Astrida Lindgren - mylimiausia ir garsiausia Švedijos rašytoja, kurios kūryba jau daugelį metų karaliauja viešųjų bibliotekų populiarumo suvestinėse Švedijoje. Nors jos knygos išverstos į daugybę kalbų ir išleistos įvairiose šalyse, pavyzdžiui, JAV parduota daugiau kaip 4 mln. Pepės Ilgakojinės egzempliorių, jos šlovė nėra tokia visuotinė, kaip gali atrodyti. Vis dėlto, A. Lindgren kūryba yra plačiai pripažįstama ir mėgstama Rytų Europoje, ypač Rusijoje.
Populiarumas Rytų Europoje, ypač Rusijoje
Rusijoje A. Lindgren kūryba sulaukė ypatingo pripažinimo. Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, į rusų kalbą buvo išverstas 1957 m., praėjus vos dvejiems metams po originalo pasirodymo. Šis veikėjas, smaližius, savimyla ir juokingas storuliukas su propeleriu nugaroje, greitai užkariavo visą Tarybų Sąjungą. Karlsonas tapo itin populiarus, jo atvaizdai puošė žaislus, lipdukus, pašto ženklus, puodelius, kilimėlius, užuolaidas, šokolado dėžutes ir kitus komercinius produktus, panašiai kaip Vakaruose vaizduojami V. Disnėjaus veikėjai. Maskvos teatruose kas sekmadienį buvo rodomi spektakliai apie Karlsoną ir Pepę Ilgakojinę, kurie daugiau kaip dvidešimt penkerius metus pritraukdavo pilnas sales žiūrovų.
Kultūriniai kodai ir protestas prieš priespaudą
A. Lindgren knygos Rusijos skaitytojų buvo pripažintos kaip „savos“, suprantamos ir pageidautinos. Jos kūriniuose aptiktų kultūros kodų interpretacija Rusijoje sukūrė palankias sąlygas knygų pripažinimui. Totalitarinėje visuomenėje suabejoti valdžia tolygu ją griauti, o A. Lindgren knygose svarbiausias protesto prieš autoritetus simbolis yra Pepė Ilgakojinė.
A. Lindgren kūryba atvirai stoja vaiko pusėn, silpnojo, bejėgio ir engiamojo pusėn. Jos veikėjai meta iššūkį normų ir konvencijų, pilkos kasdienybės, autoritetų, nusistovėjusių santykių ir tvarkos diktatui. Karlsonas ir Pepė Ilgakojinė yra geriausi A. Lindgren veikėjai, kurie peržengia visuomeninę hierarchiją. Pepę laisva daro jos nepaprasta jėga, o Karlsoną - propeleris. Šios ypatybės priklauso fantazijos pasauliui, kuris Rusijoje vaikams ilgą laiką nebuvo lengvai prieinamas. Rusijos kontekste skaityti Pepę Ilgakojinę ar Karlsoną reiškė skaityti įslaptintą pamfletą, nukreiptą prieš visuomenės, mokyklos ir autoritariškų tėvų priespaudą.
Maištininkė Pepė Ilgakojinė
Pepė Ilgakojinė, maištininkė ir normų laužytoja, buvo kritiškai vertinama angliškai kalbančiose šalyse. Ji buvo laikoma blogu pavyzdžiu jauniesiems skaitytojams, negerbiančiu suaugusiųjų, kapitaliste dėl neišsenkamų aukso atsargų ir rasiste dėl nuotykių laukinių saloje. Tačiau šie kritikai neįžvelgė ironijos ir prieš valdžią, konvencionalumą bei totalitarizmą nukreipto patoso. A. Lindgren, gimusi demokratiškoje aplinkoje, giliai jautė priespaudos esmę ir leido vaikui įveikti despotizmą.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Pepė Ilgakojinė laužo nusistovėjusias normas, yra nepriklausoma asmenybė vidutinybių pasaulyje ir maištauja prieš tokį pasaulį, kur vaikus mato, bet jų neišgirsta. Ji yra mažasis Robinas Hudas, švaistantis auksines monetas vargšams ir engiamiesiems, kūrybinga kalbininkė, ignoruojanti sustabarėjusį mąstymą. Kaip ir Piteris Penas, Pepė nenori užaugti ir nenori tapti tokia, kokios iš jos tikimasi: tvarkinga, paklusni ir nuobodi. Ji tokia, kokie svajoja būti visi vaikai - stipri, nepriklausoma ir laisva nuo suaugusiųjų pasaulio.
Knygos kaip atsvara socialistiniam realizmui
Danijos kritikai A. Lindgren priekaištavo dėl bandymo bėgti nuo tikrovės ir peršimo vaikams svajonių, užuot kėlus rimtas, tikroviškas problemas. Tačiau jos idiliškos knygos Rytų Europoje buvo sveikintina priešsvara socialistiniam realizmui, melagingam stiliui, kuris buvo privalomas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų literatūrai. Knygoje "Mijo, mano Mijo" našlaitis vaizduotėje palieka savo kasdienybę ir išgyvena nuotykių palaimą Tolių šalyje. Vaizduotė suteikia berniukui jėgų įveikti sielvartą, vienatvę ir baimę.
Vokiečių mokslininkas Klausas Dodereris Brolius Liūtaširdžius laiko pesimistine knyga, tačiau Rytų Europos skaitytojas šioje knygoje įžvelgia kovos su priespauda vaizdą, kovos, kuri po 1968 m. įvykių Čekoslovakijoje galėjo vykti tik svajonėse ir vaizduotėje. A. Lindgren Rytų Europos skaitytojui pateikė vilčių ir davė vyriškumo pamoką.
Astridos Lindgren įtaka ir palikimas
Astrida Lindgren ne tik rašė knygas vaikams, bet ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, kovojo už vaikų, moterų ir gyvūnų teises. Ji tapo tokia įtakinga visuomenės nuomonės formuotoja, kad net vienas įstatymas buvo pavadintas jos vardu. Švedija tapo pirmąja pasaulyje valstybe, uždraudusia smurtą prieš vaikus ir priėmusią Vaiko teisių apsaugos įstatymą.
Astridos Lindgren kūryba padarė perversmą švedų vaikų literatūros ir pedagogikos istorijoje, išaukštino vaiko asmenybę ir vaikystę. Jos knygos išverstos į daugiau nei 100 kalbų, pagal jas statomi spektakliai ir kuriami filmai. Rašytojos garbei pavadintas asteroidas, o jos atvaizdas puošia Švedijos kronų banknotą. Po jos mirties Švedijos vyriausybė įsteigė Astridos Lindgren premiją, skiriamą už paramą vaikų bei jaunimo literatūrai ir skaitymo populiarinimą.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Astridos Lindgren virtuali kelionė
Švedijoje yra kelios vietos, kurios saugo rašytojos atminimą, pavyzdžiui, „Astrid Lindgren pasaulis“, kur galima susitikti su knygų personažais ir pažiūrėti filmų. Stokholme galima aplankyti vietas, susijusias su Astridos gyvenimu ir kūryba, pavyzdžiui, Dalo gatvę Nr. 46, kur ji pragyveno daugiau nei 60 metų. Vazos parke galima pamatyti mažylius Piterį ir Petrą, skriejančius pačiūžomis, o Tegnerio parke - skulptūrą, vaizduojančią Astridą Lindgren su angelų sparnais, glėbiančią Piterį ir Petrą, o šalia ratus suka Karlsonas.
Susitikimas su Astridos Lindgren anūke
Malina Billing, Astridos Lindgren anūkė, dirba fonde „Saltkråkan“, kuris rūpinasi rašytojos palikimu. Ji pasakoja, kad Astrida buvo tobula močiutė, kuri visada atnešdavo cinamoninių bandelių, karstydavosi po medžius ir mokė pažinti gamtą. Malina prisimena, kad kartą ant jos pyktelėjo, kai pamačiusi netvarkingą anūkės kambarį, pasakė, kad jei toji nesusitvarkys, niekas nenorės jos vesti. Paklausta, ką reiškia gyventi Astridos šešėlyje, Malina atsako, kad geriausia, ką jie gali gyvenime padaryti, tai neleisti jos idėjoms išblėsti.
Kūrybos įvairovė ir rekomendacijos
Astrida Lindgren parašė daugiau nei 80 įvairaus žanro kūrinių, kurie ugdo vaizduotę ir žmogiškąsias vertybes, moko gerumo, meilės ir draugystės. Tarp populiariausių jos knygų:
- Pepė Ilgakojinė: Istorija apie mergaitę, kuri gyvena viena, daro ką nori ir nepaiso normų.
- Ronja plėšiko duktė: Knyga apie meilę gamtai ir draugystę tarp dviejų plėšikų vaikų.
- Rasmusas klajūnas: Istorija apie berniuką, kuris auga vaikų namuose ir ieško šeimos.
- Kalio Bliumkvisto nuotykiai: Detektyvinė istorija apie draugus, kurie aiškinasi nusikaltimus.
- Broliai Liūtaširdžiai: Knyga apie mirtį, netektį, ištikimybę, meilę ir narsą.
Inesos Paliulytės spektaklis apie Astridą Lindgren
Režisierė, dramaturgė ir aktorė Inesa Paliulytė kuria spektaklį pagal Astridos Lindgren kūrybos ir biografijos motyvus. Ji teigia, kad spektaklis skirtas tiek mažiems, tiek dideliems, ir kad teatras yra galimybė pasirinkti būti geram. Spektaklyje bus rodomas Astridos gyvenimas, vaikystė, branda ir senatvė, taip pat pasirodys Pepė Ilgakojinė ir Karlsonas.
Giedrės Lunevičiūtės rekomendacijos
Gidė Giedrė Lunevičiūtė rekomenduoja kokybišką vaikišką literatūrą ir pasakas, ypač Astridos Lindgren knygą „Mes Varnų saloje“ ir Tuvės Janson suaugusiems skirtą „Vasaros knygą“. Ji taip pat rekomenduoja knygas apie Vilnių, psichologinį filmą „Kuždesių sala“, spektaklius „Glaistas“ ir „Mama katinas“, miuziklą „Meilė ir mirtis Veronoje“ ir parodas „Aš esu vilnietis“ ir „Opartiniai atspindžiai“.
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas