Finansinė analizė yra itin svarbi įmonės veiklos dalis, padedanti įvertinti jos finansinę būklę, efektyvumą ir perspektyvas. Vienas iš svarbiausių įrankių, naudojamų finansinėje analizėje, yra finansiniai rodikliai. Šie rodikliai leidžia standartizuotai įvertinti įvairius įmonės aspektus, tokius kaip pelningumas, likvidumas ir, svarbiausia, finansinė priklausomybė. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime finansinės priklausomybės koeficientą, jo skaičiavimo metodus, interpretaciją ir reikšmę įmonės finansinei būklei.
Finansinės priklausomybės koeficientas - kas tai?
Trumpai tariant, skolos ir nuosavybės santykis, dar žinomas kaip finansinės priklausomybės koeficientas (D/E), yra finansinis rodiklis, kuris lygina įmonės finansines skolas su jos nuosavu kapitalu. Jis parodo, ar įmonė stipriai priklauso nuo skolinto kapitalo. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo labiau įmonė priklausoma nuo skolinto kapitalo. Kuo įmonė turi daugiau skolų, tuo didesnė finansinė rizika.
Finansinės priklausomybės koeficientas yra vienas iš įmonės finansinio sverto įvertinimo rodiklių. Optimalus rodiklis priklauso nuo veiklos sektoriaus bei kitų aplinkybių. Vidutiniškai jis svyruoja tarp 0,5 ir 1, tačiau įmonėms su stabiliu pinigų srautu bei didelėmis investicijomis jis gali būti ir didesnis. Ir atvirkščiai, sparčiai augančiai įmonei volatiliame sektoriuje net 0,5 koeficientas gali būti laikomas aukštu.
Skolos - nuosavybės rodiklis (debt-to-equity ratio), kitur gali būti vadinamas finansinės priklausomybės koeficientu, parodo kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka skolų bei atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą. Tai įvyksta lyginant įmonės skolas su įmonės nuosavu kapitalu. Jeigu prisiminsime, kad nuosavas kapitalas plius visos įmonės skolos (įsipareigojimai) yra balansinis dydis, kuris parodo viso nuosavo kapitalo ir skolintų lėšų dydį, tai lengvai suprasime, jog santykis tarp skolų ir nuosavų lėšų (nuosavas kapitalas) atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą.
Skaičiavimo formulės
Skolos ir nuosavybės santykį galima apskaičiuoti naudojant vieną iš dviejų formulių:
Taip pat skaitykite: Efektyvus Pinigų Valdymas
- Finansinė priklausomybė = Įsipareigojimai / Nuosavas kapitalas
- Finansinė priklausomybė = Grynoji skola / Nuosavas kapitalas
Skaičiuojant skolos ir nuosavybės santykį, populiariausia naudotis pirmąja formule, kuri atsižvelgia į visus įsipareigojimus. Antroji formulė naudojama, kuomet tikslas yra pamatuoti įmonės finansinį svertą, nes apyvartinio kapitalo skolos traktuojamos nevienodai.
Finansinės priklausomybės koeficiento interpretacija
Kaip taisyklė, jei rodiklio reikšmė nedaug skiriasi nuo vieneto, įmonės būklė mokumo atžvilgiu laikoma normalia, o reikšmė ties 0,5 - gera. Tačiau būtina atsižvelgti, kad šio rodiklio reikšmės interpretacija labai priklauso nuo ūkio šakos, kurioje veikia įmonė. Pavyzdžiui, šakose, kurios reikalauja didelių kapitalinių įdėjimų, net rodiklio reikšmė 2 gali būti laikoma gera.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami skolos ir nuosavybės santykio interpretavimo aspektai:
| Rodiklio Reikšmė | Interpretacija |
|---|---|
| Didelis (daugiau nei 1) | Įmonė turi didelį svertą, didesnė finansinės rizikos tikimybė |
| Vidutinis (apie 0.5) | Normali įmonės būklė mokumo atžvilgiu |
| Mažas (mažiau nei 0.5) | Finansinė stiprybė, mažesnė rizika |
| Svarbu | Atsižvelgti į ūkio šaką, nes skirtingose šakose normalios rodiklio reikšmės gali skirtis. Pavyzdžiui, kapitalui imliose šakose didesnė rodiklio reikšmė gali būti laikoma normalia. Taip pat svarbu atsižvelgti į įmonės dydį, veiklos stabilumą ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos optimaliam skolos ir nuosavybės santykiui. Be to, svarbu lyginti rodiklius su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? |
Svarbu suprasti, kad vien tik finansinės priklausomybės koeficientas negali pilnai atspindėti įmonės finansinės būklės. Būtina atsižvelgti ir į kitus finansinius rodiklius, tokius kaip likvidumo rodikliai, pelningumo rodikliai ir turto apyvartumas.
Kiti svarbūs finansiniai rodikliai
Norint pilnai įvertinti įmonės finansinę būklę, būtina analizuoti ne tik finansinės priklausomybės koeficientą, bet ir kitus svarbius finansinius rodiklius.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Mokumo rodikliai
Mokumo rodikliai (Solvency Ratios) plačiau nei likvidumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Dažnai naudojami yra šie mokumo rodikliai: bendrasis mokumo (debt-to-equity), skolos - nuosavybės (debt-to-equity), įsiskolinimo (debt-to-asset) ir manevringumo. Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai vertina tik trumpalaikius įsispareigojimus ir trumpalaikį turtą. Mokumas - įmonės sugebėjimas grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui.
Likvidumo rodikliai
Likvidumo koeficientas parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Kuo aukštesnis rodiklis, tuo geresnė likvidumo pozicija. Rodiklis apskaičiuojamas trumpalaikį turtą padalinus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Turto apyvartumas
Tai efektyvumo rodiklis, parodantis pardavimo pajamų ir turto santykį. Šis rodiklis parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja savo kapitalą. Didesnė reikšmė rodo didesnį viso turto valdymo efektyvumo laipsnį ir atvirkščiai. Rodiklis apskaičiuojamas pardavimo pajamas padalinus iš viso turto.
Kapitalo ir turto santykis
Parodo viso turto finansavimo nuosavu kapitalu proporciją. Šis rodiklis rodo, kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo bendrovė labiau priklauso nuo skolintų lėšų. Rodiklis apskaičiuojamas nuosavą kapitalą padalinus iš viso turto.
Skolos koeficientas (Įsiskolinimo koeficientas)
Atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Rodiklis apskaičiuojamas visus bendrovės įsipareigojimus padalinus iš turto. Šis koeficientas naudojamas analizuojant įmonės kapitalo struktūrą, vertinant įmonės veiklos finansinę riziką, kuri yra susijusi su skolintų lėšų naudojimu. Plačiąja prasme manoma, kad rodiklio reikšmė virš 0.7 yra bloga, o kuomet ji neviršija 0.5 - gera. Maža rodiklio reikšmė rodo, kad skolos labiau padengtos turtu, taigi turint mažą šio rodiklio reikšme yra lengviau gauti paskolų, nei su aukšta rodiklio reikšme.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Finansinės skolos ir grynoji skola
Finansinės skolos - tai trumpalaikių ir ilgalaikių skolų suma, parodanti bendrovės įsiskolinimo dydį. Rodiklis apskaičiuojamas prie ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų pridėjus ilgalaikius ir trumpalaikius nuomos įsipareigojimus.
Grynoji skola - tai visi bendrovės finansiniai įsipareigojimai, iš jų eliminuojant turimas grynųjų pinigų lėšas bei jų ekvivalentus. Šis rodiklis gali būti naudojamas kredito reitingo peržiūros metu. Rodiklis apskaičiuojamas iš finansinės skolos atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus.
Grynoji skola/EBITDA
Parodo bendrovės pajėgumą grąžinti skolas iš uždirbto pelno. Šis rodiklis taip pat gali būti naudojamas kredito reitingo peržiūros metu.
Nuosavybės ir turto santykis (Nuosavybės koeficientas)
Tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės nuosavą kapitalą su jos turtu. Šis rodiklis, dar vadinamas nuosavybės koeficientu, rodo kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas. Jei įmonė visiškai neturėtų skolų, tuomet jos nuosavas kapitalas būtų lygus visam turtui, o šis rodiklis būtų lygus 1, kas rodytų žemą rizikos lygį. Teoriškai šis rodiklis gali būti tarp 0 ir 1, o dažniausiai jis būna tarp 0,4 ir 0,7. Šis rodiklis labai panašus į kitą, atvirkštinį rodiklį 'turto ir nuosavo kapitalo santykį‘.
Įsipareigojimų ir nuosavybės santykis
Tai finansinis rodiklis, kuris rodo kiek įmonė turi finansinių bei nefinansinių įsipareigojimų lyginant su įmonės nuosavu kapitalu. Šis rodiklis yra panašus į 'skolos ir nuosavybės santykį‘, tik jis atsižvelgia ne vien į finansines skolas, bet į visus, taip pat ir apyvartinius įsipareigojimus.
Finansinės analizės svarba
Finansinė analizė užima svarbią vietą įmonėje, nes ji tiria įmonės veiklos finansines pasekmes ir jų priežastis. Finansinė analizė padeda atskleisti įvykusius įmonės procesus bei dabartinę jos finansinę būklę. Tinkamai atlikta finansinė analizė padeda nustatyti įmonės trūkumus, kuo remiantis vadovybė gali imtis priemonių šiuos trūkumus pašalinti bei atlikti veiksmus, kad šie trūkumai ateityje nepasikartotų.
Finansinės analizės informacija svarbi įmonės vadovams, kurie naudodamiesi analizės duomenimis, gali įvertinti įmonės veiklos efektyvumą, ar teisingai praeityje priimti sprendimai ir atsižvelgdami į šią informaciją daryti išvadas, ką galėtų atlikti geriau ateityje. Būsimus investuotojus domina ar jų investuotos lėšos gaus pelną, dividendus. Taip pat finansinės analizės informacija svarbi įmonės kreditoriams, produkcijos tiekėjams, paslaugų teikėjams, kurie iš analizės duomenų sprendžia apie įmonės finansinę būklę, ar įmonė sugebės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Finansinės analizės duomenų šaltiniai
Įmonės finansinės analizės duomenų šaltiniai yra visa informacija, kuri naudojama analizuojant įmonės veiklą. Ši informacija privalo būti tikra ir patikima, kadangi nuo jos priklauso ar finansinės analizės rezultatai bus kokybiški ar ne, ar gautais rezultatais bus galima pagrįsti įmonės valdymo sprendimus. Finansinės analizės šaltiniai skirstomi į keturias grupes: planiniai normatyvai, buhalterinės apskaitos, atskaitomybės ir neapskaitiniai.
Įmonės finansinę analizę geriausia pradėti nuo verslo plano, kadangi jame pateikta informacija apie įmonės veiklą, produkto bei jo rinkos apžvalga, planuojama pasiekti apyvarta ir numatomas pelnas, bei kita svarbi informacija. Taip pat daug informacijos pateikiama įmonės biudžete, tokios kaip planuojama įmonės veikla bei iš anksto apibrėžtas ar esamas tam tikros veiklos įvertinimas. Tuo tarpu buhalterinės apskaitos informacijos vartotojai randa informaciją apie įmonės turtą, kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus, taip pat informaciją reikalingą įmonei valdyti. Naudojantis šios informacijos duomenimis, galima numatyti būsimas pajamas ir išlaidas, įvertinti įmonės veiklos galimybes.
Finansinės analizės rūšys
Finansinė analizė pagal įvairius požymius skirstoma į tam tikras rūšis. Jos susieti su bendraisiais analizės uždaviniais ir priklauso nuo analizės tikslo, paskirties, analizuojamo laikotarpio bei naudojamų informacinių šaltinių. Literatūroje galima rasti įvairių finansinės analizės klasifikavimo būdų: vienkartinė analizė, periodinė analizė, operatyvinė analizė, retrospektyvinė analizė, perspektyvinė analizė, vidinė lyginamoji analizė, lyginamoji įmonių analizė, kompleksinė analizė, teminė analizė, horizontalioji analizė, vertikalioji analizė, santykinė analizė.
tags: #finansines #priklausomybes #koeficientas