Šiame straipsnyje gilinamasi į pasyvios agresijos asmenybės tipą, jo apibrėžimą, priežastis, atpažinimo būdus ir dažniausiai pasitaikančius elgesio modelius. Aptarsime, kaip atpažinti pasyvią agresiją savo aplinkoje ir kaip su ja susidoroti. Taip pat paliesime „suskilusios asmenybės“ sąvoką, jos ypatumus ir ryšį su pasyvia agresija.
Kas yra pasyvi agresija?
Pasyvi agresija - tai būdas išreikšti nepasitenkinimą ar priešiškumą netiesiogiai, užmaskuotai. Tai žmogaus negebėjimas aiškiai nusibrėžti savo ribų, pasakyti „ne“, iškomunikuoti savo jausmus ir tiesiog atvirai pykti. Pasyviai agresyvūs žmonės dažnai vengia tiesioginės konfrontacijos, tačiau savo pyktį išreiškia per užslėptas replikas, sabotavimą ar kitus netiesioginius veiksmus.
Pasyvios agresijos priežastys
Pasyvi agresija dažnai kyla iš vaikystės patirčių, kai atviras pykčio ar nepasitenkinimo reiškimas buvo baudžiamas arba neleidžiamas. Tokie žmonės išmoksta slėpti savo tikruosius jausmus ir išreikšti juos netiesiogiai, kad išvengtų konflikto ar bausmės. Svarbu suprasti, kad pasyviai agresyviam žmogui svarbus tik laimėjimas arba pralaimėjimas - jie tik taip mato pasaulį. Jie nemato pasaulio, kuriame galima bendradarbiauti, džiaugtis kitų žmonių sėkme ar aiškiai apsibrėžti savo ribas.
Kaip atpažinti pasyvią agresiją?
Yra keletas būdingų pasyvios agresijos požymių, kurie padeda atpažinti šį elgesio modelį:
- Po komplimentais paslėpti įžeidinėjimai: Žmogus sako tarsi pokštą, tačiau iš tikrųjų tai yra įžeidimas. Pasyviai agresyvus žmogus sakys, jog nesupratote pokšto, jog tai tik juokas, jis neturėjo omenyje nieko blogo ir jam labai gaila, kad jūs įsiskaudinote.
- Konfrontaciją keliantys klausimai: Pasyviai agresyvus žmogus atšauna, jog negali patikėti, kad iš tiesų taip pasakėte. Tokie pasakymai iš esmės parodo, kad tai, ką sakote, yra taip kvaila, kad net nėra reikalo apie tai diskutuoti.
- Piktinimasis kitų žmonių prašymais ar reikalavimais: Pasyviai agresyvus žmogus nesako „ne“, tačiau pradeda skųstis kitiems kolegoms, jog jam užkrovė dar daugiau darbo.
- Priešiškumas: Pasyviai agresyvūs žmonės yra apskritai priešiški, ypač tiems, iš kurių jie nenori susilaukti prašymų, reikalavimų, su kuriais jie nenori bendradarbiauti.
- Nuolatinis skundimasis: Pasyviai agresyvūs žmonės dažniausiai labai daug skundžiasi tuo, kas jų gyvenime vyksta blogai.
- Niūrios nuotaikos: Tokie žmonės yra nuolat niūrūs ir prislėgti. Jiems sunku būti su savo emocijomis, jiems sunku apie jas kalbėti su kitais žmonėmis ir kalbėti apie jas atvirai ir nuoširdžiai.
- Baudimas tyla: Susipykote su pasyviai agresyviu žmogumi ir jei staiga to konflikto sprendimas nėra jo naudai, jus gali nubausti tiesiog su jumis nekalbant - dieną, dvi, savaitę, kartais ir mėnesį.
Kiti pasyvios agresijos pavyzdžiai
- Netiesioginis prašymas: Kai kažko norima, tačiau klausiama ar prašoma netiesiogiai. Pavyzdžiui, kai draugas ar draugė sako, jog ruošiasi eiti į vakarėlį, o jūs numykiate „o, kad ir aš galėčiau ten eiti“.
- Pavydas ir įžeidinėjimai: Reaguojate į tam tikrus malonius įvykius neigiamai, sakote ką nors šiurkštaus ir nemalonaus, tačiau nebūtinai tiesiogiai.
- Ignoravimas ir apkalbos: Nevyksta bandymas užmegzti ryšį ir išsiaiškinti, kas ne taip, o tiesiog ignoruojate tą žmogų. Visus kviečiate pietauti, tačiau tik ne jį/ją, apkalbinėjate ir panašiai.
Suskilusi asmenybė ir pasyvi agresija
Pasyvi agresija gali būti susijusi su vadinamąja „suskilusia asmenybe“ (ribine asmenybės struktūra). Skilimas formuojasi ankstyvoje vaikystėje dėl trauminės nepriežiūros, apleistumo ir/ar smurto patirčių. Suskilusios asmenybės bruožai:
Taip pat skaitykite: Psichologiniai agresijos aspektai
- Ontologinis neužtikrintumas: Žmogus nėra įsitikinęs, ar jis apskritai yra, ar egzistuoja.
- Fragmentinis identitetas: Save jis suvokia ne kaip aiškiai apibrėžtą, vientisą asmenį, o tik kaip fragmentinių vaidmenų kratinį, šalia to dar ir atskirą nuo kūno.
- Silpnas ryšys su fiziškumu: Žmogus jaučiasi labai gležnas ir pažeidžiamas.
- Juodai-baltas mąstymas: Norėdamas didesnio aiškumo, Suskilusysis yra priverstas matyti tik vieną realybės pusę ir nematyti kitos.
- Baimė būti paliktam: Iš čia kyla neadekvačios pastangos išvengti būti paliktu.
- Konfliktiniai santykiai su aplinkiniais ir artimaisiais: Patys jausdami nepasitikėjimą ir iš baimės kylantį priešiškumą, jie reikalauja besąlygiško priėmimo ir meilės iš kitų.
- Stipri empatija: Neretais atvejais Suskilusieji demonstruoja tiesiog ekstrasensorinius gebėjimus, leidžiančius jiems pajausti slapčiausias kito žmogaus nuotaikas ir tiksliai nuspėti jo elgesio motyvus.
- Depresinės būsenos ir suicidinės tendencijos: Žmogui gyvenančiam nuolatinėje sumaištyje, nuolat nusiviliančiam kitais ir pasauliu, niekaip nerandančiam, kuo užpildyti savo vidinę skylę, kyla noras su visa ta kančia atsisveikinti visam laikui.
Suskilusios asmenybės gali naudoti pasyvią agresiją kaip būdą išreikšti savo pyktį ir nepasitenkinimą, nes bijo tiesioginės konfrontacijos ir atstūmimo.
Kaip padėti pasyviai agresyviam žmogui?
Padėti pasyviai agresyviam žmogui gali būti sudėtinga, tačiau įmanoma. Svarbu būti kantriems, supratingiems ir nuosekliai atkakliems. Reikia vis iš naujo ir iš naujo jam priminti apie neišvengiamą šio pasaulio įvairovę. Būdami supratingi ir atkaklūs mes galime padėti Suskilusiajam susigrąžinti žemę po kojomis, kaskart kai ji išslysta.
Pasyviai agresyvūs žmonės taip pat gali sau padėti praktikuodami įvairias į kūną sugrąžinančias praktikas, mokydamiesi pasikliauti savo pojūčiais ir ugdydami savo sąmoningumą. Esant ryškesnei suicidinei rizikai pravartu kreiptis ir į psichologą.
Taip pat skaitykite: Socialinė psichologinė agresija: kas tai?
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti agresiją?