Šiame straipsnyje nagrinėjama agresijos sąvoka psichologijos kontekste, apibrėžiant ją, išskiriant lygius ir formas, analizuojant agresiją aiškinančių koncepcijų teorines prielaidas. Taip pat aptariama, kaip agresija pasireiškia mokykloje, nukreipta prieš pedagogus.
Įvadas
Agresija šiuolaikiniame pasaulyje plinta kaip virusas. Tėvai skriaudžia savo vaikus, paaugliai žiauriai peiliais sprendžia konfliktus, kriminaliniai įvykiai užpildo žiniasklaidos puslapius. Agresija, dar vadinama smurtu ir žiaurumu, kelia nerimą ir reikalauja išsamaus supratimo.
Agresijos apibrėžimas
Agresija - tai elgesys, kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą, padaryti fizinę ar psichologinę žalą kitam žmogui ar gyvai būtybei. Tokio elgesio tikslas - pakenkti kitam psichologiškai ar fiziškai. Tai gali būti reakcija į konfliktą ar frustraciją, pasireiškianti įvairiais būdais: nepalankumu, nedraugiškumu, priešišku nusistatymu (psichologinė agresija) ir fiziniu smurtu. "Etikos žodyne" agresija apibūdinama kaip kraštutinė priešiškumo forma, kai tyčiniais veiksmais tiesioginiu ar netiesioginiu būdu siekiama kam nors padaryti žalos, skriaudos arba suteikti sielvarto ir skausmo.
Agresijos lygiai ir formos
Agresyvumas taip pat gali būti emocijų ir elgesio sutrikimas, apimantis smurtą prieš mažamečius ir silpnesnius, taip pat nepriežiūrą. Smurtas plačiąja prasme reiškia fizinę, psichologinę, seksualinę prievartą ir nepriežiūrą.
- Fizinis smurtas: Prievarta prieš asmenį, įskaitant stumdymą, mušimą, sužeidimą ar nužudymą.
- Psichologinis (emocinis) smurtas: Įžeidžiantys žodžiai, pastabos, grasinimai, draudimai ir gąsdinimai, kuriais siekiama įskaudinti, įbauginti ar priversti asmenį suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo.
- Hipergloba: Prievartinis siekimas neatitinkančių amžiaus ar situacijos kontaktų su vaikais, pernelyg ilgas "vaikiško" auklėjimo periodas, bet kokio savarankiškumo slopinimas.
- Nepriežiūra: Dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir pan.
- Lytinis (seksualinis) smurtas: Seksualinis priekabiavimas, privertimas stebėti lytinį aktą, prievarta liesti kito lytinius organus, prievartinis oralinis, analinis ar genitalinis kontaktas.
Pagal A. Bass ir A. Darco klasifikaciją, agresija gali būti:
Taip pat skaitykite: Kaip tarpusavio priklausomybė veikia
- Fizinė: Veiksmai, kuriais siekiama sužaloti ar padaryti fizinę žalą.
- Verbalinė: Agresijos išraiška žodžiais, įžeidimais, grasinimais.
- Pyktis: Emocinis komponentas, apimantis susierzinimą, irzlumą.
- Priešiškumas: Neigiamos nuostatos ir jausmai kito asmens atžvilgiu.
Taip pat išskiriamos šios agresijos formos:
- Demonstracinė: Vaiko noras atkreipti į save dėmesį, o ne gintis nuo išorinio pasaulio ar kam nors daryti žalą.
- Instrumentinė: Agresija, naudojama kaip priemonė tikslui pasiekti.
- Priešiška: Agresija, kurios tikslas - sukelti skausmą ar žalą kitam asmeniui.
- Tiesioginė: Agresija, nukreipta tiesiogiai į nepasitenkinimo objektą.
- Netiesioginė (perkeltinė): Agresija, nenukreipta prieš konkretų asmenį, tačiau siekiama pakenkti žmogui aplinkiniu keliu (apkalbos), arba nukreipiama į kitą asmenį ("atpirkimo ožį").
- Negatyvizmas: Opozicinis elgesys, pasyvi arba aktyvi kova prieš galiojančias taisykles, papročius, įstatymus.
- Įtarumas: Nepasitikėjimas ir atsargumas kitų žmonių atžvilgiu, įsitikinimas, kad kiti žmonės prieš jį planuoja blogus veiksmus, turi blogų ketinimų jo atžvilgiu.
- Kaltė: Žmogus mano, kad jis yra blogas, kad galbūt blogai elgiasi, kad jo sąžinė nešvari, jis jaučia kaltę, kuri gali visiškai neturėti realaus pagrindo.
- Fiktyvinė agresija: Kai kurie individai išmoksta patirti malonumą, kai sukelia kitiems skausmą (fizinį, psichines kančias).
Agresijos priežastys ir teorijos
Agresyvumą lemia įvairūs veiksniai: paveldimumas, biologiniai faktoriai, somatiniai susirgimai ir socialinės aplinkos poveikis. Mokslinėje literatūroje esama įvairių agresyvaus elgesio klasifikacijų. Agresija gali būti situacinė, trumpalaikė, epizodinė arba tapti įprasta elgsena, taip pat primityvi arba rafinuota, verbalinė arba fizinė, reiškiama atvirai rodant priešiškumą.
Agresyvaus elgesio ištakas aiškina įvairios teorijos:
- Biologinės teorijos: Teigia, kad polinkį į agresiją lemia biologiniai veiksniai, tokie kaip kūno sudėjimas ar chromosomų rinkinys. Konradas Lorenzas lygino žmonių instinktus su gyvūnų instinktais, teigdamas, kad agresija skirta individo ir rūšies išsaugojimui.
- Psichoanalitinės teorijos: Agresijos šaknų ieško įgimtuose instinktuose arba auklėjimo ir draudimų ankstyvoje vaikystėje padarytoje žaloje. Z. Freudas teigė, kad agresija yra įgimtas žmogaus instinktas, o mirties instinktas, susidūręs su gyvybės instinktu, nukreipiamas į aplinką, kur pasireiškia kaip agresija ir destrukcija. Frustracijos teorija teigia, kad agresija visuomet yra frustracijos - nusivylimo, nemalonios, įtemptos emocinės būsenos, atsirandančios dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį, realizuoti tikslą, įveikti sunkumus - padarinys.
- Biheviorizmas: Žmogaus elgesys yra išmokstamas, įskaitant delinkventinį elgesį. Elgesys, už kurį sulaukė teigiamo pastiprinimo, bus kartojamas, o elgesys, už kurį buvo baudžiamas, bus slopinamas.
- Socialinio mokymosi teorija: Agresija yra specifinio socialinio elgesio norma, išmokstama ir naudojama kaip kitų socialinio elgesio forma. Vienas iš agresijos mokymosi būdų - modeliavimas (mokymasis stebint). A. Bandura įrodė, kad vaikai, stebėję agresyvų modelį, pademonstravo daug agresyvesnę reakciją negu kontrolinė grupė.
- Socialinės agresijos teorija: Teigia, jog agresyvų elgesį įtakoja gauta, perdirbta ir įsisavinta informacija.
Agresija mokykloje: mokinių smurtas prieš pedagogus
Mokinių smurtas prieš pedagogus yra opi problema, kuri egzistuoja įvairiose šalyse. Pedagogai patiria emocinį (psichologinį) išsekimą. Lietuvoje tyrimais paremtų duomenų apie pedagogų patiriamą smurtą iš mokinių pusės trūksta, taip pat trūksta informacijos apie pedagogams teikiamas pagalbos priemones.
Vien tik mokyklos socialinis pedagogas ar psichologas negali padėti išspręsti mokinių smurto prieš pedagogus problemos. Todėl būtina numatyti tokias pagalbos galimybes, kai pedagogas gautų palaikymą ir už mokyklos ribų, teikiant sistemingą ir komandiniu darbu paremtą pagalbą. Svarbu dirbti ir su mokytojais, ir su mokiniais, siekiant sumažinti agresyvų elgesį.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto apibrėžimas
Vertybės ir jų įtaka agresijai
Filosofinis ir teisinis požiūris neatsiejamas kalbant apie žmogaus vertybes. Vertybės ir poreikiai neatsiejami nuo žmogaus veiksmų. Žmogaus elgesį įtakoja jo poreikiai, vertybės ir socialinės normos.
Moralinės vertybės svarbios ir aktualios, tai patvirtina ir teisinės normos bei įstatymai. Žmogaus teisė į gyvybę yra pagrindinė teisė, kuria remiasi visos kitos teisės, laisvės ir pareigos. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.
Žmogaus teisės turi ir moralinį turinį, jos nėra sukurtos, bet dievo duotos kiekvienai žmogaus būtybei ir iš esmės yra žmogaus prigimties dalis. Žmogaus teisės priklauso žmogui iš prigimties. Orumas yra visų žmogaus teisių pagrindas, jei jis suvokiamas kaip asmens tinkamumas santarvei bendradarbiauti.
Laisvė yra teisė, tačiau ji susaistyta atitinkama pareiga ir atsakomybe kitų visuomenės narių atžvilgiu. Atskirta nuo pareigos ir atsakomybės, ji nustoja būti teise ir virsta privilegija - agresijos ir viešpatavimo forma.
Kiekvienas žmogus yra individualus, turintis savo nuomonę ir požiūrį. Kiekvienas žmogus savo gyvenime turi prioritetus, gyvenimo taisykles, kurios vadinamos vertybėmis. Žmonės privalo laikytis vertybių, subjektyviai vertindami atitinkamus reiškinius, mąstydami ir kontroliuodami savo veiksmus. Vertybes moksleivio gyvenime kuria jo aplinka: šeima, mokykla, draugai. Jeigu minėtuose visuomenės institutuose vertybės suprantamos kaip neigiami dalykai, toks požiūris susiformuos ir moksleiviui, kuris laikydamasis netinkamų vertybinių nuostatų elgsis destruktyviai su pedagogais.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Mokyklos funkcija - teikti ne tik žinias, orientuoti mokinį ne tik į protą, mąstymo sklaidą, bet ir į gėrybių pasaulį, kurio pažinimas padeda pajausti gamtos ir žmogaus elgesio grožį, atrasti žmogaus kūrybinio aktyvumo prasmę, nutiesti santykius su kitu žmogumi. Pedagogas yra tas asmuo, kuris mokykloje vertybes perduoda mokiniams.
tags: #agresijos #savoka #psichologija #apibrėžimas