Vytautas Čepas - psichologas, rašytojas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys - yra įdomi asmenybė, kurios mintys ir veikla atspindi daugelį Lietuvos visuomenės bruožų. Šis straipsnis siekia apžvelgti V. Čepo pažiūras į kalbą, visuomenę ir miesto gyvenimą, remiantis jo paties išsakytais pastebėjimais ir įžvalgomis.
Kalbos vartojimo problemos
V. Čepas nevengia kritikos dėl lietuvių kalbos vartojimo problemų. Jis pastebi, kad kai kuriems žmonėms lietuviški žodžiai yra tarsi našta, jie trokšta išsilaisvinti iš šios „mužikiškos kalbos“ spąstų. V. Čepą stebina ir piktina tendencija vartoti anglicizmus net ten, kur yra puikūs lietuviški atitikmenys.
Svetimžodžių manija
V. Čepas atkreipia dėmesį į tai, kaip Lietuvoje žinomi žmonės, net ir švęsdami lietuviškas šventes, gėdijasi savo tautybės ir vartoja angliškus žodžius. Jis ironiškai klausia, ar ateityje sulauksime „Pirmųjų poliucijų paminėjimo“ arba „Pirmųjų mėnesinių šventimo“. Jam taip pat nesuprantamas krepšinio komentatorių mėgavimasis angliškais terminais, kurie eiliniam žiūrovui nieko nesako.
V. Čepas pastebi, kad nuolankumas ir noras atrodyti šiuolaikiškai skatina vartoti svetimus žodžius. Nauji pastatai ir įmonės dažnai pavadinami angliškais vardais, o tai rodo tam tikrą kompleksą ir norą įtikti Vakarams. Jis retoriškai klausia, ar tai neatrodo juokingai?
Anot Pradžios knygos, Jahvė nubaudė žmones už pasipūtimą ir nepagarbą Dievams, todėl jie nebegalėjo susikalbėti ir neįstengė pastatyti Babelio bokšto. V. Čepas palygina šią situaciją su dabartine lietuvių kalbos padėtimi, kur svetimžodžių vartojimas trukdo susikalbėti ir suprasti vieni kitus.
Taip pat skaitykite: Psichologijos informacijos patikimumas Vikipedijoje
Visuomenės problemos
V. Čepas yra kritiškas Lietuvos visuomenės atžvilgiu, ypač kalbant apie elgesį gatvėse ir keliuose. Jis teigia, kad Lietuva yra žemos kultūros šalis, tolerantiška niekdariams, idiotams ir pusgalviams.
Agresija ir nepakantumas
V. Čepas pastebi, kad lietuviai yra agresyvesni, piktesni ir įžeidesni už kitų šalių gyventojus. Jie į pastabas reaguoja kaip į asmeninį įžeidimą, puola mojuoti kumščiais ir girtis įtakingomis pažintimis. Toks elgesys, anot V. Čepo, dažnai kyla iš vaikystės ir paauglystės neišspręstų problemų, socialinių įgūdžių stokos ir bendro nepasitenkinimo gyvenimu.
V. Čepas apgailestauja, kad neretai svetimų gyvybės vairuotojams nieko vertos. Jis klausia, ar tai toks savižudiškas lietuvių mentalitetas? Nors pripažįsta, kad ne visi vairuotojai linkę į suicidinius veiksmus, tačiau teigia, kad visuomenėje yra žmonių, kurie savo elgesiu kelyje šokiruoja.
V. Čepas teigia, kad lietuviai nevertina gyvybės, nors labai išgyvena dėl artimųjų netekties. Jis siūlo pripažinti, kad ne visi gali vairuoti, ir uždrausti tai daryti sociopatams, psichikos ligomis sergantiems asmenims arba personoms su ryškiai išreikšta agresija.
Vaizduotės skurdumas ir socialinė reklama
V. Čepas mano, kad dėl neatsakingo elgesio kaltas ir žmonių vaizduotės skurdumas. Jis teigia, kad jei mama mintyse sugebėtų pamatyti, kaip jos vaiko smegenys ištykšta į priekinį stiklą įvykus susidūrimui, ji niekada neleistų jam stovėti tarp priekinių sėdynių ir kruopščiai jį prisegtų kėdutėje.
Taip pat skaitykite: Suprasti tiesiogiai proporcingus dydžius
V. Čepas siūlo stimuliuoti vaizduotę per socialinę reklamą, kur mamytės ir tėveliai matytų, kas atsitinka, kai vaikas automobilio salone nesėdi kėdutėje. Jis atkreipia dėmesį, kad užsienyje tokia reklama nuolat sukama per daugelį vietinių kanalų ir tai duoda milžinišką efektą.
Autonomija ir atsakomybė
V. Čepas teigia, kad automobilis suteikia žmogui taip geistiną autonomiškumą, leidžia pasijusti nepriklausomam, laisvam kaip paukštis. Tačiau ne visi su tokiomis galimybėmis pajėgūs susitvarkyti.
Karas keliuose ir įstatymų bazė
V. Čepas mano, kad karą keliuose galima laimėti tik sukūrus naują įstatymų bazę. Jis prisimena, kad Seime vadovavo darbo grupei, parengusiai naują Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kurio įgyvendinimas sumažino žmonių, žuvusių keliuose, skaičių per pusę. Tačiau dabar tas įstatymas paseno ir nebeatitinka realijų.
Miesto gyvenimas
V. Čepas turi nuomonę ir apie miesto gyvenimą, ypač Klaipėdoje. Jis pastebi, kad daug kas pasikeitė nuo tų laikų, kai jis buvo vienas miesto vadovų.
Transporto problemos
V. Čepas teigia, kad sovietmečiu miesto autobuse moteris galėjo ne tik pagimdyti, bet ir pastoti, o dabar malonu žiūrėti į patogiai sėdynėse įsitaisiusius miestiečius, jokių spūsčių, jokios grūsties prie durų. Tačiau miesto gatvės kaip buvo, taip ir liko duobėtos, nelygios, vairuotojus iš proto varo provėžos.
Taip pat skaitykite: Temperamento tipai ir savybės
V. Čepas mano, kad skylių lopymas problemų neišsprendžia, o tik jų sprendimą atideda vėlesniam laikui. Jis teigiamai vertina tai, kad pagaliau pradėti naujai reguliuoti šviesoforai, ryškiau žymimos pėsčiųjų perėjos, susirūpinta pėsčiųjų saugumu, bandoma spręsti dviratininkų problemas. Tačiau jis įspėja, kad čia neretai lazda perlenkiama.
V. Čepas mano, kad dviratininkams ir eismo organizatoriams reikia suprasti, kad dviračiu visur neprivažiuosi. Jis atkreipia dėmesį, kad senieji architektai planavo miestus negalvodami apie dviratininkus, todėl dabar nedera kišti dviračių takų ten, kur vargiai prasilenkia du žmonės arba labai intensyvus autotransportas. Jis mano, kad senamiestyje, nubrėžus takus dviratininkams, pavojus susižeisti iškilo pėstiesiems, o ir patiems dviratininkams.
V. Čepas teigia, kad Klaipėda vairuotojui yra patogus miestas, neklaidus, vientisas, gatvės ilgos, ženklinimas pakenčiamas, mažai posūkių, nedidelės spūstys.
Privažiavimas prie durų
V. Čepas klausia, kodėl žmogui būtina privažiuoti prie namų ar darbovietės durų kuo arčiau? Ar čia vis dėlto kalti daugiabučių statytojai, nesuplanavę garažo kiekviename bute ir neįrengę jiems liftų?
V. Čepas mano, kad priežasčių yra daugybė. Kalti, aišku, yra ir projektuotojai, nepalikę vietos automobiliams pastatyti, ir patys žmonės, trokštantys net į parduotuvę ar pliažą įvažiuoti su mašina. Lietuvoje žmonės samprotauja maždaug taip - jei jau atvažiavau su savo mašina, tai kurių galų aš ją turiu statyti kažkur "velniui už kulisų", o paskui pėsčias vilktis į darbą. Ir logikos čia yra, tik neaišku, kodėl jis į darbą nevažiuoja visuomeniniu transportu. Apskritai lietuviai jiems brangius daiktus linkę laikyti per rankos atstumą, blogiausiu atveju - regos lauke.
Skulptūrų parko likimas Klaipėdoje
Po įvairių pasitarimų maratono Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, jog Skulptūrų parke esančio II pasaulinio karo metu žuvusių Raudonosios armijos karių atminimui skirto memorialo likimas turėtų būti nulemtas dviem esminiais žingsniais. Savivalda iki šiol negavo prašymo surengti tradicinį minėjimą gegužės 9-ąją.
Daug aistrų keliantį klausimą V. Grubliauskas antradienį aptarė su miesto Taryboje esančių frakcijų pirmininkais, o trečiadienį pasikvietė į rotušę buvusius miesto vadovus. „Visi priėjome vieningos nuomonės, kad kapinėms reikia suteikti kapinių statusą, kad saugotume ramybę, kad nebūtų mitinguojama, sakomos kokios politinės kalbos, kad būtų normalios kapinėse. Reikia įtraukti į projektą, kuris yra dėl Skulptūrų parko teritorijos ir sutvarkyti, kad nebūtų politinių orgijų, politinių kalbų sakymo vieta. Kaip tai padaryti jau yra specialistų, istorikų klausimas, kad žuvę kareiviai, jauni vyrai gautų ramybę. Aš manau, kad būtų galima palikti tą kardą, įsmeigtą į žemę, nes tai yra taikos, ramybės simbolis. Patarėme merui, kad labai svarbu padaryti apklausą, kad žmonės galėtų laisvai išreikšti savo nuomonę. Bet ne iš vieno klausimo - versti ar neversti, kad būtų alternatyvūs klausimai. Reikėtų, kad būtų daugiau diskusijų spaudoje, televizijoje, kad taptume normalūs žmonės, o ne politikuojantys monstrai, kad kapai yra kapai, tegul guli jauni vyrukai ramybėje, ko čia draskytis”, - po už uždarų durų vykusio pokalbio sakė V.
Tuo metu V. „Frakcijų vadovai turi skirtingų nuomonių - kai kurie norėtų veiksmo kiek įmanoma greičiau, o po to žiūrėti, kas iš to gausis, kiti žiūri santūriau, bet bendra nuostata, kad nieko nedaryti nesiūlo niekas. Klausimas tik taktika, kaip tai reikėtų daryti. Vienu balsu sutariama, kad tai yra kapinės, grąžinkime jų tvarkas, suvokiant, kad tai yra miesto centras, kartu ieškome sprendimų demilitarizuoti ir depolitizuoti šitą erdvę, kuri turi sakralumo”, - kalbėjo V.
Palangos vardai: įamžinant istoriją
Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kuria personalijų žinyną „Palangos vardai“. Šis žinynas siekia įamžinti ne tik kraštiečius, bet ir iškilius amžininkus, kurie savo darbais prisidėjo prie Palangos vardo garsinimo.
Žinyne galima rasti įvairių asmenybių:
- Emilija Adiklienė - lietuvių kalbos ir literatūros pedagogė, kraštotyrininkė, pirmoji LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus vadovė.
- Jonas Pranas Aleksa - valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas, LR žemės ūkio ir valstybės turtų ministras.
- Leandras Alminas - kultūros, visuomenės veikėjas, meno kolektyvo „Bočiai“ vadovas, Palangos kultūros skyriaus vedėjas, tautodailininkas.
- Edouard François André - prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas, suprojektavęs peizažinio stiliaus parką Palangoje.
- Regina Andriekutė - tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė, bibliotekininkė, folkloro pateikėja.
- Jonas Basanavičius - visuomenės, kultūros, politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, gydytojas.
- Robert Baden-Powell - anglų karininkas, Pasaulio skautų organizacijos įkūrėjas, dalyvavęs Palangoje vykusiame tarptautiniame skautų sąskrydyje.
- Zita Baniulaitytė - etnokultūros žinovė, audėja, tautinio paveldo tekstilės srityje puoselėtoja, folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė.
- Vytautas Landsbergis-Žemkalnis - inžinierius architektas, Nepriklausomybės kovų savanoris, dėstytojas, architektas projektuotojas.
Šis žinynas yra svarbus indėlis į Palangos istorijos išsaugojimą ir populiarinimą.
Mecenatystė ir filantropija
Straipsnyje taip pat paliečiama mecenatystės ir filantropijos tema. Teisininkas R. teigia, kad dažniausiai žmonės užsiima mecenatyste, kai pasiekia labai daug, išeina į pensiją ir nebeturi ką veikt. Tačiau tuomet džiaugsmas atiduoti yra kur kas mažesnis, todėl, jo nuomone, reikia pradėti labai anksti.
„Microsoft“ įkūrėjas ir filantropas Billas Gatesas 2025 m. gegužę paskelbė, kad per artimiausius 20 metų - iki 2045-ųjų gruodžio 31 d. Jis dažnai cituoja XIX a.-XX a. pradžios plieno magnatą ir filantropą Andrew Carnegie, sakiusį, kad „žmogus, kuris miršta turtingas, miršta gėdingai“.
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis: architekto gyvenimas
Straipsnyje pateikiama išsami Vytauto Landsbergio-Žemkalnio biografija. Jis buvo inžinierius architektas, Nepriklausomybės kovų savanoris, dėstytojas, architektas projektuotojas.
V. Landsbergis-Žemkalnis suprojektavo daugybę svarbių pastatų ir monumentų Lietuvoje ir užsienyje:
- Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia
- Vytauto Didžiojo universiteto akių ir ausų klinika Kaune
- Valstybės teatras Kaune (rekonstrukcija)
- Marijampolės apskrities kalėjimas
- Biržų gimnazija
- Panevėžio gimnazija
- Tyrimų laboratorija Kaune (dab. Kauno technologijos universitetas, Chemijos technologijos fakultetas)
- Kūno kultūros rūmai Kaune
- Kauno apskrities savivaldybės rūmai Kaune
- Niunciatas Kaune
- Septynių aukštų gyv. namas Kaune
- Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
- „Pienocentro“ rūmai Kaune (dab. KTU, Ekonomikos fakultetas)
- Mauzoliejus Dariui ir Girėnui Kaune (nugriautas 1962 m.)
- Ligoninė Panevėžyje
- Ligoninė Šiauliuose
- Ligoninė Švėkšnoje
- Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
- Kūno kultūros rūmai Klaipėdoje
- Paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui Soldino miške (Lenkija)
- Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Kaune
- Australijos ambasados kompleksas Niū Delyje (Indija)
- Australijos sandraugos biuras Melburne (Australija)
- Ligoninės kompleksas Port Morsbis (Naujoji Gvinėja)
- Mokesčių rūmai Brisbene (Australija)
- Miesto centro kinų kvartalas Melburne (Australija)
- Nacionalinis parkas Hobarte (Tasmanija)
- „Burhart Hurle“ bendrovės guolių įmonė Melburne (Australija)
- Senamiesčio kvartalas (Nr. 61, Vilnius) - regeneracijos projektas
- Taujėnų architektūros ansamblis - rūmų ir parko rekonstrukcija (neįgyvendinta)
- Vilniaus Žemutinės pilies senasis arsenalas (dab. Taikomosios dailės muziejus) - rekonstrukcija
- Prieglaudos namai Marijampolėje (dab. muzikos mokykla)
V. Landsbergis-Žemkalnis buvo apdovanotas Garbės diplomu tarptautinėje parodoje Paryžiuje už „Pienocentro“ rūmų architektūrą ir jam suteiktas nusipelniusio architekto vardas.
Šimtmetis Lietuvos ąžuolas
Straipsnyje teigiama, kad Lietuvos aviacijos istorija slepia dar daug netikėtumų būsimiesiems tyrinėtojams. Joje paliko pėdsakus žmonės, kurie profesijos požiūriu lyg ir neturi nieko bendro su skraidymais. Vienas iš jų - architektūros patriarchas Vytautas Žemkalnis - Landsbergis, laisvos Lietuvos pilietis, gimęs ir augęs vieno iš lietuvybės žadintojų XIX a. pabaigoje šeimoje ir užauginęs sūnų, vadovavusį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui XX a. pabaigoje.
tags: #vikipedija #psichologijos #m #daktaras #vytautas #cepas