, pripažinimo sulaukęs dirbdamas su stygų teorija, M teorija, kvantine gravitacija ir supersimetrija. E. Wittenas ne kartą pavadintas „geriausiu savo kartos fiziku“ ir „iškiliausiu gyvu fizikos teoretiku“.
- Andrew Wilesas: Gimė 1953 metai Kembridže. Daug apdovanojimų pelnęs anglų matematikas išgarsėjo, kai 1995 metais oficialiai įrodė Didžiąją Ferma teoremą. Iki tol ši teorime buvo Gineso rekordų knygoje kaip 358 metų senumo teorema, kuri yra „sudėtingiausia matematinė užduotis“.
- Grigorijus Perelmanas: Šis labai įtakingas ir ekscentriškas rusų matematikas gimė 1966 metais. 2002 metais išgarsėjo, kai išsprendė Poincare hipotezę, vieną iš sudėtingiausių topologijos klausimų. Tačiau 2003 metais G. Perelmanas metė matematiką ir nusprendė gyventi su savo mama, itin skurdžiomis sąlygomis.
- Ruth Lawrence: 1971 metais gimusi britų matematikė, vunderkindė. 1985 metais tapo plačiai žinoma, kai būdamas 13-os, gavo matematikės bakalauro diplomą Oksforde.
- Saulas Kripke: Gimė 1940 metais Niujorke. S. Kripke - daugybę apdovanojimų pelnęs logikas ir filosofas, žinomas dėl to, kad yra vienas iš Kripke‘s-Plateko teorijos autorių. Vaikystėje visuotinai pripažintas vunderkindu.
- Akshay‘us Venkateshas: 1981 metais Indijoje gimęs vurdenkindas, matematikas. Užaugo Australijoje, jau 11 metų amžiaus pelnė bronzos medalį Tarptautinėje fizikos olimpiadoje.
- Shahriaras Afsharas: Šis 1971 metais gimęs iraniečių amerikietis fizikas ir verslininkas gavo eilę apdovanojimų už savo išradimus. Atliko žymųjį optinį „Afsharo eksperimentą“, dirbo Harvarde, įkūrė „Immerz“.
- Magnusas Carlsenas: Šis vos 1990 metais gimęs norvegas yra dabartinis pasaulio šachmatų čempionas. Didmeistriu tapo trylikos metu.
- Evangelos Katsioulis: Šis graikų gydytojas tapo žymus, kai 2013 metais „World genius Directory“ metų genijaus apdovanojimuose jį paskelbė nugalėtoju. Jo intelekto koeficientas - net 198.
Kiti Iškilūs Intelektualai ir Vunderkindai (Pagal Vartotojo Pateiktą Informaciją)
Sąrašas žmonių, pasižymėjusių išskirtiniais gebėjimais:
- Kim Ung-Yong: Vunderkindas iš Korėjos pateko į Gineso rekordų knygą kaip didžiausio IQ savininkas.
- Bill Gates: Vienas iš „Microsoft” įkūrėjų yra neabejotinai ir vienas iš labiausiai sėkmingų šiandienos žmonių, kurie savo proto dėka tapo pasakiškai turtingi.
- Garis Kasparovas: Pats jauniausias pasaulio šachmatų čempionas.
- Judita Polgar: Jauniausia šachmatistė, kuri 15 metų tapo jauniausia pasaulyje didmeistre.
- Christopher Hirata: Būdamas 14 metų amžiaus Kristoferis įstojo į Kalifornijos technikos universitetą, o 16 jau dirbo NASA projektuose, susijusiuose su Marso kolonizacija.
- Terence Tao: Buvo gabus vaikas. Būdamas vos 2 metų jau mokėjo pagrindinius aritmetikos veiksmus. Būdamas 9-rių lankė universitetinio lygio matematikos kursus, o 20 gavo daktaro laipsnį Prinstono universitete.
- James Woods: Amerikiečių aktorius Džeimsas Vudsas buvo puikus studentas.
Iššūkiai, Su Kuriais Susiduria Itin Protingi Žmonės
Būti išskirtinai protingam gali būti labai sunku. Samuelis Kolenbergas, psichologijos mokslų daktaras iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tiria itin gabius studentus ir jaunus suaugusius žmones. Mokslininkas tvirtina, kad nuo mažens šie žmonės yra spaudžiami pritapti, būti tokie kaip visi - mokytis pagal tas pačias programas, dalyvauti tuose pačiuose užsiėmimuose. Kadangi itin protingiems vaikams ir jaunuoliams tai nekelia jokio susidomėjimo, jie gali atrodyti tingūs, keistoki ir netgi nebūtinai pažangūs moksleiviai.
Socializacija žmonėms, turintiems aukštą intelekto koeficientą, gali būti daug skausmingesnė patirtis nei vienatvė. Daugelis mokslinių darbų patvirtina ir tai, kad intelektualai dažnai kenčia nuo psichikos sutrikimų. Kanados mokslininkas Aleksanderis Penis priėjo prie išvados, kad žmonės, turintys aukštą intelekto koeficientą, į paprastas kasdienes problemas reaguoja daug aštriau.
Kaip Pasinaudoti Protu Visuomenės Labui?
Svarbu ne tik būti protingam, bet ir gebėti savo intelektą panaudoti konstruktyviai. Reikia nepamiršti, kad racionalumo ir kritinio mąstymo trūkumas gali paaiškinti, kodėl pasaulyje vis dar klesti finansiniai sukčiai, kodėl milijonai žmonių leidžia savo pinigus neištirtiems vaistams ar priima kitokius rizikingus su sveikata susijusius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Nuo kada galima pas psichiatrą savarankiškai?
Siekiant pagerinti sprendimų priėmimo kokybę, būtina ugdyti kritinį mąstymą ir racionalumą. Wandi Bruine de Bruin, dėstanti Lidso universiteto verslo mokykloje, kartu su savo kolegomis įrodė, kad diskusijos apie sprendimų priėmimo klaidas galėtų būti įtrauktos į 9-12 klasių istorijos programą. Tokie pokalbiai ne tiktai pagerino mokinių racionalaus mąstymo gebėjimų testų rezultatus, bet ir palengvino istorijos mokymosi procesus.
Flynno Efektas Ir Intelektualinio Potencialo Viršūnė
Nuo intelekto testo sukūrimo praėjus daugiau negu 100 metų, mūsų IQ rodikliai nuolat auga. Šiandienis vidutinio intelekto žmogus būtų laikomas genijumi, palyginti su asmeniu, gimusiu 1919 m. Šis reiškinys yra vadinamas Flynno efektu.
Tačiau naujausi duomenys rodo, kad ši tendencija pradeda lėtėti. Gali būti, kad mes net pradėjome judėti atgal. Tai reiškia, kad jau peržengėme žmogaus intelektualinio potencialo viršūnę. Svarbu susimąstyti, kokį poveikį IQ pokyčiai turės mūsų visuomenei.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
tags: #protingiauosios #siuo #metu #gyvenancios #asmenybes