Įvairios prievartos rūšys žmoniją lydėjo visais laikais, tačiau tik palyginti neseniai smurtas buvo pripažintas viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų. Smurtas yra kompleksinis reiškinys, kurio priežastys ir pasireiškimo formos yra labai įvairios. Siekiant veiksmingai spręsti smurto problemą, būtina suprasti jo kilmę, rizikos veiksnius ir galimus prevencijos būdus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos mokslinių tyrimų įžvalgos apie agresiją ir smurtą, skirtingų smurtautojų portretus, bei visuomenės su nuline smurto tolerancija galimybę.
Smurto mastas ir statistika
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais daugiau nei 1,6 milijono žmonių praranda gyvybę dėl patirto smurto. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologės doc. I. Laurinaitytės teigimu, pastaruosius dešimt metų Lietuva nužudymų ir savižudybių skaičiumi buvo viena iš pirmaujančių šalių Europoje, o šios dvi mirties priežastys buvo tarp penkių pagrindinių jaunų žmonių (15-29 metų amžiaus) mirties priežasčių mūsų šalyje.
„Mes vis dar esame linkę problemas spręsti gana agresyviu būdu - agresiją nukreipdami į išorę arba į save. Štai pastaruoju metu stebime visuomenėje vykstančią diskusiją tam tikrais vertybiniais klausimais (pvz., dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, LGBT partnerystės įteisinimo ir pan.), kuri kupina ne tik aštrių, netolerantiškų pasisakymų, bet ir siūlymų imtis smurto. Ši situacija rodo, kad vis dar stokojame emocinio raštingumo, švietimo įvairiais jautriais klausimais, o kartu sumažiname konstruktyvaus problemų sprendimo galimybę“, - sako doc. I. Laurinaitytė.
Smurto statistika rodo, kad Lietuvoje smurtaujama kas trečioje šeimoje, o apie 90 proc. smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys. Tačiau, pašnekovės teigimu, po Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų ir papildymų 2017 m. padaugėjo pranešimų apie atvejus, kai nukenčia jaunesni šeimos nariai - vaikai.
Kalbant apie tai, kaip atrodo statistinis smurtaujančio asmens portretas Lietuvoje, matyti, kad devyni iš dešimties kaltinamų smurtu asmenų yra vyrai, daugiau kaip pusė jų yra vidutinio (30-49 metų) amžiaus, beveik 60 proc. turi žemesnį - vidurinį ar profesinį - išsilavinimą. 55,1 proc. 2019 m. Ekonomikos ir taikos instituto (Institute for Economics & Peace, IEP) paskelbtas metinis pasaulinis taikos indeksas rodo, kad tiesioginės ir netiesioginės ekonominės smurto išlaidos siekia apie 8,3 trilijono JAV dolerių.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Smurtinio elgesio veiksniai
Mokslininkė mini, kad yra nustatytos net kelios dešimtys statistiškai reikšmingų smurtinio elgesio pasireiškimo veiksnių. Remiantis tyrimų rezultatais būtų galima išskirti tris pagrindines jų grupes: susiję su smurto istorija, su smurtavimo galimybėmis ir su smurtą provokuojančiais stimulais.
„Reikia nepamiršti, kad agresijos raiška priklauso tiek nuo biologinių veiksnių (testosterono kiekio, migdolinio kūno dydžio, netgi tam tikrų membranos baltymo SNAP25 genotipų), tiek nuo kognityvinių, raidos bei socialinių veiksnių, tokių kaip teigiamas požiūris į smurtą, žema savikontrolė, patirtos fizinės bausmės, neefektyvi tėvystė, bendraamžių atstūmimas ir pan. Reakcijos į nepalankias situacijas formuojasi ir jų įveikos būdų vaikas mokosi nuo pat mažens.
Pasak jos, gausūs tyrimų rezultatai rodo, kad skurdo aplinkoje augę vaikai yra labiau linkę įsitraukti į asocialų elgesį, o tai vėliau padidina tikimybę nusikalsti. Pasak doc. I. Laurinaitytės, tai išties dideli skaičiai, liudijantys apie vaikystėje patirtus sunkius įvykius, kurie visą gyvenimą smarkiai veikia tiek santykius, tiek elgesį, tiek gyvenimo kokybę.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad nepalankios vaikystės patirtys yra statistiškai reikšmingai neigiamai susijusios su tirtų studentų bendra psichologine gerove ar atskiromis jos dalimis, pavyzdžiui, pasitenkinimu šeima, buitinėmis sąlygomis, laisvalaikiu, finansine padėtimi, dvasine savijauta, tarpasmeniniais santykiais ir t. t. „Tyrimas parodė, kad vaikystėje išgyventos trauminės patirtys, tokios kaip fizinis, emocinis, seksualinis smurtas, tėvų skyrybos, smurto stebėjimas, savižudybė artimoje aplinkoje ir pan., gali padidinti įsitraukimą į sveikatai kenksmingą elgesį - rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą.
Smurto prevencija ir intervencijos
Psichologė sako, kad valstybė turėtų susirūpinti ir pagalvoti, ar tikrai smurtaujančio asmens uždarymas kalėjime išsprendžia smurto problemą. „Suprantama, kartais laivės atėmimo bausmė yra privaloma, ypač kai asmens rizika pakartotinai nusikalsti yra labai aukšta, kitaip tariant - kai jis yra pavojingas aplinkai. Tai, žinoma, yra ilgas ir stebėjimo reikalaujantis laikotarpis, per kurį nuteistas asmuo įsipareigoja dirbti ir mokėti nukentėjusiam asmeniui ar valstybei už padarytą žalą, įgyti konfliktų valdymo įgūdžių, lankyti elgesio ir nuostatų keitimo programas ir pan.
Taip pat skaitykite: Apie vaikų agresiją prieš mokytojus
„Svarbu mokytis būti naudingam ir keistis visuomenei priimtinu būdu, nes sėdėjimas kalėjime savaime ne tik nepagerina situacijos, bet ir padaro nemažai žalos: sunku išlaikyti ryšius su šeima, užsimezga netinkamos pažintys, tampama tam tikros subkultūros dalimi. Nuolat kalėjimo sistemą krečiantys skandalai rodo apie pokyčių joje būtinybę“, - sako doc. I. Laurinaitytė.
Egzistuoja metodai, leidžiantys įvertinti, kokia tikimybė, kad paleistas į laisvę nuteistasis vėl nusikals, ir kokie veiksniai galėtų tą tikimybę sumažinti. Mokslininkė juokauja, kad prognozuoti smurtinį elgesį yra toks pats sunkus ir nedėkingas darbas kaip ir orų prognozės, kurios ne visada būna taiklios, bet tai tikrai nereiškia, kad prognozių procesas yra nevaldomas. Lietuvoje šiuo metu taikomi septyni smurto rizikos vertinimo įrankiai ir penkios adaptuotos elgesio pataisos programos.
Pasaulyje instrumentų, skirtų smurtiniam elgesiui prognozuoti, yra nemažai. Pasak mokslininkės, šiuo metu, peržiūrėjus gausius mokslinių tyrimų rezultatus ir praktikų įžvalgas, vertinimo procesas tapo sudėtingesnis, kadangi atsižvelgiama ne tik į rizikos veiksnius, bet ir į apsauginius, t. y. užkertančius kelią naujam nusikaltimui arba sumažinančius jo atsiradimo tikimybę: „Apsauginių veiksnių stiprinimas yra labai svarbus siekiant keisti žmonių elgesį. Jų veikimo principas panašus kaip ir vaikų auklėjimo: efektyviau yra ne bausmės už blogą elgesį, bet gero elgesio skatinimas.
Paklausta, kokius teigiamus pokyčius mato smurto prevencijos srityje Lietuvoje, psichologė sako, kad labai svarbus žingsnis buvo žengtas priėmus jau minėtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, teisiškai uždraudusias fizines bausmes ir apsaugančias vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje. Pasak pašnekovės, mums iki šiol dar labai trūksta švietimo smurto, prievartos temomis. „Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsirado pozityvios tėvystės kursų, kad daugėja galimybių sulaukti pagalbos nukentėjusiems nuo smurto asmenims, kuriasi įvairios savitarpio ir paramos grupės. Žinoma, tokių iniciatyvų vis dar nepakanka, specializuotą pagalbą reikia plėtoti daug stipriau, tačiau matyti teigiami poslinkiai, tad belieka nesustoti“, - sako doc. I. Laurinaitytė.
Smurtas mokykloje ir atkuriamasis teisingumas
Vis dažniau pasigirsta daugiau kalbų apie mokytojų ir mokinių santykius bei mokytojų galimybes ar galias šių dienų mokykloje. Mokytojai neretai skundžiasi dėl mokinių elgesio, nepaklusnumo, moksleiviai kalba apie nesibaigiančias patyčias mokyklose. Konfliktams mokyklose spręsti vaikai dažnai pasirenka nekonstruktyvius sprendimo būdus, pavyzdžiui, agresiją, smurtą, patyčias. Tai destruktyviai veikia ne tik konflikto dalyvius, bet ir kelia nesaugumo ar baimės jausmą mokyklose.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Agresijos psichoanalitinė teorija
Atkuriamasis teisingumas - tai procesas, kuriame susitinka visos šalys, susijusios su konkrečiu pažeidimu, kad kartu išspręstų, kaip įveikti pažeidimo padarinius. Atkuriamojo teisingumo taikymas - tai siekis atkurti pažeidimu sutrikdytą pusiausvyrą tiek aukos, tiek visuomenės, tiek paties pažeidėjo atžvilgiu. Todėl į konflikto sprendimo procesą yra įtraukiami visi, kuriems konfliktas turėjo įtakos: auka, pažeidėjas ir bendruomenė.
Įvairiose valstybėse atliekami tyrimai rodo, kad atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas mokyklose, nors neišsprendžia visų mokykloje kylančių konfliktų ir problemų, tačiau prisideda prie kontrolės ir baudimo priemonių mažėjimo, netinkamo elgesio mokyklose mažėjimo, pasitikėjimo ir saugumo jausmo mokyklose kūrimo.
Mokslininkės savo publikacijoje daro išvadą, kad įvairūs atlikti smurto prieš vaikus, saugumo jausmo, patyčių Lietuvos mokyklose tyrimai, taip pat ir savižudybių rodikliai rodo, kad Lietuvos mokyklose derėtų imtis alternatyvų esamoms prevencijos programoms.
Seksualinis smurtas už artimos aplinkos ribų
Seksualinis smurtas už artimos aplinkos ribų ne visada lengvai identifikuojamas. Vis dar pasitaiko atvejų, kai tenka sulaukti neaiškaus pobūdžio replikų, prisilietimų ar „draugiškų“ apkabinimų iš bendradarbių, kaimynų, trenerių, kolegų ar artimiausių draugų rato. Vieni tai traktuoja kaip rodomą „pagarbą“ ar išreiškiamą „simpatiją“, kiti, kai bandai pasakyti ar parodyti, jog tau nepatinka tokie veiksmai - įsikarščiavę ima tave įtikinėti, kad prisigalvoji. Seksualinis smurtas ne visada akivaizdus. Tačiau kažkur giliai viduje supranti, kad visa tai nėra įprasta bendravimo forma. Deja, ne visada pavyksta iš karto identifikuoti, kas konkrečiai čia vyksta, o tuo labiau - nėra aišku, kaip nutraukti toliau besitęsiantį tokį „nekaltą“ bendravimą.
Šie keli, jau anksčiau šiame straipsnyje išvardyti atvejai, vadinami seksualiniu smurtu už artimos aplinkos ribų. Smurtautojais tokiuose nusikaltimuose dažniausiai tampa pažįstami asmenys: draugai (-ės), klasės draugai (-ės), kaimynai (-ės), bendradarbiai (-ės), interneto draugai (-ės), pedagogai (-ės), dėstytojai (-os), treneris (-ė), kolegos (-ės), sportininkas (-ė), dvasininkas (-ė) ar religinis (-ė) lyderis (-ė), gydytojas (-a), pacientas(-ė) ir kt.
Seksualinis smurtas gali nutikti pačiose įvairiausiose situacijose. Įsivaizduokite, kad dalyvaujate draugų ar darbo šventėje, o ten, gerai pažįstami žmonės pradeda dalintis keistomis užuominomis apie jūsų kūną, siūlyti nueiti atokiau nuo visų, neva aptarti kažką „svarbaus“, arba vis ieškoti progų kokiu nors būdu jus paliesti fiziškai.
Panašiai gali atrodyti ir bendravimas su (ne)seniai pažįstamu asmeniu internetu, kai netikėtai sulaukiate dviprasmiškų žinučių, arba nuotraukų, kuriose matyti siuntėjo nuogas kūnas ar tam tikros jo vietos. Sporto klubo treneris (-ė), kuris (-i) nuolat pabrėžia jūsų fizinį (ne)tobulumą, treniruotės metu (per) dažnai liečia jus fiziškai, vėliau jums skambina ir rašo trumpąsias žinutes net tomis dienomis, kai treniruotės nevyksta, nes jam (jai) „reikia“ žinoti kaip jums sekasi, kaip jaučiatės, sulaukiate ir siūlymų susitikti, išgerti kavos bei tuo pačiu „aptarti“ tolimesnius treniruočių planus ir pan.
Tai tėra tik kelios situacijos iš begalės pačių įvairiausių, kokios tik gali nutikti (ir kasdien nutinka) daugumai žmonių. Visos jos sukelia pačius įvairiausius jausmus - nuo sumišimo ir nesuvokimo, kas vyksta, iki kaltės, gėdos ir pažeminimo. Visa tai palieka didžiules traumas aukų psichikoje, kurios, be abejonės, turės neigiamos įtakos tiek šiandieniam, tiek ateities gyvenimui. Todėl itin svarbu suvokti, kad mes turime galios nutraukti tokius veiksmus ir užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ateityje. Nesvarbu, ar seksualinį smurtą patyrei praeityje, ar šiandien - tu gali apie jį pranešti ir kreiptis pagalbos nedelsiant.
Seksualinės ribos
Asmeninės ribos yra labai svarbios norint geriau suprasti save ir kitus. Jas atrandame išėję iš savo komforto zonos. Jos apibūdina mus kaip asmenybes ir gali padėti geriau orientuotis aplink mus esantiems kitiems žmonėms.
Seksualinės ribos yra viena iš asmeninių ribų kategorijų. Seksualinės ribos siejamos su sąmoningu ir laisvu sutikimu, pagarba, pasirinkimų ir privatumo priėmimu bei vertinimu, saugių ribų ir taisyklių nusistatymu, bendravimo modelių pasirinkimo ir pan.
Svarbu nebijoti komunikuoti ir pačių intymių santykių metu, pasitikrinti su kitu žmogumi eigoje. Jūsų partneris ar partnerė gali norėti sustoti. Tam, kad sužinotume kaip kitas asmuo jaučiasi, galima paklausti keleto atvirų klausimų:
- Ar tau patinka tai, ką mes darome?
- Kaip jautiesi?
- Ar nori, kad viską daryčiau greičiau / lėčiau, stipriau / silpniau?
- Ar nori, kad sustočiau?
Sąrašas nebaigtinis, svarbu rasti savo būdą atvirai ir saugiai bendrauti. Pabrėžtina yra tai, kad visi bet kuriuo metu gali persigalvoti. Net jeigu jūs esate turėję lytinių santykių anksčiau.
Seksualinių ribų pažeidimais laikoma:
- Baudimas, akivaizdus nuliūdimas, supykimas kai kitas žmogus nenori turėti lytinių santykių;
- Sutikimo nesiteiravimas;
- Spaudimas turėti lytinių santykių;
- Nepageidaujami seksualiniai komentarai;
- Melavimas dėl kontracepcijos;
- Melavimas dėl lytiškai plintančių ligų (LPI);
- Kito asmens seksualinių pasirinkimų kritikavimas;
- Nenorimi ir nepageidaujami prisilietimai;
- Užpuolimai, išprievartavimas.
Smurto priežastys
Bet kokio smurto tikslas - išgauti kitų pagarbą. Kuo mažiau žmogus turi savigarbos, tuo labiau jis yra priklausomas nuo kitų pagarbos, kadangi be tam tikros minimalios kitų ar savo pagarbos asmenybė jaučiasi mirusi iš vidaus, sustingusi ir tuščia. Kai žmonės stokoja pagarbos ir jaučiasi nesugebantys išgauti kitų pagarbos ar susižavėjimo savo asmenybe, vienintelė išeitis jiems gali atrodyti pagarba baimės pavidalu. Smurtas kaip tik sukelia baimę, nes būtent tam ir yra skirtas.
Smurtaujama siekiant priversti savo auką kentėti ir taip įgyti jos atžvilgiu ypatingos galios - įgyti nuolankumą, paklusnumą, atsidavimą, parsidavimą, suteikti jai nemalonius išgyvenimus, sužalojimus, nesveikatą ar atimti gyvybę. Tai šiurkšti prievarta, fizinės ir emocinės kančios, kurių tikslas priversti savo auką kentėti ir taip įgyti jos atžvilgiu ypatingą galią.
Smurto atsiradimo priežastys labai įvairios ir aktualios sociologams, socialiniams darbuotojams. Yra tiesioginė koreliacija tarp patirto smurto tėvų šeimoje ir žmonių elgesio jiems tapus suaugusiais. Jei berniukai patiria smurtą arba jį stebi (kaip tėvas muša motiną), daug kartų padidėja tikimybė, kad suaugę jie patys bus agresyvūs ir naudos smurtą. Jei mergaitės vaikystėje patiria arba stebi smurtą šeimoje, labai padidėja tikimybė, kad jos suaugusios taps smurto aukomis.
Moterys vis dar ne visada kreipiasi pagalbos, patyrusios seksualinį smurtą, taip pat vengia garsiai kalbėti apie patirtas traumas. Tai lemia patriarchalinės kultūros dominavimas joms augant savo pačių šeimose, bei stereotipinis mergaičių auklėjimas būti pasyvioms ir nuolankioms.
Galiausiai savo teisių ir požiūrio gynimas visada buvo vyrų privilegija, o taip pat besielgiančios moterys buvo laikomos agresyviomis ir nemandagiomis.
Seksualinio smurto padariniai
Seksualinis smurtas yra viena sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų formų. Tyrimai rodo, kad šios smurto formos aukos priklauso įvairioms amžiaus grupėms ir lytims, rasėms, tautybėms, jų socialinė ir ekonominė padėtis bei sveikatos būklė skiriasi.
Seksualiniai nusikaltimai sukelia daug ilgalaikių ir sunkių pasekmių aukos psichinei ir fizinei sveikatai. Seksualinis smurtas neigiamai veikia aukos psichologinį ir socialinį funkcionavimą.
Psichologiniai sunkumai dažnai pasireiškia depresija, nerimu ir mintimis apie savižudybę, bandymais nusižudyti ir savižudybe. Taip pat suprastėja aukų socializacija, kuri dažniausiai kyla dėl aplinkos nesupratimo apie seksualinių nusikaltimų sudėtingumą. Taip visuomenėje įtvirtinami klaidingi įsitikinimai apie nusikaltėlius ir aukas, kurie dažniausiai remiasi lyčių stereotipais. Būtent mitai ir prietarai apie seksualinį smurtą sustiprina aukų gėdos ir kaltės jausmą, o tai trukdo joms pranešti ar kreiptis pagalbos dėl patirtos seksualinės prievartos.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad seksualinė prievarta palieka ilgalaikes psichologines pasekmes aukoms (grėsmės jausmas, depresija, nepasitikėjimas savimi ir savigarbos stoka), taip pat daro didelę įtaką jų seksualinės tapatybės formavimuisi ir seksualumo raiškos būdui.
Seksualinio smurto pasekmės gali pasireikšti ir rizikingu seksualiniu elgesiu. Nukentėjusieji gali dažnai masturbuotis, domėtis savo ir kitų žmonių genitalijomis, painioti vaidmenis seksualiniuose santykiuose, patirti poreikį seksualiai išnaudoti kitus. Tokiu būdu aukos pačios kartais tampa seksualinių nusikaltimų vykdytojomis, nes nesuvokia visų neigiamų seksualinės prievartos, kurią patyrė, aspektų.
Jų smurtas prieš kitus gali būti glaudžiai susijęs su poreikiu įtvirtinti savo pačių skausmo, kurį sukėlė seksualinė trauma, kontrolę. Seksualinio smurto aukos labai dažnai susiduria su sunkumais dėl nekontroliuojamų pykčio ir agresijos protrūkių kitų atžvilgiu. Tačiau neretai neapykantą ir agresiją jos nukreipia į save, t. y.
Smurtas prieš medikus
Lietuvos gydytojų sąjunga, profesinė sąjunga, atstovaujanti gydytojų interesams, šią svarbią dieną primena: kiekvienas asmuo turi teisę dirbti saugioje aplinkoje be smurto ir agresijos grėsmės. Sveikatos sektoriuje išskiriama keletas smurto darbo vietoje tipų: pacientų ar jų artimųjų agresija prieš medikus ir mobingas, t. y. darbuotojo smurtas prieš darbuotoją.
Mobingas - tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis smurtas darbe, kuris pasireiškia piktnaudžiavimu valdžia, asmens socialine izoliacija, nepagrįsta jo ar jo atlikto darbo kritika, darbui būtinos informacijos slėpimu, šmeižtu ar žeminimu, persekiojimu, priekabiavimu, grasinimu. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad mobingas du kartus stipriau nei pacientų smurtas neigiamai veikia medikų psichikos sveikatą.
Įstaigų vadovai nelinkę spręsti vidinių personalo konfliktų ir dažnai savo nuožiūra priima sprendimus dėl darbo krūvio, atlygio, darbuotojo karjeros ar profesinio tobulinimosi galimybių. Baimindamiesi pacientų skundų, dažnai darbuotojams primena, kad „pacientas visada teisus“. Psichologinis, žodinis ar net fizinis smurtas gali būti patiriamas tiek iš pacientų, tiek iš bendradarbių. Smurtautojai, priežastys ir padariniai dažniausiai lieka nežinomi, nes smurto atvejai nėra nei registruojami, nei analizuojami.
Medikų visuomenė ne kartą buvo raginama netylėti, kalbėti šia tema, tačiau smurto problema nėra „patogi“ viešoms diskusijoms, o pranešti apie smurtą vis dar nėra saugu medikui. Deja, pagalba ar parama tiek išorinį, tiek vidinį smurtą patyrusiam darbuotojui nėra pakankama (pvz., psichologinis smurtas nesėkmės atveju). Daugumos smurto atvejų galima išvengti, tačiau tam būtinos žinios apie smurto prevenciją ir valdymą.
Smurto prevencijos mokymai ugdo medikų budrumą, gebėjimą atpažinti grėsmes, t. y. kaip išvengti agresijos, o pasireiškus agresijai moko, kaip taikyti tam tikras technikas ir suvaldyti grėsmingą situaciją (pvz., taikoma deeskalavimo technika). Smurtas prieš sveikatos priežiūros specialistus neginčijamai yra globali problema. Mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys apie agresijos prieš medikus paplitimą Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Švedijoje. Didžiojoje Britanijoje apie 60 proc. sveikatos priežiūros specialistų patiria pacientų ar jų giminaičių smurtą. Italijoje smurtą patyręs sveikatos priežiūros specialistas per 72 valandas užpildo pranešimo apie agresiją formą. Italijoje gydymo įstaigose nėra paplitęs mobingas, o Suomijoje kas penktas medikas patiria patyčias ar spaudimą iš kolegų.
Mokslinės studijos patvirtina, kad darbe patiriamas psichologinis smurtas ir mobingas yra vieni labiausiai stresą, depresiją ir perdegimo sindromą sąlygojančių veiksnių. Blogėja komunikacija su pacientais, mažėja dėmesys ir koncentracija paciento sveikatos problemai spręsti, prastėja šeimos ir paties mediko gyvenimo kokybė, sutrikdoma jo karjera ir galimybės tobulėti.
Gera tarptautinė praktika rodo, kad valstybėse, kuriose smurto atvejai registruojami ir analizuojami, įgyvendinamos strateginės agresijos prevencijos programos makro- (vyriausybės, visuomenės), mezo- (gydymo įstaigų) ir mikro- (komandų, personalo) lygmenimis.
Siekiant užtikrinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų psichologinę gerovę ir teigiamą šių įstaigų psichoemocinį klimatą, 2019 m. sveikatos apsaugos ministras sukvietė įvairių institucijų bei medikų organizacijų atstovus parengti veiksmų planą, kaip iš esmės pakeisti ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo ir psichologinio smurto. Buvo tikimasi, kad parengus strateginę smurto darbo vietoje prevencijos kryptį vyks globalūs įstaigų kultūros pokyčiai, kalbant apie medikų ir pacientų bei medikų tarpusavio bendravimą. Nors planas prieš metus patvirtintas, realių pokyčių gerinant psichoemocinį klimatą gydymo įstaigose kol kas nėra.
Lietuvos gydytojų sąjungos pozicija - nulinė tolerancija smurtui sveikatos priežiūros įstaigose, todėl minėdama dieną be smurto prieš gydytojus atlieka anoniminę gydytojų apklausą, skirtą šios dienos psichosocialiniam klimatui gydymo įstaigose įvertinti. Tikimasi, kad apklausos rezultatai leis tęsti konstruktyvią diskusiją su Sveikatos apsaugos ministerija dėl privalomo psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo gydymo įstaigose. Taip pat sąjunga mano, kad būtina įstaigų veiklos vertinimo rodiklius papildyti psichosocialinio klimato įstaigoje užtikrinimo rodikliu, įvesti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir vidurinės grandies vadovų rotaciją, praplėsti įstaigų medicinos etikos komisijų kompetenciją sprendžiant vidinius konfliktus ir kt.
Kovo 12 d. - Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus diena (angl. European day to fight violence against doctors and health professionals). Europos medikų organizacijų tarybos paskelbta 2019 m. lapkričio 29 d. Lisabonoje vykusiame plenariniame posėdyje.
Pagalba
Pagalbos visada galite kreiptis šiais trimis būdais:
Psichologinė pagalba telefonu
tags: #agresija #i #save #moksliniai #straipsniai