Smurtas prieš vaikus yra opi visuomenės problema, turinti didžiulį neigiamą poveikį vaiko raidai, sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios smurto formos, jų priežastys, pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią smurtui prieš vaikus ir užtikrinti jų saugumą.
Smurto prieš vaikus apibrėžimas ir formos
Smurtas prieš vaikus apibrėžiamas kaip bet koks veiksmas ar neveikimas, daromas suaugusio žmogaus, kuris sukelia žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Tai apima įvairias formas:
- Fizinis smurtas: tyčiniai suaugusiųjų veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus. Tai gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo.
- Seksualinė prievarta: suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
- Emocinė prievarta: vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žeminant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą ir ribojant normalias socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus, nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos), ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinami, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.
- Nepriežiūra: būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Svarbu pabrėžti, kad smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Net jei vaikas nėra tiesiogiai mušamas ar patiria kitų formų smurtą, buvimas aplinkoje, kurioje smurtaujama, gali turėti didelį neigiamą poveikį jo psichologinei būklei ir elgesiui.
Smurto priežastys
Psichologas Tomas Kelpša teigia, kad vienareikšmio atsakymo, kodėl vaikai pradeda žiauriai elgtis vieni su kitais, nėra. Dažnai toks elgesys parodo, kad vaiko ar paauglio ištvermės taurė persipildė. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie smurtinio elgesio:
- Aplinka: aplinka, kurioje vaikas auga, turi didelę įtaką jo elgesiui. Jei vaikas mato smurtą savo aplinkoje, pavyzdžiui, šeimoje ar tarp draugų, jis gali pradėti manyti, kad tai yra normalus elgesys.
- Patirtas smurtas: vaikai, kurie patys patyrė smurtą, gali pradėti smurtauti prieš kitus, kad pasijaustų stipresni arba išlietų savo emocijas.
- Psichologinės traumos: smurtas visada yra psichologinė trauma, nesvarbu, ar tai fizinis, ar psichologinis smurtas. Kartais psichologinis smurtas net būna ir blogesnis, nes jis ilgiau išlieka ir pasekmės yra ilgesnės.
- Neišlieta energija: jei vaikas neturi tinkamų būdų išlieti savo energiją, ji gali susikaupti ir pasireikšti smurtiniu elgesiu.
- Patyčios: vaikai, kurie patiria patyčias, gali pradėti smurtauti prieš kitus, kad apgintų save arba išlietų savo pyktį.
- Genetika: nors aplinka turi didžiausią įtaką, genetika taip pat gali turėti tam tikrą vaidmenį. Jei vaiko temperamentas yra toks, kad jis labiau save išreiškia per jėgą, tai gali prisidėti prie smurtinio elgesio.
Smurto pasekmės
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Tyrimai, atlikti įvairiose šalyse, patvirtina nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės. Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai. Kartais žala ir pasekmės lengvai pastebimos iš žalojantį elgesį patyrusių vaikų elgesio ir išvaizdos. Kai kurios vaiką žalojančio elgesio rūšys sukelia specifinę žalą, pavyzdžiui dėl fizinio smurto gali būti pažedižiamos smegenys („supurtyti“ kūdikiai gali apakti, turėti rimtų smegenų organinių pakitimų), seksualinį išnaudojimą patiriantys vaikai gali demonstruoti seksualizuotą ir/ar seksualiai netinkamą elgesį, po patirto išprievartavimo ar tarp tėvų matyto smurto vaikams gali išsivystyti Potrauminio streso sutrikimas (PTSS). Dažniausiai žalojančio elgesio ir žalos santykis būna ne toks specifiškas.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems psichologinį smurtą po skyrybų
- Fizinės sveikatos problemos: kaulų lūžiai, randai, nudegimai, smegenų sukrėtimas, cerebrinis paralyžius, supurtyto kūdikio sindromas (stuburo ir galvos smegenų pažeidimai, aklumas, kalbos raidos sutrikimas, mirtis). Purtyti kūdikiai niekada ateityje nepasiekia savo bendraamžių fizinės bei psichinės sveikatos lygio.
- Psichologinės problemos: menka savivertė, dažnai lydima bejėgiškumo jausmo ar depresyvių nuotaikų; dėl patirto pažeminimo, skausmo ir siaubo susiformuoja nuolatinis įtarumas ir nepasitikėjimas arba žiaurumas ir atstūmimas.
- Elgesio problemos: internalizuotos (atsiribojimas, nusišalinimas, suicidinės mintys, depresija) arba eksternalizuotos (agresyvus ir žiaurus elgesys, padidintas aktyvumas), neretai lydimos potrauminio streso sutrikimo (neadekvačios labai stiprios reakcijos situacijose, kurios kaip nors yra susijusios su patirta trauma). Seksualiai išnaudoti ir tvirkinti vaikai neretai patiria lytinės tapatybės sutrikimą, neigia savo seksualumą, turi smarkiai padidintą išprievartavimo riziką, įsitraukia į prostituciją ir tt.
- Kognityvinės funkcijos sutrikimai: prievarta ir nepriežiūra patirta kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje iš esmės pakenkia vaiko kognityvinių funkcijų raidai, ypatingai kalbos raidai, gebėjimui tikslingai ir planingai veikti, koncentruoti dėmesį.
- Mokymosi sunkumai: vaikai, patyrę smurtą ir nepriežiūrą, dažnai turi mokymosi sunkumų, jų akademiniai pasiekimai lyginant su kitomis vaiku grupėmis yra kur kas žemesni.
- Potrauminis streso sutrikimas (PTSS): ilgą laiką vykstantys trauminiai įvykiai vaikams sukelia ilgalaikių psichologinių pasekmių. Net ir praėjus daugeliui metų po įvykio, asmuo vis dar gali patirti traumą taip lyg tai būtų įvykę ką tik.
- Depresija ir nerimo sutrikimai: nuolatiniai smurto prieš vaikus palydovai, ypatingai paauglystės laikotarpiu.
- Savižudybės: vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudišką elgesį, jaunuoliai, patyrę seksualinę prievartą, aštuonis kartus dažniau bandė nusižudyti.
- Agresyvus ir žiaurus elgesys, nusikalstama veikla: vaikai, dėl patirto žalojančio elgesio nuolatos jaučiantys įtampą, skausmą ir baimę, patys yra linkę agresyviai ir žiauriai elgtis su kitais žmonėmis. Vaikystėje patirta fizinė prievarta ir emocinis žeminimas yra pagrindinis rizikos veiksnys susijęs su prievartos naudojimu ir kitų žmonių žeminimu. Yra nustatyta stipri koreliacija tarp patirtos prievartos ir nusikalstamo elgesio.
Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, sukurdami nesibaigiantį smurto ratą - 70% vaikų, patyrusių smurtą, suaugę „renkasi“ tapti smurtautojais, siekdami atsikratyti bejėgystės ir baimės.
Atsakomybė už smurto atpažinimą ir prevenciją
Atsakomybė už smurto prieš vaikus atpažinimą ir prevenciją tenka ne tik tėvams ar globėjams, bet ir visai visuomenei. Gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys dažnai yra vieninteliai žmonės, galintys pastebėti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus.
Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, specialistai turėtų veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais. Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens.
Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu. Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, fizinė ir seksualinė prievarta, todėl venkite sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo.
Teisinė bazė ir institucinė sistema Lietuvoje
Lietuvoje smurtas prieš vaikus yra draudžiamas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais teisės aktais.
Taip pat skaitykite: Teisinė apsauga nuo psichologinio smurto
Nuo 1995 m. Lietuvoje veikianti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir jos 19 straipsnis numatė, kad valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad apgintų vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą.
Galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nors vaiką galima drausminti savo nuožiūra, tačiau draudžiama taikyti fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. Šio įstatymo 56 straipsnis numato netinkamo vaikų drausminimo pasekmes, t. y. Smurto sąvoka pateikta ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo - asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
Institucijos, atsakingos už smurto prevenciją ir pagalbą
- Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba: prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
- Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija: kiekvienoje savivaldybėje sudaroma komisija, kuri vykdo smurto prevenciją ir teikia pagalbą smurtą patyrusiems asmenims.
- Apsaugos nuo smurto orderis: policijos pareigūnas gali skirti apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui, kai gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Svarbų vaidmenį smurto prieš vaikus prevencijos srityje atlieka nevyriausybinės organizacijos (NVO). Jos teikia pagalbą smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms, vykdo švietėjišką veiklą ir inicijuoja įstatymų pataisas, skirtas geriau apsaugoti vaikus nuo smurto.
Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” - tai 13 nevyriausybinių organizacijų vienijanti koalicija, kurios misija - skatinti tinkamą visų vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto formos
Fizinių bausmių draudimas ir pozityvus auklėjimas
Nors Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją ir šalies teisės aktuose žiaurus elgesys ar smurtas prieš vaikus yra uždrausti, fizinės bausmės vis dar traktuojamos ne kaip vaiko teisių pažeidimas, bet kaip priimtina auklėjimo priemonė.
Fizinių bausmių draudimas neturėtų apsiriboti vien bausmes draudžiančia nuostata. Būtina visuomenę mokyti pozityvių auklėjimo būdų, atskirti, koks elgesys vaikui daro žalą, kokią įtaką jo raidai turi smurtas.
Fizinių bausmių draudimas su tokiais nusikaltimais nėra susijęs - todėl tėvams skiriamos priemonės šiuo atveju turi būti tokios, kurios padės mokytis tinkamai auklėti ir ugdyti vaiką, taikant pozityvios disciplinos priemones.
Problemos ir iššūkiai
Nepaisant teisinės bazės ir institucinės sistemos, smurtas prieš vaikus Lietuvoje išlieka rimta problema. Statistiniai duomenys atspindi tik atskleistus ir užfiksuotus smurto atvejus, o daugelis atvejų lieka nepastebėti.
Viena iš pagrindinių problemų yra visuomenės tolerancija smurtui prieš vaikus ir nepakankamas supratimas apie jo pasekmes. Taip pat svarbu užtikrinti, kad visi specialistai, dirbantys su vaikais, žinotų smurto požymius ir mokėtų tinkamai reaguoti į įtariamus smurto atvejus.
Kaip spręsti problemą
- Tikslus statistikos rinkimas: būtina rinkti tikslią statistiką apie su vaikais susijusius ikiteisminius tyrimus bei jų baigtį.
- Specialistų mokymas: kiekvienas teisėsaugos pareigūnas, medikas, pedagogas, socialinis darbuotojas ir kiti tiesiogiai su vaikais dirbantys specialistai turi žinoti smurtą patiriančio vaiko požymius.
- Švietimas: vaikai turi mokėti atpažinti prieš juos vykdomą smurtą, žinoti kur kreiptis pagalbos ir turėti saugių būdų pranešti apie tai.
- Visuomenės netolerancija smurtui: visuomenė turi netoleruoti smurto prieš vaiką ir kiekvienas žmogus turi aiškiai žinoti kam ir kur ir kaip pranešti apie įtariamą atvejį.
- Pagalba šeimoms: būtina teikti pagalbą šeimoms, kuriose yra smurto rizika, įskaitant psichologinę pagalbą, tėvystės įgūdžių mokymą ir kitas paslaugas.
- Alkoholio kontrolė: alkoholio vartojimas mažina tikimybę, kad smurtas prieš vaiką bus pastebėtas ir sustabdytas.
- Saugus emocinis ryšys: vaiko saugumas ir priežiūra, kurią suteikia tėvai ar globėjai, yra neatsiejamai susijusi su pažintine, emocine ir socialine vaiko raida.