Šiame straipsnyje nagrinėjama šeimos psichologija remiantis G. Matulienės darbais ir kitų autorių įžvalgomis. Straipsnyje apžvelgiami skirtumai tarp santuokos ir šeimos, šeimos samprata, jos reikšmė asmenybės formavimuisi, šeimos formos ir motyvai, skatinantys kurti šeimą.
Šeima ir santuoka: sąvokų skirtumai ir panašumai
Šeima yra viena iš svarbiausių civilizacijos institucijų, kylanti iš giliųjų žmogaus prigimties gelmių. Šiandien, keičiantis laikams, šeima dažnai atskiriama nuo santuokos, daugelio supratimu šeima nebūtinai yra santuoka. Šeima yra viena svarbiausių civilizacijos institucijų, kylanti iš giliųjų žmogaus prigimties gelmių. Žmogaus prigimtis yra padalyta tarp dviejų būtybių: vyro ir moters. Šeima, kaip ir visuomenė, yra nepaprasta ir sudėtinga, todėl ją galima vadinti mažute valstybe. Nors ir mažytė, ši žmonių valstybėlė turi didžiausią įtaką tautai ir valstybei. Šeimoje tėvai tampa pirmaisiais savo vaikų auklėtojais.
Civilizuotoje visuomenėje šis gamtinis biologinis būtinumas žmonių giminei išlaikyti yra visuomeniškai įforminamas atitinkamais vyro ir moters ryšiais, vadinamais santuoka, kurioje bendrai įgyvendinamas ir natūralus pareigų bei darbo sričių pasiskirstymas tarp vyro ir moters. Šį pareigų pasiskirstymą lemia ir biologinės, ir socialinės, ir kultūrinės aplinkybės. Biologiškai moters paskirtis - išnešioti, gimdyti, maitinti vaikus, o vyro, kaip fiziškai stipresnio - moterį, vaikus aprūpinti materialiai ir apsaugoti fiziškai.
Lietuviai turi šimtametes šeimos tradicijas. Šeimą tiria įvairūs mokslai: istorikai nagrinėja šeimos formų kaitą, juristai - šeimos įstatymus, ekonomistai - ūkinę veiklą, psichologai - šeimos narių tarpusavio bendravimą. Visi mokslai siūlo apibrėžimus, kurie iš esmės yra teisingi. Tačiau apibrėžimas tarsi įrėmina, sukausto tiriamųjų reiškinių problematiką, dažnai nėra tikslus. Pavyzdžiui, dabarties šeimoje mažesnę reikšmę turi ūkinė veikla, nes nei bendras biudžetas, nei butas nelaikomi svarbiausiais jos požymiais. Šeimoje labiausiai dominuoja sutuoktinių dvasinis artumas, rūpinimasis vaikais ir šeimos vertybėmis.
Šeimą galima suvokti kaip istoriškai konkrečią sutuoktinių, vaikų ir tėvų tarpusavio santykių visumą, kaip mažą socialinę grupę, kurios narystę sieja santuokos ir giminystės ryšiai, bendras ūkis ir savitarpio dorovinė atsakomybė. Dažniausiai nurodoma, jog ji yra mažoji socialinė grupė; beveik visur pabrėžiama, kad ji egzistuoja kiekvienoje visuomenėje ir, kad jai būdinga savita gyvenimo organizacija, papročiai bei tradicijos.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie rezidentų šeimų perdegimą
Apibendrinant galima teigti, kad šeima - tai pirmiausia galimybė mylintiems žmonėms būti drauge, rūpintis vienas kitu, sukurti būtiną gyvenimo ritmą, turėti ir auklėti vaikus.
Šeimos įtaka asmenybės formavimuisi
Žmogus asmenybe tampa gyvendamas tarp žmonių, perimdamas iš jų santykių aplinkos dvasines vertybes. Asmenybės savikūra šeimoje - sudėtingas procesas. Pirmiausia ji priklauso nuo įgimtų savybių. Dėl žmogaus genų sudėtingumo, kiekvieno kūdikio anatominė sistema savita, nepakartojama. Vėliau, augant, anatominės - fiziologinės kūdikio organizmo savybės lemia psichinių reiškinių formavimąsi, veikia asmenybės emocingumą, temperamentą ir charakterį.
Naujagimis neatsineša jokios socialinės patirties, jis tėra tik asmenybės potencija. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaikas junta stiprų poreikį bendrauti su tėvais, aplinkiniais žmonėmis, todėl asmenybės įtaka vaiko asmenybei neginčytina. Vaikas kasdien regi aplink save realią tikrovę ir pats joje dalyvauja. Kasdien nuo ryto iki vakaro šeima - tėvų, vyresniųjų brolių ar seserų, senelio ar močiutės asmenyje prieš vaiko akis atskleidžia pačius įvairiausius elgesio pavyzdžius, savotišką žodžių, gestų, manierų puokštę. Jų poveikyje nejučia vaikas įtraukiamas į socialinius santykius, kurie vėliau sudarys asmenybės esmę.
Besiformuojantį vaiko požiūrį į kitus žmones lems artimiausių žmonių (tėvų, seserų, senelių) pažiūra į jį patį kaip į vaiką. Šių pažiūrų įtakoje formuojasi vaiko savimonė. Lietuvių šeimos praeitis rodo, kad vaikas dvasingumą ir dorumą perima iš kasdieninės aplinkos, santykių su kitais šeimos nariais. Namų aplinka tuo brangi, kad dvasines vertybes kiekvienas gimęs vaikas rasdavo kaip ilgaamžę, tradicijoje įkūnytą senolių išmintį.
Gražus lietuvių šeimos bruožas - visiškas tėvų atsidavimas vaiko auginimui, jo laimei. Suaugęs žmogus be šeimoje išugdyto dvasingumo negali būti pilnavertis. Jis nebus sukaupęs savyje gimtųjų namų šilumos, nebus prisirišęs prie motinos, jis bus menkavertis. Šeimos įtaka vaiko charakteriui ypač vertinga. Augdami neapykantos ir beširdiškumo atmosferoje, vaikai nemoka suprasti ir užjausti kitų. Vaiko kelias į gyvenimą prasideda tėvų namuose. Šiuo keliu jis jau suaugęs, susiformavęs, kaip asmenybė tarsi vėl sugrįžta atgal į tuos pačius namus. Tik jau ne tėvų, o savo paties pastatytus savo vaikams.
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai
Šeimos mikroklimatas ir jo svarba
Žodį “šeima” neišvengiamai mintimis jungiame su vaikais. Šeima proto ir valios tvarinys. Pagrindinis šeimos bruožas yra dvasinė ir fizinė tėvų ir vaikų sąveika. Šeimos mikroklimatas - ne šiaip koks atskiras šeimos požymis, kaip materialinės, buitinės sąlygos, struktūra, kiekybinė sudėtis, tėvų išsilavinimas, profesinės savybės. Kaip vieno klimato sąlygomis augalai gali nuskursti ir nulūžti, o kitame vešliai sužaliuoti, taip ir žmogus šeimoje patiria žmogiškumą, laimę, o kitoje - psichologinį diskomfortą, stresą. Žmogui svarbi gamtinė aplinka, taip pat ir socialinė, ypač pirminė šeima - šilta ji, ar šalta, švelni ar atšiauri.
Kur tėvus lydi optimizmas, ten jis lydi ir vaikus, ir atvirkščiai tėvų nesėkmės yra išgyvenamų nemalonių emocijų šaltinis. Kur moters ir vyro duetas harmoningas, šeimos nariai jaučia savo vertę, yra reikalingi vienas kitam. Kiekvienoje visuomenėje egzistavo ir egzistuoja šeima ar jai atstovaujanti žmonių bendrijos forma su sava struktūra, o ir pačios šeimos narių tarpusavio ryšiai nėra griežtai apibrėžti. Tačiau šeimoje vyksta svarbiausi asmeninio, privataus gyvenimo įvykiai, žmogų jungiantys su socialine grupe, visuomene.
Laikas, realios gyvenimo sąlygos daro didelę įtaką šeimai. Taigi ir mūsų laikotarpio industrinis visuomenės gyvenimas daro įtaką nūdienos šeimai, išryškina, kuo ji skiriasi nuo ankstesnės tradicinės šeimos. Tai laisvas partnerio pasirinkimas, šiuolaikinės šeimos dažniausiai kuriamos romantiškos meilės, susižavėjimo, todėl labai nukentėjo šeimos tvirtumas, padaugėjo skyrybų, kas tradicinėje šeimoje buvo retas dalykas.
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis šeimos bruožas yra dvasinė ir fizinė tėvų ir vaikų sąveika.
Šeimos formos: monogamija ir poligamija
Šeimos gali būti įvairių formų:
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
- Monogamija - tai vieno vyro su viena moterim santuoka, ir tik jie gali tarpusavyje turėti seksualinius santykius.
- Poligamija - tai daugiapatystė, kelių žmonų turėjimas tuo pat metu.
- Poliandrija - kai viena moteris turi keletą vyrų.
Apibendrinant galima teigti, kad kiek yra šeimų, tiek gali būti ir jos formų.
Santuoka: emocinis ryšys ir teisinis pagrindas
Santuoka - tai įvykis kai du suaugę priešingos lyties žmonės susijungia emociniu požymiu ir įgyja abu lygias teises pagal įstatymą. Emocinis ryšys atspindi dviejų žmonių motyvaciją ir visų akivaizdoje duotą priesaiką rūpintis vienas kitu, drauge džiaugtis ir liūdėti, dalintis visu savo gyvenimu. Santuoka - tai teisinis šeimos pagrindas.
Pirmas rūpestis sudarant santuoką - partnerio pasirinkimas. Savo mylimąjį jaunuoliai turi pamatyti skirtingose gyvenimo situacijose, kad galėtų įsižiūrėti į jo gerąsias savybes ir trūkumus.
Apibendrinant galima teigti, kad santuoka - tai įvykis kai du suaugę priešingos lyties žmonės susijungia emociniu požymiu ir įgyja abu lygias teises pagal įstatymą. Santuoka yra neatsiejama nuo šeimos.
Motyvai, skatinantys kurti šeimą
Poreikiai, skatinantys žmogų kurti šeimą, labai įvairūs. Šeima visuomenės vertybių skalėje yra pati didžiausia vertybė. Kiekvienas gimėme šeimoje, ir jaunas, ir senas su ypatinga pagarba mini gimtąją šeimą. Kiekvienas rimtas ir išmintingas žmogus prieš kiekvieną svarbesnį savo gyvenimo įvykį tarsi susikaupia, gerai apmąsto ir pasiruošia. Šeimą sukuria du žmonės, kurių kiekvienas turi savąjį “aš” išreiškiantį tik jo individualybę, nepakartojamą asmenybę. Šeima sujungia skirtingus “aš” į vieną “mes”.
Dabar besituokiantieji tvirtina, kad svarbiausi jų šeimos kūrimo motyvai: dvasinis bendravimas, meilė, artimo interesai. Lietuvos mokslininkų nuomone sutuoktinio pasirinkimas nėra stichiškas procesas, kaip yra manoma. Pasirenkant sutuoktinį atsižvelgiama į išsilavinimą, profesiją, sugebėjimą rūpintis kitais. Jaunikių nuomone intelektas mažiau reikalingas žmonai negu vyrui. Šie trys motyvai patys svarbiausi ir lemiami, sudarant santuoką. Ypatingą vietą ypač paskubomis sudarant santuoką užima iki santuokinis nėštumas. Iki santuokinis nuotakos nėštumas gali būti lengvabūdiško intymaus gyvenimo pasekmė.
Daugumos susituokusių vertinimu šeima - aukštesnė suaugusiojo žmogaus gyvenimo pakopa, kurioje galima tapti pilnaverčiu žmogumi, realizuoti savo poreikius. Žmonės sukūrę šeimą nuolat mokosi vertinti save, partnerį, suvokia visus jo laukiančius sunkumus ir noriai sutinka vargus ir nepriteklius.
Gyvenimas šeimoje nėra vien begaliniai džiaugsmai, nėra nesibaigianti šventė. Tai sunkus darbas suteikiąs sutuoktiniams daug sunkumų ir rūpesčių. Neretai atsitinka, kad vienas vedusiųjų turi kęsti kito netvarką, šeimos biudžete nuolat trūksta lėšų, vaikai reikalauja begalinio pasiaukojimo. Šios skirtingos savybės padaro tai, kad susitikę du žmonės ir susituokusieji suvokia esą vienas kitam sukurti tam, kad galėtų vienas kitą papildyti, patobulinti, padaryti laimingu. Galėjimas padovanoti visą savo asmenybę kitam brangiam asmeniui ir gauti ją atgal patvirtintą ir patobulintą tomis savybėmis, kurių trūksta pačiam, padaro šeimos ryšį tokį glaudų, pastovų, nesuardomą. Pirmiesiems tėvams buvo pasakyti žodžiai, jog žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos ir du taps vienu kūnu.
Išvados
Apibendrinant galima teigti, kad šeima ir santuoka yra glaudžiai susijusios, bet netapačios sąvokos. Santuoka yra teisinis šeimos pagrindas, o šeima - platesnė sąvoka, apimanti tarpusavio santykius, dvasinį ryšį ir pareigas. Motyvai, skatinantys kurti šeimą, yra įvairūs, tačiau svarbiausi iš jų - meilė, dvasinis bendravimas ir noras turėti vaikų. Šeima atlieka svarbų vaidmenį asmenybės formavimuisi ir socializacijai.
tags: #26 #matuliene #g #seimos #psichologija