Neįgaliųjų psichologiniai veiksniai: iššūkiai ir galimybės

Įvadas

Žmonės su negalia susiduria su unikaliais psichologiniais iššūkiais, kurie kyla tiek dėl pačios negalios, tiek dėl visuomenės požiūrio į juos. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs psichologiniai veiksniai, turintys įtakos neįgaliųjų gyvenimo kokybei, bei galimi būdai, kaip gerinti jų psichologinę gerovę ir integraciją į visuomenę.

Stigma ir mitai apie psichikos negalią

Psichikos negalią turintys asmenys dažnai susiduria su stigma ir mitais, kurie gajūs visuomenėje. Psichiatrai skalambija pavojaus varpais: iki šiol turime neleistinai daug stigmos, kuri ypač gaji kalbant apie žmones su psichikos negalia. Šie asmenys visuomenėje apipinti įvairiais mitais: esą visi iki vieno yra linkę į smurtą, netgi pasitaiko manančiųjų, kad psichikos ligos užkrečiamos. Vilniaus universiteto profesoriaus Dainiaus Pūro teigimu, stigma remiasi moksliškai nepagrįstais mitais. Aplinkiniai dažnai nenori girdėti paaiškinimų, jog, mokslo duomenimis, psichikos negalią turintys žmonės kaip tik dažnai tampa smurto aukomis.

Amerikoje atliktus tyrimus, kuriuose dalyvavo tūkstantis sveikųjų visuomenės gyventojų ir tiek pat sergančių psichikos sutrikimais, matoma, kad į nusikalstamas veikas daugiau yra linkę netgi sveikieji nei asmenys su psichikos sutrikimais. Mokslu įrodyta, kad stigma ir mitais dažniau vadovaujasi tie, kurie apie tokius ligonius nieko nežino, nėra jų matę.

V.Nikžentaitis pateikė dar prieš keletą metų atliktus Socialinių tyrimų instituto apklausų rezultatus, kuriuose įvairaus amžiaus respondentams uždavus klausimą, su kuo nenorėtų gyventi kaimynystėje, po homoseksualų, romų įvardijami intelekto sutrikimų ar psichikos negalią turintys žmonės.

Iš profesinės reabilitacijos centro neseniai teko išgirsti istoriją: paruošė jaunuolį, kuris turi psichikos negalią, ir jis įsidarbino viename restorane. Po dviejų dienų paskambino darbdaviai ir sako, mes turėjome atleisti jaunuolį. Centro, kuris jį ruošė, darbuotojai pasiteiravo, ar jis neatliko kokių nors funkcijų. Darbdavys atsakė: „Jis - geras darbuotojas. Bet restorane yra peilių ir, kai sužinojome jo diagnozę, pradėjome bijoti.

Taip pat skaitykite: Parama neįgalių vaikų šeimoms

Svarbu mažinti stigmas panaikindami ilgiausius psichinių ligų ir protinių sutrikimų sąrašus, kuomet diagnozę gavęs žmogus praranda dalį savo teisių. Pavyzdžiui, negali tam tikro darbo dirbti, tam tikros profesijos įgyti. Tai yra diskriminacinės nuostatos. Niekur nėra įrodyta, kad su tam tikru šifru būsi blogesnis darbuotojas negu be jo.

Žmonių su pagrindiniais psichikos sutrikimais procentai yra panašūs pasaulyje visais laikais. Psichikos ligoms visiškai netinka infekcinių ligų modelis. Visi psichikos sutrikimai - multifaktoriniai. Jie įvyksta nepalankiai susiklosčius biologinių, psichologinių, socialinių rizikos veiksnių sankaupai. Svarbu, ar sudarome tinkamas orias sąlygas šiems žmonėms kokybiškai gyventi ir su psichikos sveikatos priežiūros pagalba bei visuomenės tolerancija.

Stigmos atsiranda dėl nežinojimo, nenoro pažinti kitą žmogų. Pamatai, kad jis yra kitoks ir nesigilini. Mes visi turime ydų, tik gal jų neparodome viešai. Žmonės su tam tikromis negaliomis kaip tuo momentu jaučiasi, taip jie ir išreiškia savo emocijas. O mes save blokuojame ir neparodome. Jei kiekvienas parodytume, gal ir prie mūsų nenorėtų artintis aplinkiniai.

Psichikos sveikatos svarba

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per gyvenimą psichikos sutrikimus bent kartą patiria maždaug kas trečias išsivysčiusių šalių gyventojas. Gydytojai mano, kad žmogus paveldi polinkį susirgti tam tikra psichikos liga, tačiau ar ji atsiras, dažnai lemia nepalankūs psichologiniai bei socialiniai veiksniai, todėl labai svarbu kurti palankią psichikos sveikatai aplinką.

Pastaraisiais metais ir Lietuvoje, ir pasaulyje daugėja kai kurių psichikos sutrikimų - depresijos, miego, elgesio sutrikimų, nerimo, kartais net panikos. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungoje bei Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje tokių sutrikimų padaugėjo net 27 proc. 33,2 proc. moterų ir 21,7 proc. suaugusių vyrų turėjo bent vieną sunkesnį ar lengvesnį psichikos sutrikimo epizodą per vienerius metus. Šiuo metu Lietuvoje pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus iš viso gydosi beveik 164 tūkst. asmenų. Tai yra maždaug 5,5 proc.

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos apžvalga

Socialiniai veiksniai ir aplinka

Visuomenės vertybių skalė pakitusi. Orientuojamasi į materialinę gerovę, žmonės - susvetimėję, mažai bendrauja. Pasak specialistės, patyčių daug ne tik mokyklose. Atrodo, kad pasityčioję, sumenkinę kitą, geriau pasijunta ir suaugę, solidžias pareigas einantys žmonės. Šeimose labai trūksta dėmesio vaikams, jose daug smurto, pykčio. Jei darbe žmogus dar ištveria nekonfliktavęs, tai namie visi ten esantys atsiima su kaupu, „išsikraunama“ ant vaikų, kitų artimųjų.

Žmonės dažnai mano, kad nuo psichikos ligos pasveikti neįmanoma. Tačiau sunkiomis psichikos ligomis, kurios tęsiasi ilgus metus, tokiomis kaip šizofrenija, šizoafektiniai sutrikimai, suserga tik apie vieną procentą gyventojų. Dabar taikant tinkamą gydymą, visavertiškai galima gyventi ir su sunkiomis ligomis.

Neįgalieji padaro tik 2 proc. Tai, kad neįgalūs žmonės prastai jaučiasi mūsų visuomenėje patvirtina ir nevyriausybinės organizacijos Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos, kuri teikia paslaugas daugiau kaip 4 tūkst. „Jei sveikųjų klausiame ar norėtumėte gyventi kaiminystėje su žmogumi turinčiu psichikos sutrikimų ir, ar norėtumėte, kad toks žmogus dirbtų jūsų komandoje, dažniausiai girdime atsakymą - „Ne“. Susirasti darbą tokiems žmonėms beveik neįmanoma. Netgi 70 socialinių įmonių žmonių su psichikos negalia nepriima“, - teigia A. Nariūnienė. Neoficialiais duomenimis dirba vos 1 proc. Neigiamą požiūrį į šiuos asmenis formuoja ir žiniasklaidos atstovai, kurie perdėtai daug dėmesio skiria neįgaliųjų padarytiems nusikaltimams, nors statistiniai duomenys rodo, kad neįgalieji padaro tik 2 proc. A. Nariūnienės teigimu, neįgaliuosius iš visuomenės išstumia ir pajamos: „Psicihkos liga dažnai aplanko jaunus žmones, kai jie dar nėra įgiję darbo stažo, tad jų neįgalumo pensija siekia vos 100 eurų. Su tokiais pinigais jie neišgyvena. Be to, dėl pasikartojančių ligos atkryčių, krizinių situacijų, konfliktų šeimose artimieji dažnai atsisako bendro gyvenimo ir neįgalieji pasmerkiami gyventi ir išgyventi kaip sugeba, todėl ne paslaptis, kad neįgalieji pradeda piktnaudžiauti svaigalais, narkotikais, dažnai juos atpažįsta nusikalstamo pasaulio atstovai ir jais naudojasi. „Nėra Lietuvoje apsaugoto būsto programos, trūksta savarankiško gyvenimo namų, kur neįgalieji su specialistų pagalba galėtų oriai gyventi, o kitose šalyse tai yra norma“, - teigia neįgaliųjų atstovė. Tarp 24 tūkst. su psichine negalia žmonių yra ir nemažai baigusių studijas, pasiekusių karjeros aukštumų, dirbančių ir sukūrusių šeimas, auginančių vaikus.

Teisių įgyvendinimas ir pagalba

„Psichikos liga griauna žmogaus galimybes įgyvendinti savo teises, bet sveikdamas jis susigražina savarankiškumą ir gebėjimą pasinaudoti savo teisėmis. Todėl svarbiausia sergančio žmogaus teisė - gauti mokslo įrodymais pagrįstą, kvalifikuoto specialisto teikiamą ir prieinamą gydymą. Atviros psichiatrijos mėnesį paskelbė susivieniję psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos sumažint psichikos sutrikimus ir jų gydymą lydinčią stigmą. Daugybė žmonių pasinaudojo ir galimybe gauti nemokamas anonimines psichikos sveikatos specialistų konsultacijas gyvai ir internetu. Vieną iš tokių galimybių suteikė Lietuvos sveikatos mokslų unviersiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinika. Čia gydytojai rezidentai anonimiškai konsultavo gyventojus.

Visuomenės psichikos sveikatos požiūriu labai svarbu sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje būtų gerbiamos visų žmonių, taip pat ir pažeidžiamų grupių, (tarp jų - sutrikusios psichikos asmenų) pilietinės, politinės, ekonominės, kultūrinės ir socialinės teisės. Psichikos sveikatos ekspertai teigia, kad tik užtikrinus aukštą visuomenės pilietiškumo lygį ir visuomenės bei valstybės pagarbą visų asmenų teisėms ir laisvėms, atsiranda reali galimybė siekti geros psichikos sveikatos.

Taip pat skaitykite: Savirealizacija per užimtumą

Asmenims, sergantiems psichikos ligomis ar dėl negalios, tenka dažnai susidurti su įvairiausiomis teisinėmis problemomis, atsirandančiomis dėl objektyvių priežasčių: dėl ligos, atkryčio, psichozės momentų, apgaulės ir pan. Neįgalieji kartais net nežino ar neturi pakankamai informacijos apie savo teises ir kaip jas tinkamai įgyvendinti. Siekiame, kad klientų problemos būtų sprendžiamos kvalifikuota teisine pagalba, todėl Bendrijoje dirba teisininkas, kuris konsultuoja klientus įvairiais teisiniais klausimais: mokesčių, saugaus turto valdymo, ginčų, aktualių teisės aktų išaiškinimo klausimais ir kt., atstovauja neįgaliuosius valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijose. Siekiant glaudaus bendradarbiavimo su savivaldybėmis projekto įgyvendinimo metu, atsakingas Bendrijos projekto vykdytojas atstovauja psichikos neįgaliuosius konkrečioje savivaldybėje, teikiant informaciją apie neįgaliųjų padėtį, paslaugų poreikį savivaldybės darbuotojams, konsultuoja bendruomenių narius projektų rengimo klausimais, teikia pagalbą neįgaliųjų bendruomenėms, organizuojant savivaldybėje renginius.

Požiūrio į neįgaliuosius raida

Lietuvoje požiūris į neįgaliuosius suaugusius ir vaikus pradėtas nagrinėti tik devintame XX a. dešimtmetyje. Nuo visuomenės požiūrio į neįgaliuosius daug kuo priklauso jų adaptacijos bei gyvenimo sėkmė, integracija į visuomenę.

Greitų socialinių ir ideologinių pokyčių kontekste negalia ir neįgalieji nebegali būti vertinami vienos mokslinės teorijos aspektu. Negalės daugiamatės sampratos atskleidimas tampa vienu iš esminių socialinės integracijos poreikių ir uždavinių. Neįgaliųjų problemų sprendimas pedagogams, socialiniams darbuotojams, mokslininkams, politikams šiandien atveria naujas perspektyvas. Nuo konkrečios socialinės - kultūrinės aplinkos dominuojančių negalės vaizdinių iš esmės priklauso neįgaliųjų socialinės integracijos formos ir pobūdis.

Dėl iš Vakarų plintančių modernių, demokratinių idėjų įtakos Lietuvoje vis dažniau pasisakoma už neįgalių asmenų integraciją į visuomenę. Jau priimti Invalidų integracijos ir Specialiojo ugdymo įstatymai, aaktyviai veikia nevyriausybinėse organizacijose, žiniasklaida atvirai rūpinasi neįgaliaisiais, prasidėjo jų integracija į bendrojo lavinimo sistemą. Ir Lietuvoje vis labiau pradedama suprasti, kad vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių specialiųjų asmenų poreikių vietą visuomenėje, yra adekvatus pačios visuomenės požiūris į tokius vaikus bei suaugusiuosius, į jų realias galimybes.

Kalbėdami apie neįgalių žmonių socialinę integraciją, tuo pačiu llyg ir teigiame, kad šie žmonės yra už visuomenės veiklos ribų. Neįgaliųjų socialinei integracijai yra tam tikrų psichosocialinių kliūčių, dėl kurių neįgaliųjų įsiliejimas į visuomenę vis dar problema. Negalią turintiems žmonėms yra labai svarbi negalių neturinčių asmenų nuostata į juos. Viena žymiausių negirdinčių ir nematančių moterų pasaulyje amerikietė Elena Keller yra pasakiusi, kad “ baisiausia ne aklumas, o reginčiųjų nuostata į neregius „. Taigi, visuomenės požiūris yra pagrindinė kliūtis, trukdanti plėtotis neįgaliųjų integracijos procesui.

Iš istorijos, literatūros šaltinių galima sužinoti apie neįgalių asmenų socialinę padėtį visuomenėje, apie visuomenės požiūrį į juos.

Žmogaus vystymąsi lemia daugybė tarpusavy susijusių veiksnių. Iki gimimo reikšmingesni yra biologinę žmogaus struktūrą lemiantys veiksniai; po gimimo ir tolesniam vystymuisi vis didesnę reikšmę įgyja socialiniai, psichologiniai ir kultūriniai veiksniai. Vystymosi sutrikimo priežasčių įvairovė esti skirtinga, žvelgiant į besivystantį individą socialiniu, psichologiniu ir pedagoginiu aspektu. Tačiau visuomet turi išlikti principinė nuostata, jog biologiniam individo pilnavertiškumui reikšmingi ir socialiniai bei psichologiniai veiksniai, o socialiniu ir psichologiniu požiūriu ppilnavertiškai besivystančiai asmenybei reikšmingi ir biologiniai veiksniai. Skiriamos tokios bendrosios priežasčių grupės: biologinės, socialinės bei psichologinės; vidinės ir išorinės. Skirtingos vystymosi sutrikimus nulemiančios priežastys gali sukelti įvairaus laipsnio ir pobūdžio raidos nepilnavertiškumą, paliesdamos kurią nors vieną funkciją, o kartais ir ištisas sistemas.

Negalės samprata ir socialiniai vaizdiniai

Negalios sąvokos neapibrėžtumas neleidžia atsakyti į klausimą, kas yra negalia: visuomenės socialiniai vaizdiniai, sveikatos koncepcija, kai kurių asmenų bruožai ir pan. Mūsų visuomenės dėmesio centre atsiduria protinis sutrikimas, psichinė negalia, baltoji lazdelė, invalido vežimėlis, tačiau ne pats asmuo ir jam priklausantys asmenybės atributai.

Nuo socialinio vaizdinio sąvokos neatsiejama yra socialinės nuostatos sąvoka. Tyrimų atliktų įvairiuose kraštuose, duomenys rodo, kad ne tik įvairių visuomenės narių, bet ir pedagogų nuostatos į neįgalius žmones dažnai būna neigiamos. Pavyzdžiui, S.Ionescu ir Ch. Despins Kanadoje atlikto tyrimo rezultatai patvirtina, kad kai žmonės deklaruoja bendras nuostatas į nneįgaliuosius ( į jų teises, vietą visuomenėje ir pan. ), jos dažniausiai būna teigiamos. Tačiau respondentų išreikštos nuostatos gerokai pasikeičia t.y. tampa neigiamos, jei neįgalieji įsiterpia į asmeninę kito žmogaus erdvę.

Socialinę izoliaciją lėmė tai, kad daugelis žmonių tiesiogiai negalėjo kontaktuoti su neįgaliaisiais. Vakarų Europoje jau XX a. pradžioje pradėjo formuotis psichosociologinis požiūris, kad negalia visų pirma yra iš visuomenės kylanti problema. Taip yra todėl, kad būtent dėl visuomenės narių masinėje ir individualioje sąmonėje esamų neigiamo atspalvio socialinių vaizdinių neįgaliesiems sunku integruotis į visuomenę. G.Meyersonas teigia, jog „sutrikimas yra tik fizinės būsenos variacija, kuriai mes suteikiame neigiamą vertę“.

Negalė - grupinis fenomenas. Nuo socialinio vaizdinio sąvokos neatsiejama socialinės nuostatos sąvoka. Neįgalūs žmonės Lietuvoje susiduria su daugybe problemų visose gyvenimo srityse. Sunku apibrėžti, kurios iš tų problemų svarbesnės, kurios mažiau reikšmingos. Tik surinkus daug informacijos ir pažvelgus į ją visą, galima spręsti apie neįgalių žmonių padėtį, visuomenės požiūrį į juos, neįgalių žmonių poreikių tenkinimą, jų integraciją į konkrečius visuomenės institutus, socialinę vyriausybės politiką jų atžvilgiu ir pan. Negalės socialinis vaizdinys parodo, koks yra individo santykis su negalia. Laisvai interpretuojant šiuos žodžius, galima būtų teigti, kad individo negalia yra negalia tiek, kiek ji yra kitų žmonių socialinis vaizdinys. Socialinių negalės vaizdinių pažinimas leidžia atskleisti socialinės grupės, kurioje yra neįgalusis, esmines visų priimtas psichosocialines gaires, kurios struktūruoja šios grupės veiklą.

Socialinio konstravimo idėja ssuteikia metodologinį pagrindą modeliuoti ne tik neįgaliųjų socialinės integracijos ir ugdymo procesus, socialinių nuostatų negalės atžvilgiu formavimosi mechanizmus, tačiau ir apskritai socialinę negalės sampratą, atspindimą politiniame ir moksliniame diskurse.

Nuostatų raida į neįgaliuosius

Atskiruose civilizacijos raidos etapuose nuostata į neįgaliuosius priklausė nuo atskiros šalies ekonominio lygio, kuris sąlygoja žmonių gerbūvį, tradicijų, dorovinių, religinių, filosofinių veiksnių. Daugelio autorių nuomonė sutampa dėl nuostatų raidos į neįgalius žmones.

1. Naikinimo fazė. Neįgaliuosius naikinti nuspręsdavo tėvai, išminčių tarybos ar kitos panašios institucijos.
2. Atskyrimo fazė.
3. Saugojimo fazė.
4. Reabilitacijos fazė.
5. Integracijos fazė.

Visuomenė vis labiau prisitaiko prie žmonių su negalia - teikia paslaugas, juos aptarnauja, treniruoja, moko ir priima juos į savo tarpą. Istorijos raidoje keitėsi požiūris į negalias ir jų priežastis. Visais laikais visuomenės nuomonė pačiam neįgaliajam turi didelę reikšmę. Neįgaliųjų adaptacijai didžiausią kliūčių kelia nne kasdieniniai sunkumai, susiję su negalia, bet visuomenės nepakankama pagarba, jo asmenybės menkinimas bei netinkamas į jį požiūris.

Tyrimai apie nuostatas į neįgaliuosius

1990 m. V. Gudonis tyrė nuostatą į neįgaliuosius Lietuvoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad 47,18 respondentų turėjo negatyvią nuostatą į neregius. Pagrindinė priežastis yra ta , kad visuomenė nepakankamai turi žinių apie aklųjų potencialias galimybes. Kito tyrimo rezultatai parodė, jog 9,1 respondentų niekada gyvenime nėra matę neregio. Tai rodo, jog aklieji yra sąlygiškai izoliuoti nuo visuomenės.

1999 m. V. Gudonis pakartotinai tyrė visuomenės nuostatą į neregius. Buvo pastebėti pozityvūs poslinkiai. Negatyvi nuostata į neregius gyventojų tarpe sumažėjo iki 35 . žmonių nuostatą teigiamai įtakojo gautos žinios apie neregius žiniasklaidos kanalais.

1990 m. buvo nustatyta pozityvios nuostatos į neregius priklausomybė nnuo respondentų išsilavinimo ( kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo pozityvesnė nuostata ) , 1999 m. tyrime tokios tendencijos nėra. Pastarųjų metų tyrime išryškėjo amžiau įtaka nuostatai į neįgaliuosius ( kuo jaunesni respondentai tuo pozityvesnė nuostata ). Pozityviausia nuostata į neregius 1999m. parodė 18-20 m. amžiaus grupės, t.y. jauniausi respondentai. Tai galima paaiškinti tuo, kad 1991 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę kaip alternatyva specialiąjam ugdymui buvo integruotas specialiųjų poreikių vaikų ugdymas. Tokiu būdu jauniausiųjų respondentų grupė galėjo betarpiškai bendrauti su sutrikusios regos vaikais mokyklose, kas teigiamai galėjo paveikti jų nuostatą į neregius.

tags: #neigaliuju #psichologiniai #veiksniai