Įvadas
Lietuvos advokatų bendruomenėje jau ne vienus metus vyksta diskusijos dėl galiojančių advokatams ir jų padėjėjams sveikatos patikrinimo reikalavimų. Šie reikalavimai, įtvirtinti dar 2004 metais Sveikatos apsaugos bei Teisingumo ministerijų nutarime, numato privalomą periodinį psichikos sveikatos patikrinimą, kuris, advokatų teigimu, yra ne tik perteklinis, bet ir skatinantis slėpti problemas, o ne ieškoti pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime esamą tvarką, jos trūkumus, advokatų ir psichiatrų pozicijas bei galimus sistemos pakeitimus.
Esama tvarka ir jos kritika
Šiuo metu galiojančios taisyklės įpareigoja advokatus ir jų padėjėjus kas penkerius metus tikrintis psichikos sveikatą. Tam reikia gauti pažymas iš psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro, patvirtinančias, kad asmuo neįrašytas į įskaitą. Nepateikus šių pažymų arba nustačius tam tikrus psichikos sutrikimus, įvardytus nutarime esančiame sąraše, gresia pašalinimas iš advokatų sąrašo.
Advokatų taryba jau seniai reikalauja atsisakyti šio nutarimo, argumentuodama, kad jis nesprendžia esminio klausimo - nei parodo tikrosios asmens psichikos sveikatos būklės, nei padeda tvarkytis su esamomis problemomis. Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė teigia, kad per 15 minučių trunkantį apžiūrą psichiatras negali patikimai nustatyti, ar žmogus serga psichikos liga, ar ne. Be to, Lietuvoje nėra vieningos duomenų bazės apie psichikos ligonius, todėl medikas negali objektyviai patikrinti, ar pacientas anksčiau nesilankė pas kitus specialistus.
Dar viena problema, pasak I. Vėgėlės, yra ta, kad asmuo, sergantis psichikos liga, atvirai pripažinęs savo būklę, netektų galimybės dirbti advokatu. Tai skatina žmones slėpti savo ligą, o ne ją gydyti. Ligų sąrašas, esantis nutarime, kartais yra nesuvokiamas, nes asmuo, net ir sirgdamas tam tikromis psichikos ligomis, gali pilnai atlikti savo profesines funkcijas. Tačiau sergantieji yra stigmatizuojami, išstumiami iš darbo rinkos arba verčiami slėpti savo ligą. Pasak I. Vėgėlės, pasitaiko atvejų, kai žmonės, atvykstantys pas psichiatrą išsirašyti vaistų, prašo recepto nerašyti jų pavarde, nes bijo, kad vaistų vartojimo faktas gali lemti pašalinimą iš pareigų.
Advokatų tarybos pirmininkas pabrėžia, kad tokia sistema yra nesuvokiama europinėje erdvėje ir kad su psichikos ligoniais turėtume elgtis taip pat, kaip su neįgaliaisiais - siekti juos maksimaliai integruoti į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Alytaus rajono priklausomybės ligų gydymo įstaigos
Psichiatrų pozicija
Tokią advokatų bendrijos poziciją palaiko ir gydytojai psichiatrai. Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Edgaras Diržius teigia, kad reikalavimai dėl tam tikrų profesijų atstovų psichinės sveikatos patikrinimo yra pertekliniai. Jis pabrėžia, kad reikalavimai formuluoja prielaidą, kad žmogus dėl bet kokio psichikos sutrikimo negali dirbti advokatu, teisėju ar panašiai, kai iš tiesų tai nėra tiesa.
E. Diržius pateikia pavyzdžių iš ligų sąrašo, kuriomis sergant draudžiama dirbti advokatais, įskaitant lengvos depresijos epizodus ir net remisijos stadiją pasiekusius atvejus. Jis teigia, kad drausti tokiam asmeniui dirbti yra tas pats, jei sakytumėme, kad kažkada astma sirgęs ir pasveikęs asmuo negali eiti pareigų.
Medikas taip pat mini absurdiškus apribojimus dėl delyro būklės, kuri yra sunkios būklės, kylančios dėl sunkių vidaus ligų ar traumų. Žmogus po tokios būklės gali sėkmingai pasveikti, tačiau liga vis tiek priskiriama prie tų, kurios yra sąraše. Tas pats pasakytina ir apie šizofreninio pobūdžio sutrikimus, kurių yra labai įvairių. Naujausių tyrimų duomenimis, pusė žmonių, kurie tvarkingai gydėsi, nepatiria pakartotinio psichozės epizodo ir gali pilnai grįžti į darbą, tačiau tai draudžiama. Tas pats pasakytina ir apie piktnaudžiavimą alkoholiu. Asmuo gali būti priklausomas, tačiau niekada nepasirodyti apsvaigęs darbe, ir tai yra gydymo klausimas.
E. Diržius įsitikinęs, kad dabartinė tvarka skatina žmones ne gydytis, bet trauktis į pogrindį. Jis taip pat atkreipia dėmesį į galimybę susidurti su ne visai kompetentingu gydytoju, kuris, nustatydamas diagnozę, gali sužlugdyti asmens karjerą.
Psichikos sveikatos specialistų nuomonė
Viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė teigia, kad psichikos problemų stigmatizavimas paplitęs visame pasaulyje. Ji pabrėžia, kad visuomenė kažkodėl sieja psichikos sveikatos sunkumus su nestabilumu, pavojingumu ir negebėjimu atlikti savo darbo. Kai kažkurios specialybės atstovai, tarkime, advokatai, urmu siunčiami tikrintis psichikos sveikatos, tai yra stigmatizavimo pavyzdys.
Taip pat skaitykite: Medicininės pažymos: galiojimo trukmė
K. Levickaitė pažymi, kad iš tiesų gali būti būsenų, neleidžiančių atlikti savo darbo, tačiau tai nėra susiję su diagnozės konstatavimu, bet su sunkumų išgyvenimu. Ji teigia, kad svarbiausia yra psichikos sveikatos darbo vietoje klausimas - kiek organizacija turi potencialo padėti žmogui, jeigu jam sunku. Diagnozė kaip tokia visiškai nerodo gebėjimo ar negebėjimo kažką atlikti.
Specialistė teigia, kad standartinis kas penkerius metus atliekamas psichikos sveikatos patikrinimas dažniausiai yra labai formalus ir nesiekia atskleisti žmogaus poreikių. Jei asmuo galvoja, kad dėl konkrečios diagnozės jis nebegalės dirbti kažkokio darbo, jis tikrai nesikreips pagalbos. Geresniu atveju kreipsis į privatų sektorių, kur bus užtikrintas jo anonimiškumas. Taigi, įvesdami tokį formalų reikalavimą, atstumiame žmones, kuriems iš tikrųjų gali reikėti pagalbos, nuo psichinės sveikatos paslaugų sistemos.
Ministerijos pozicija ir galimi pokyčiai
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema egzistuoja ir kad sistema reikalauja peržiūros. Ministro A. Verygos nuomone, į šį klausimą svarbu žvelgti kompleksiškai ir plačiai, įvertinant galiojančių reikalavimų tikslingumą. Artimiausiu metu Sveikatos apsaugos ministerijoje bus suformuota darbo grupė, kuriai vadovaus viceministras Algirdas Šešelgis. Į darbo grupę bus pakviesti šios srities ekspertai, teisininkai ir atstovai iš šalies.
Grupės svarbiausias uždavinys bus peržiūrėti dabartinę sistemą, galiojantį reglamentavimą ir įvertinti, kaip tobulinti daugybę metų nekeistą sistemą, kai yra reikalaujama pateikti psichiatro pažymą tiek advokatui, norint darbuotis toliau, tiek norint įgyti teisę vairuoti automobilį ir kitas transporto priemones, gauti leidimą laikyti ginklą ir kitais atvejais.
Advokatų savivaldos iniciatyvos ir Seimo sprendimai
Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgė į Lietuvos advokatūros pateiktus pasiūlymus dėl Advokatūros įstatymo pakeitimų. Pasak Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės, advokatas yra laisvosios profesijos atstovas, teikiantis teisines paslaugas, kurio veiklą vertina jo klientai, o sveikatos pažymos nerodo tikrosios asmens sveikatos būklės, neretai tik gaištamas laikas joms gauti ir eikvojamos valstybės sveikatos apsaugai skirtos lėšos.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti psichologo pažymą vairuotojo pažymėjimui?
I. Vėgėlė teigia, kad mintis atsisakyti privalomo sveikatos tikrinimo advokatams kilo prieš gerus keturis metus, tačiau dėl įvairių priežasčių šio pakeitimo greitai įgyvendinti nepavyko. Advokatų tarybos siūlomos Advokatūros įstatymo pataisos keletą kartų buvo tikslinamos įvairiose darbo grupėse ir komitetuose. Šį pavasarį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė mūsų pateikto įstatymo projekto pavyzdžiu periodinius sveikatos patikrinimus panaikinti taip pat ir antstoliams bei notarams. Advokatų tarybos pirmininkas džiaugiasi, kad iniciatyva palengvino ir supaprastino veiklos vykdymą ne tik advokatams, bet ir kitoms reguliuojamoms teisinėms profesijoms.
I. Vėgėlė komentuoja, kad sveikatos periodinis pasitikrinimas ypač per pandeminį laikotarpį sukėlė advokatams nepatogumus ne dėl jų sveikatos problemų, o dėl sveikatos sistemos apkrovimo ir netobulumo. Advokatūros savivalda yra pajėgi įvertinti skundų dėl advokatų veiklos pažeidimų pagrįstumą apimant visus aspektus ir taikyti atsakomybę, bet reikalavimas visiems be išimties ir nuolat (kas penkerius metus) tikrintis sveikatą yra perteklinis ir netikslingas. Seimui pritarus šiems įstatymo pakeitimams, atsisakoma ne tik perteklinės biurokratijos, bet artėjama prie vakarų Europos valstybėse taikomų standartų.
Advokatų savivaldos institucijos komentaras
Advokatų savivaldos institucijos - Lietuvos advokatūros - komentare teigiama, kad vienas iš reikalavimų verstis privačia advokato praktika pretendentams yra tinkama jų sveikatos būklė. Natūralu, kad žmogus, kuriam patikime savo verslo, asmeninio turto ir netgi likimo klausimus, turėtų būti adekvačios reakcijos ir mąstymo patikimas pagalbininkas. Kita vertus, advokatas yra svarbi teisingumo įgyvendinimo procese dalyvaujanti figūra - be jo buvimo teismo ar ikiteisminiame procese negalime kalbėti apie apgintas žmogaus teises, apsaugotus teisėtus interesus.
Skausmingas advokatų išėjimas dar kartą priminė, kad advokatui savo darbe tenka sugerti daug emocijų, nepasitenkinimo, kontroliuoti savo reakcijas, sulaikyti negatyvius jausmus. Pridėkime dar veiklos tempą, procesinius terminus ir bus aišku, kodėl šios profesijos atstovai susiduria su didesne įtampa, galinčia neigiamai paveikti jų sveikatą.
Advokatų savivaldos institucijos pripažįsta, kad problemų dėl įtvirtintos advokatų sveikatos tikrinimo tvarkos yra. Per 11 šios tvarkos galiojimo metų Lietuvos advokatūrai nežinomas atvejis, kad asmuo būtų negavęs reikalalingos pažymos iš sveikatos priežiūros įstaigos, nors būta situacijų, kai abejonių Advokatų tarybos nariams tikrai buvo kilę. Pavyzdžiui, yra pasitaikę, kad asmuo turėjo galiojantį medicininį pažymėjimą, nors viešai buvo kalbama, jog nuo baudžiamosios atsakomybės jis turėtų būti atleistas, nes yra pripažintas nepakaltinamu. Ši tvarka taip pat gali būti naudojama kaip priežastis neatvykti į teismo posėdį, prašyti jį nukelti.
Advokatų savivaldos institucijos mano, kad pagrindinė funkcijos - duoti signalą ir pačiam asmeniui, ir advokatų savivaldai apie galimą sveikatos sutrikimo rimtumą. Advokatų tarybos diskrecijai - nagrinėdama individualiai savivalda spręstų, kada nukreipti savo bendruomenės narį gauti atitinkamą sveikatos pažymėjimą, užuot formaliai rinkusi medicininius dokumentus. Tikslingas, o ne inertiškas dėl savo periodiškumo sveikatos patikrinimas leistų sutaupyti ir advokatų laiką, ir valstybės šiam tikslui išleidžiamas lėšas.