Agresija - reiškinys, kuris lydi žmoniją nuo pat jos ištakų. Tai elgesys, galintis pasireikšti įvairiomis formomis ir turėti skirtingas priežastis. Šiame straipsnyje nagrinėsime agresiją psichologijos perspektyvoje, apžvelgdami pagrindines teorijas, aiškinančias jos kilmę ir pasireiškimą.
Įvadas į agresiją
Agresija yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį galima apibrėžti kaip elgesį, skirtą sukelti diskomfortą, skausmą, padaryti fizinę ar psichologinę žalą kitam žmogui ar gyvai būtybei. Agresija dažnai būna ne tik konflikto pasekmė, bet ir priežastis. Jos pasireiškimas gali prasidėti nuo nepalankumo ar nedraugiškumo, priešiško nusistatymo, tačiau neretai baigiasi fiziniu smurtu.
Svarbu atskirti socialiai priimtinas ir toleruojamas agresijos formas nuo smerktinų. Pavyzdžiui, pareigūno veiksmai tramdant nusikaltėlį ar krepšininko kova dėl kamuolio rungtynių metu gali būti laikomi priimtinais, o nusikaltėlio vagystės ar sirgalių muštynės - smerktinos. Norint atskirti šias kategorijas, būtina atsižvelgti į keletą kriterijų: ar buvo padaryta žala ir ar buvo pažeistos elgesio normos.
Agresijos lygiai ir formos
Agresija gali pasireikšti įvairiais lygiais ir formomis. Ji gali būti nukreipta į save (autoagresija) arba į kitus (heteroagresija). Taip pat, agresija gali būti fizinė, verbalinė, emocinė, tiesioginė arba netiesioginė.
Štai keletas agresijos formų:
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
- Fizinis smurtas: Prievarta prieš asmenį, įskaitant stumdymą, mušimą, sužeidimą ar nužudymą.
- Psichologinis (emocinis) smurtas: Įžeidžiantys žodžiai, pastabos, grasinimai, draudimai ir gąsdinimai, kuriais siekiama įskaudinti, įbauginti ar priversti asmenį suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo.
- Hipergloba: Prievartinis siekimas neatitinkančių amžiaus ar situacijos kontaktų su vaikais, pernelyg ilgas "vaikiško" auklėjimo periodas, bet kokio savarankiškumo slopinimas.
- Nepriežiūra: Dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir pan.
- Lytinis (seksualinis) smurtas: Seksualinis priekabiavimas, privertimas stebėti lytinį aktą, prievarta liesti kito lytinius organus, prievartinis oralinis, analinis ar genitalinis kontaktas.
Pagal A. Bass ir A. Darki, agresija gali būti skirstoma į:
- Fizinę: Veiksmai, kuriais siekiama sužaloti ar padaryti fizinę žalą.
- Verbalinę: Agresijos išraiška žodžiais, įžeidimais, grasinimais.
- Pyktį: Emocinis komponentas, apimantis susierzinimą, irzlumą.
- Priešiškumą: Neigiamos nuostatos ir jausmai kito asmens atžvilgiu.
Taip pat išskiriamos šios agresijos formos:
- Demonstracinė: Vaiko noras atkreipti į save dėmesį, o ne gintis nuo išorinio pasaulio ar kam nors daryti žalą.
- Instrumentinė: Agresija, naudojama kaip priemonė tikslui pasiekti.
- Priešiška: Agresija, kurios tikslas - sukelti skausmą ar žalą kitam asmeniui.
- Tiesioginė: Agresija, nukreipta tiesiogiai į nepasitenkinimo objektą.
- Netiesioginė (perkeltinė): Agresija, nenukreipta prieš konkretų asmenį, tačiau siekiama pakenkti žmogui aplinkiniu keliu (apkalbos), arba nukreipiama į kitą asmenį ("atpirkimo ožį").
- Negatyvizmas: Opozicinis elgesys, pasyvi arba aktyvi kova prieš galiojančias taisykles, papročius, įstatymus.
- Įtarumas: Nepasitikėjimas ir atsargumas kitų žmonių atžvilgiu, įsitikinimas, kad kiti žmonės prieš jį planuoja blogus veiksmus, turi blogų ketinimų jo atžvilgiu.
- Kaltė: Žmogus mano, kad jis yra blogas, kad galbūt blogai elgiasi, kad jo sąžinė nešvari, jis jaučia kaltę, kuri gali visiškai neturėti realaus pagrindo.
- Fiktyvinė agresija: Kai kurie individai išmoksta patirti malonumą, kai sukelia kitiems skausmą (fizinį, psichines kančias).
Agresijos priežastys ir teorijos
Agresyvumą lemia įvairūs veiksniai: paveldimumas, biologiniai faktoriai, somatiniai susirgimai ir socialinės aplinkos poveikis. Norint geriau suprasti agresijos kilmę, būtina apžvelgti pagrindines teorijas, aiškinančias šį reiškinį.
Biologinės teorijos
Biologinės teorijos teigia, kad polinkį į agresiją lemia biologiniai veiksniai, tokie kaip kūno sudėjimas ar chromosomų rinkinys. Konradas Lorenzas lygino žmonių instinktus su gyvūnų instinktais, teigdamas, kad agresija skirta individo ir rūšies išsaugojimui.
Z. Froidas išskyrė du pagrindinius asmenybės išlikimo arba pasitraukimo aspektus, vadinamus gyvenimo ir mirties instinktais. Jo nuomone, agresija yra būtina tam, kad nukreiptų mirties instinktą nuo savęs link kitų ir išgyventi.
Taip pat skaitykite: Apie vaikų agresiją prieš mokytojus
K. Lorenzas tvirtino, jog agresiją paaiškina hidraulinis modelis - agresyvumas kaupiasi lyg garas katile, tačiau kai pasiekiama tam tikra riba, jį privalu „išleisti“, kadangi kitu atveju jis gali žmogui netgi pakenkti. Taip pat, agresija padeda prisitaikyti prie aplinkos ir išgyventi stipriausiems.
Psichoanalitinės teorijos
Psichoanalitinės teorijos agresijos šaknų ieško įgimtuose instinktuose arba auklėjimo ir draudimų ankstyvoje vaikystėje padarytoje žaloje. Z. Freudas teigė, kad agresija yra įgimtas žmogaus instinktas, o mirties instinktas, susidūręs su gyvybės instinktu, nukreipiamas į aplinką, kur pasireiškia kaip agresija ir destrukcija.
Frustracijos - agresijos teorija
Frustracijos teorija teigia, kad agresija visuomet yra frustracijos - nusivylimo, nemalonios, įtemptos emocinės būsenos, atsirandančios dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį, realizuoti tikslą, įveikti sunkumus - padarinys. Tai, kokio lygio agresija bus išreikšta, lemia trys veiksniai: blokuojamo potraukio stiprumas, frustracijos visapusiškumas ir nedidelių frustracijų sankaupa.
Biheviorizmas
Biheviorizmas teigia, kad žmogaus elgesys yra išmokstamas, įskaitant delinkventinį elgesį. Elgesys, už kurį sulaukė teigiamo pastiprinimo, bus kartojamas, o elgesys, už kurį buvo baudžiamas, bus slopinamas.
Socialinio mokymosi teorija
Socialinio mokymosi teorija teigia, kad agresija yra specifinio socialinio elgesio norma, išmokstama ir naudojama kaip kitų socialinio elgesio forma. Vienas iš agresijos mokymosi būdų - modeliavimas (mokymasis stebint). A. Bandura įrodė, kad vaikai, stebėję agresyvų modelį, pademonstravo daug agresyvesnę reakciją negu kontrolinė grupė.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Agresijos psichoanalitinė teorija
Ši teorija prieštarauja biologinei (instinktų) teorijai ir teigia, jog agresija yra ne prigimtinis dalykas, o jos paprasčiausiai išmokstama gyvenimo eigoje. Socialinį agresijos išmokimą sąlygoja pastiprinimas, kuomet naudojant agresiją pasiekiamas užsibrėžtas tikslas, ir modeliavimas, kai elgiamasi taip, kaip elgiasi kiti, ypač - artimiausios aplinkos asmenys, teorijos šalininkai pritaria plačiai paplitusiai hipotezei, jog netgi stebimas nufilmuotas agresyvus elgesys (koviniai filmai, žaidimai) modeliuoja elgtis taip pat.
Socialinės kognityvinės agresijos teorijos
Socialinės kognityvinės agresijos teorijos teigia, jog agresyvų elgesį įtakoja gauta, perdirbta ir įsisavinta informacija. K.A. Dodge’as teigia, jog kylant agresijai veikia socialinės informacijos perdirbimo procesas, o L.R. Huesmannas teorijai aiškinti pasitelkė elgesio scenarijus ir schemas.
Aplinkos veiksniai ir agresija
A.Bandura išskyrė keletą agresijai įtaką darančių faktorių, tarp kurių - išankstinis nusiteikimas, aplinka, rasinė priklausomybė, lyčių skirtumai bei baimė. Taip pat svarbūs alkoholio bei narkotikų vartojimo faktoriai.
Aplinka, kurioje auga ir gyvena žmogus, turi didelę įtaką jo elgesiui, įskaitant ir agresiją. Aplinkos veiksniai gali būti skirstomi į fizinius ir asmeninius pažeidimus.
Fiziniai pažeidimai apima triukšmą, aukštą oro temperatūrą, aplinkos užterštumą ir panašius aspektus. Asmeniniai pažeidimai apima asmeninės erdvės pažeidimą, teritorinį pažeidimą ir panašiai.
Svarbu pažymėti, kad vien fiziniai aplinkos pažeidimai negali būti agresijos priežastimi. Dažniausiai jie asmens agresiją padidina tik iki tam tikros ribos, ties kuria ir sustoja. Asmeninės aplinkos pažeidimai gali nulemti kur kas didesnį diskomfortą bei žalą, tačiau tik susijungę su vienu ar keletu kitų agresiją sukeliančių faktorių.
Lyčių skirtumai ir agresija
Agresijos koreliacija su lyčių skirtumais yra diskutuotina tema. Nors vyrų organizme ir yra daugiau hormonų, lemiančių agresiją, tačiau moterys gali elgtis taip pat ar netgi agresyviau už juos. Itin didelę reikšmę turi socialinės struktūros, kuriose asmuo gyvena, bei situaciniai veiksniai, darantys įtaką vienam ar kitam elgesiui.
Alkoholio ir narkotikų įtaka agresijai
Kai kurie klaidingai mano, jog alkoholio ar narkotikų vartojimas taikiam asmeniui sukelia agresiją. Iš tiesų šios medžiagos tik sustiprina žmogaus polinkį į kraštutinumus, o tai paprastai yra slopinama. Vieni tampa agresyvūs, kiti, atvirkščiai, - itin jautrūs.
Baimė ir agresija
Baimė taip pat gali būti agresijos priežastimi. Stebimas dvejopas baimės pasireiškimas: pirmuoju atveju asmuo nuo grėsmės bėga, o antruoju - būna agresyvūs, kad atrodytų grėsmingesni tiems, kurių iš tikrųjų bijo.
Agresija mokykloje: mokinių smurtas prieš pedagogus
Mokinių smurtas prieš pedagogus yra opi problema, kuri egzistuoja įvairiose šalyse. Pedagogai patiria emocinį (psichologinį) išsekimą. Lietuvoje tyrimais paremtų duomenų apie pedagogų patiriamą smurtą iš mokinių pusės trūksta, taip pat trūksta informacijos apie pedagogams teikiamas pagalbos priemones.
Vien tik mokyklos socialinis pedagogas ar psichologas negali padėti išspręsti mokinių smurto prieš pedagogus problemos. Todėl būtina numatyti tokias pagalbos galimybes, kai pedagogas gautų palaikymą ir už mokyklos ribų, teikiant sistemingą ir komandiniu darbu paremtą pagalbą.
Vertybės ir jų įtaka agresijai
Filosofinis ir teisinis požiūris neatsiejamas kalbant apie žmogaus vertybes. Vertybės ir poreikiai neatsiejami nuo žmogaus veiksmų. Žmogaus elgesį įtakoja jo poreikiai, vertybės ir socialinės normos.
Moralinės vertybės svarbios ir aktualios, tai patvirtina ir teisinės normos bei įstatymai. Žmogaus teisė į gyvybę yra pagrindinė teisė, kuria remiasi visos kitos teisės, laisvės ir pareigos. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.
Kiekvienas žmogus yra individualus, turintis savo nuomonę ir požiūrį. Kiekvienas žmogus savo gyvenime turi prioritetus, gyvenimo taisykles, kurios vadinamos vertybėmis. Žmonės privalo laikytis vertybių, subjektyviai vertindami atitinkamus reiškinius, mąstydami ir kontroliuodami savo veiksmus. Vertybes moksleivio gyvenime kuria jo aplinka: šeima, mokykla, draugai.
Mokyklos funkcija - teikti ne tik žinias, orientuoti mokinį ne tik į protą, mąstymo sklaidą, bet ir į gėrybių pasaulį, kurio pažinimas padeda pajausti gamtos ir žmogaus elgesio grožį, atrasti žmogaus kūrybinio aktyvumo prasmę, nutiesti santykius su kitu žmogumi.
tags: #agresija #ir #jos #atsiradima #aiskinancios #psichologines