Įžanga
Šešeri metai - svarbus etapas vaiko gyvenime, žymintis perėjimą į naują brandos pakopą. Šiuo laikotarpiu vaikas intensyviai tobulėja emociškai, socialiai, kognityviai ir fiziškai. Straipsnyje aptarsime pagrindinius šešerių metų vaiko raidos aspektus, sunkumus ir konfliktus, su kuriais jis gali susidurti, bei būdus, kaip tėvai ir globėjai gali padėti jam sėkmingai augti.
Psichosocialinė Raida Pagal Eriksoną
Psichosocialinės raidos koncepciją pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas E. Eriksonas, praplėtęs S. Freudo psichoseksualinės raidos teoriją. E. Eriksonas asmenybės raidą skirstė pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka, teigdamas, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis. Šešerių metų vaikui aktualiausia trečioji - iniciatyvumo ir kaltės (3-6 metai) - stadija bei ketvirtoji - meistriškumo ir menkavertiškumo (6-12 metų) - stadija.
Iniciatyvumas ir Kaltė (3-6 Metai)
Šioje stadijoje vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji, todėl kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas. Vaikui žaidžiant auga jo aktyvumas, jis turi spręsti naujas žaidimo užduotis, atsiranda smalsumas ir kūrybiškumo užuomazgos. Kiek iniciatyva viršys kaltės jausmą, priklauso nuo to, kiek ir kaip tėvai leis pasireikšti vaiko valiai. Jeigu tėvai skatins vaiko smalsumą, kūrybą, savarankiškumą, formuosis iniciatyvumas, kuris sudaro potencialią galimybę ateityje siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti.
Meistriškumas ir Menkavertiškumas (6-12 Metai)
Šioje stadijoje vaikas intensyviai mokosi siekdamas būti kompetentingas ir produktyvus arba jaučiasi nevisavertis, negebantis ką nors gerai padaryti. Meistriškumo ir darbštumo jausmo atsiradimas labai priklauso nuo to, kaip vaikui sekasi mokykloje, nuo jo pažangumo ir nuo to, kiek jį palaiko artimieji.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai ypatumai
Bendrieji Šešerių Metų Vaiko Raidos Ypatumai
Šešerių metų vaikas pamažu siekia tapti vis labiau emociškai ir intelektualiai nepriklausomas nuo tėvų. Tuo pačiu metu vaikas patiria ir nesaugumo jausmą, kuris kyla žengiant į pasaulį, kuriame jis vis savarankiškiau veiks be nuolatinės tėvų globos. Šio amžiaus vaikams išauga suvokimas apie tai, kas „teisinga, gera“ ir tai, kas „neteisinga, bloga“. Jie ima pabrėžti „tinkamą“ ir „netinkamą“ kitų elgesį, jiems tampa svarbu, kad aplinkiniai elgtųsi pagal nustatytas taisykles.
Emocinė Raida
Šešerių metų vaikai pasižymi dichotominiu vertinimu, t.y. jie dalykus mato kaip juodus arba baltus, tačiau jiems sunku suvokti tarpines spalvas, suprasti, kad gali būti tarpiniai variantai. Taigi dėl šios priežasties vaikai gali turėti kategorišką nuomonę tam tikrais klausimais. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugiai ir patirtų sėkmę, bent jau kur kas dažniau nei nesėkmę. Kad vaikas galėtų iš bendravimo perimti tam tikrus ypatumus, jam svarbu jaustis vertingam.
Socialinė Raida
Šešiametis aktyviai vysto savo naujus įgūdžius skirtingose srityse: mokymosi, bendravimo ir kt. Šiuo laikotarpiu jam labai svarbu suaugusiųjų pagyrimai ir jo pastangų įvertinimas. Daugelis šešiamečių nori viską padaryti tobulai ir jie gali patirti daug neigiamų jausmų, kai jiems tai nepavyksta. Pavyzdžiui, jei pralošia žaisdami žaidimą arba nepavyksta nupiešti piešinio taip, kaip jie norėjo. Šešiamečiams labai reikalingas ir svarbus savo meistriškumo bei pasiekimų jausmas. Šešiamečiams itin svarbios taisyklės, ritualai, pasikartojantys dalykai bei rutina. Tai suteikia jiems ramybės ir saugumo jausmą. Kai nėra taisyklių ir išankstinio žinojimo, vaikui gali kilti daug nerimo ir nereikalingo emocinio krūvio kaskart pačiam priimant sprendimą, kaip jis turėtų elgtis. Šiame amžiaus tarpsnyje išauga draugų bei socialinių ryšių su kitais žmonėmis svarba, santykiai tampa sudėtingesni, gali kilti daugiau konfliktų su bendraamžiais, tačiau taip mokomasi juos spręsti. Šešiametis ima geriau suprasti kito žmogaus perspektyvą ar jausmus, todėl palankus laikas skatinti šį suvokimą keliant vaikui klausimus, pavyzdžiui, „Kaip tu manai, kaip jautėsi vaikas, kai tu nepriėmei jo į žaidimą?“.
Kognityvinė Raida
5-7 metų vaikai jau gali suvokti loginius ryšius, pradeda manipuliuoti skaičiaus sąvoka, suvokti tvermės dėsnius. Jie gali neblogai priskirti daiktus klasėms ar kategorijoms, tačiau jų dar neįsisąmonina. Taip yra todėl, kad vaiko loginis ir abstraktusis mąstymas dar nėra išsivystę, sprendimus jis atlieka daugiausia remdamasis intuicija. Svarbu, kad šiame amžiuje vaikas kuo plačiau vystytų visą savo asmenybę, susipažintų su įvairiausiomis medžiagomis ir kūrybinės išraiškos priemonėmis, kurios natūraliai turi rasti sau vietą jo kasdieniame namų/kiemo gyvenime. Pasaulio pažinimo kompetencija labai plati - į ją įeina bendras pasaulio pažinimas, susiorientavimas dienos ritme, suvokimas, kaip vienas kitą keičia metų laikai, kaip jie įtakoja žmogaus ir gamtos gyvenimą, dirbamus darbus.
Kalbos Raida
Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga labai priklauso jo žodyno turtingumas. Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti, kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus, įsitraukia su jais į diskusijas.
Taip pat skaitykite: Krizės ir septynmečiai
Fizinė Raida
5-7 metų tarpsniu labai svarbus geras vaiko stambiosios ir smulkiosios motorikos išsivystymas, jo akies-rankos ryšys. Šešerių metų sulaukęs vaikas jau turėtų gebėti eiti, bėgti, šliaužti (pvz., pralendant pro įvairias kliūtis) ir šokinėti (pvz., siekiant pakabinto daikto, atsispirdamas nuo žemės abejomis kojomis) keisdamas tempą, greitį ir kryptį. Turėtų mokėti varyti kamuolį pirmyn-atgal (abejomis rankomis ir kojomis), jį atmušti nuo žemės, spirti, mesti ir pagauti. Šešerių metų vaikas jau turėtų mokėti naudotis žirklėmis ir sekti liniją kirpdamas, tvarkingai tepti klijus, gerai laikyti ir valdyti piešimo, tapymo priemones, iš vieno indo perpilti vandenį į kitą. Jo rankytės koordinaciją žymi ir tai, ar jam lengvai sekasi suimti ir įstatyti daiktus į angas (pvz., savarankiškai užsegti užtrauktuką, sagas ir pan.). Pastebėkite, kaip Jūsų šešiamečiui sekasi dirbti su smulkiomis detalėmis: verti karoliukus, surinkti smulkius daiktus.
Vaiko Elgesio Sunkumai Ir Jų Priežastys
Netinkamas vaiko elgesys signalizuoja, kad tai, kas vyksta jo gyvenime, jam kelia pernelyg stiprius jausmus, kurių jis nesugeba sureguliuoti ir jie prasiveržia štai tokio neadaptyvaus, žalingo sau ir kitiems elgesio pavidalu. Labai svarbu pabandyti suprasti priežastis dėl ko vaikas pajaučia pyktį ir kitus nemalonius jausmus. Pyktis kaip natūrali reakcija paprastai gali kilti keletu bendrų atvejų:
- kai patiriamas poreikių nepatenkinimas ir bejėgystės jausmas;
- kai patiriamas neteisybės jausmas;
- kai suvokiama skriauda, grėsmė ar puolimas savo atžvilgiu;
- kai suvokiama, kad kažkas negerbia mūsų jausmų arba to, kas mums priklauso.
Pabandykite atsekti, kas įvyksta prieš tai, kai berniukas ima trankyti durimis ar atsikalbinėti. Prisiminkite savo šešiamečio natūralius raidos poreikius. Galbūt jis patiria pernelyg daug kontrolės ten, kur jau galėtų būti savarankiškas, galbūt jis dėl įvairių priežasčių išgyvena nerimo ir jam reikalinga daugiau individualaus laiko su mama ir tėčiu, galbūt vaikui jo aplinkoje stinga aiškios struktūros, dienotvarkės ir iš anksto žinomų elgesio taisyklių, galbūt trūksta nuoseklumo suaugusiųjų reikalavimuose, kai kartais tam tikras elgesys vertinamas vienaip, kartais kitaip. Iš laiško atrodo, kad Jūsų vaikas dažnai išgyvena nesėkmę ar nusivylimą savimi. Paprastai vaikai sako, jog jiems neįdomūs ar blogi tie dalykai, kuriuose jie nepatiria sėkmės išgyvenimo ir su tuo ateinančio pasitenkinimo. Jei berniukas dažnai pasako, kad „nieko nesugeba ir nemoka“, gali būti, kad iš tiesų jis taip jaučiasi. Noras „pabėgti“ į virtualų kompiuterių pasaulį gali rodyti, jog realus pasaulis vaikui sukelia daug neigiamų jausmų, nuo kurių ir norisi „pabėgti“. Galbūt virtualiame pasaulyje berniukas patiria savo meistrystės, gebėjimų jausmą, gauna pripažinimą ir teigiamą grįžtamąjį ryšį dėl laimėjimų. Taip žaisdamas kompiuterinius žaidimus jis patenkina savo poreikius, kurių neišeina patenkinti kitais būdais.
Kaip Padėti Vaikui Augti Ir Tobulėti
Tokiu atveju būtų svarbu atstatyti vaiko savo meistriškumo, gebėjimų pojūtį, jausmą, jog jis gali pasiekti sėkmę savo kasdienybėje. Suaugusieji gali padėti vaikui patirti šį jausmą suteikdami galimybes išbandyti savo gebėjimus įvairiose veiklose, parinkdami veiklas, kurios nebūtų pernelyg sunkios arba pernelyg lengvos jų vaikui bei tose veiklose aktyviai padrąsindami vaiką, pabrėžiant pastangas bei rodant požiūrį, kad klaidas daryti yra naudinga, nes iš jų daug išmokstama. Tai gali būti vaiko amžių atitinkančios buitinės pareigos namuose, gali būti pagalba vienam iš tėvų jo veikloje, gali būti būrelis ar kita laisvalaikio ar mokymosi veikla ir pan. Labai svarbu, kad kiekvienas vaiko pasiekimas ir pastangos būtų tėvų pastebėtos, įvertintos ir pasidžiaugta jomis. Jei laikas, praleidžiamas prie ekranų, yra pernelyg ilgas, tai gali turėti tiesioginės įtakos vaiko nuotaikai bei bendrai savijautai. Dėl didelio smegenų sužadinimo būnant prie ekranų, vaikai tampa pavargę, irzlūs, jiems sunkiau valdyti emocijas, ypač pyktį. Taigi būtų svarbu su vaiku konkrečiai sutarti laiko, praleidžiamo prie ekranų, dienos limitą (rekomenduojama, jei jis neviršytų 2 valandų, įskaitant ir kompiuterį, ir televizorių) ir užtikrinti, kad šio susitarimo būtų visuomet laikomasi. Kartu būtų svarbu pagalvoti, kaip sudėlioti sūnaus dienotvarkę, kad jis būtų užimtas prasminga veikla (buvimu gryname ore, fiziniu judėjimu, bendravimu su bendraamžiais, kūrybišku žaidimu, mokymusi, būreliu ir pan.).
Ką Turi Mokėti Vaikas Prieš Mokyklą?
- Žinoti savo vardą, pavardę, lytį, kiek jam metų, ir kur gyvena.
- Orientuotis jam pažįstamoje namų ir kiemo aplinkoje.
- Rūšiuoti, klasifikuoti, lyginti ir matuoti daiktus pagal formą, dydį, spalvą. Šį gebėjimą labai gerai vysto sistema vaiko žaisluose.
- Pažinti bent pagrindines raides ir skaičius, gebėti perskaityti savo vardą ir kitus jam reikšmingus žodžius, suvokti skaitymo ir rašymo kryptį (iš kairės į dešinę).
- Žinoti kelis maisto ruošimo, sodo ir buities darbus, rankdarbių atlikimo būdus.
- Ar geba išklausyti kitą? Tokio amžiaus vaikas jau turėtų gebėti žodžiais apibūdinti kitą žmogų, daiktą, nusakyti, kaip jis pats pasikeitė per metus (pvz., koks jis buvo vaikystėje, o kaip pasikeitė dabar?).
Tėvų Rolė Vaiko Raidoje
Tėvai yra pirmieji mažylio auklėtojai ir mokytojai, todėl jų vaidmuo neabejotinai yra svarbiausias. Jeigu šeimoje dominuoja meilė, gerumas, savitarpio supratimas, rūpestis, mažylis bus imlesnis auklėjimo poveikiui, ramesnis, emociškai stabilesnis, jausis saugus. Nuo vaiko neįmanoma nuslėpti nė menkiausio tėvų nuotaikos pokyčio. Tik užsimezgus vaiko gyvybei bei pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mamos vaidmuo yra kaip ir svarbesnis: ji išnešioja kūdikį, pagimdo, maitina savo pienu - pagrindiniai priežiūros rūpesčiai kaip bebūtų dažniausiai gula ant jos pečių. Kūdikis jaučia absoliučią fizinę priklausomybę nuo mamos maždaug iki pusės metų. Bet ilgainiui tampa labai svarbus tėvo vaidmuo. Be abejo, tėtis savo meile ir rūpestingumu apsupdamas savo vaiko mamą įtakoja jos nuotaiką ir šeimyninę atmosfera, kas teigiamai veikia ir kūdikio emocinę būseną. Mama perteikia kūdikiui pasitikėjimą supančiu pasauliu, o tėtis - sąryšį su juo. Mamos meilė yra besąlyginė, ji padeda suformuoti vaiko pasitikėjimą savimi. Tėvo meilė remiasi šiek tiek kitais principais: motyvuoja vaiką veikti, siekti, nugalėti. Pirmesnis atsiranda ypatingas psichologinis prieraišumas prie mamos. Mažylis mamą suvokia kaip dalį savęs. Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda prisirišti prie kitų šeimos narių, bet mama lieka svarbiausias prieraišumo objektas. Tėvas yra mylimas ne dėl jo tėvystės, o dėl jo santykių su vaiku. Dažniausiai tėtis grįžta iš darbo ir pradeda žaisti su mažyliu, todėl mažylis jį mato kaip draugą.
Taip pat skaitykite: 9 metų vaiko krizės
Mamos ir Tėvo Vaidmenys
- Mama sukuria jaukų saugų pasaulį, kur atspėjami ir įvykdomi mažylio norai, padedama ir nieko nereikalaujama.
- Tėvas pateikia savąjį pasaulį, kur kiekvienas atsakingas už save, kur yra nežinia, rizika ir sėkmė, o meilė skiriasi nuo mamos meilės.
Tėvas vaikui asocijuojasi su tvirtumu, stabilumu, disciplina, tvarka, kaip mama - su švelnumu, rūpestingumu, šiluma, besąlygiška meile. Abu gimdytojai drauge suformuoja vaikui pasaulio pilnatvės, užbaigtumo įvaizdį. Tėvas ne tik gimdytojas, bet ir vyro pavyzdys. Mažyliui labai svarbus tėvo artumas, nes tarp jo ir tėvo yra savotiška distancija, kuri atėjus laikui leis atžalai atsiskirti nuo tėvų ir pradėti gyventi savarankiškai. Jis turi jausti ne tik mamos švelnias glostančias rankas, bet ir tėčio - tvirtas, patikimas, mylinčias, kaip ir mamos, bet nukreipiančias į tikslą.
tags: #6 #metu #vaiko #psichologija