Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau jo poveikis sveikatai gali būti reikšmingas. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai streso aspektai ir jų sąsajos su sveikata, remiantis įvairių mokslinių tyrimų duomenimis.
Streso samprata ir rūšys
Stresas apibrėžiamas kaip organizmo reakcija į įvairius ekstremalius poveikius ar stresorius. Stresorius gali būti informacinis arba emocinis. Emocinis stresas kyla grėsmės ar pavojaus situacijose. Mokslininkas Hansas Selye teigė, kad stresas yra būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių.
Kognityvinės psichologijos atstovas R. S. Lazarus apibūdino stresą kaip ypatingą asmens ir aplinkos santykį, kuris vertinamas kaip apsunkinantis arba viršijantis turimus išteklius ir keliantis grėsmę gerovei. Lazarus išskyrė tris streso rūšis: žalą, grėsmę ir iššūkį. Žala - jau įvykęs psichologinis pažeidimas, grėsmė - dar neįvykusios, bet galimos potencialios žalos numatymas, o iššūkis - kylantis dėl sunkių reikalavimų, kuriuos asmuo vertina galintis įveikti.
Streso poveikis sveikatai
Stresas gali turėti įvairiapusį poveikį sveikatai: didelis fizinis krūvis, kuris sąlygoja tiek fizinį, tiek emocinį išsekimą, rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis ir kt. Ilgalaikė nervinė įtampa sąlygoja konfliktus su kolegomis, psichinės sveikatos negalavimus bei piktnaudžiavimą alkoholiu ir tabaku.
Moksliniai tyrimai rodo, kad stresogeninės situacijos skatina sveikatai nepalankų elgesį: rūkymą, alkoholio vartojimą, mažesnį fizinį aktyvumą bei prastesnę mitybą. Įmonės, kurių profesija reikalauja rūpintis kitų asmenų gerove, per tam tikrą laiką išeikvoja savo teigiamas emocijas, be to, jų organizmas tampa neatsparus stresams. Ilgai trunkanti tokia būsena gali sukelti visišką fizinį jėgų ir psichikos išsekimą, paveikiantį asmens motyvaciją, požiūrį ir elgesį.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Stresas ir medikų profesija
Mediko profesija visais laikais kėlė žmonėms didžiausią pagarbą dėl vidinio altruizmo ir mokėjimo pasiaukoti. Šiandienos slaugytojos - savarankiškos specialistės, kurių darbas vienodai svarbus tiek padedant pacientams pasveikti, tiek mokant sveikos gyvensenos bei ligų prevencijos.
Medicinos praktika sukelia daug streso gydytojams ir slaugytojams. Darbo stresoriai - didelis darbo krūvis, konfliktai darbe, aptarnaujamo personalo nuotaikos ir įgeidžiai. Dėl nuolatinės įtampos medikai namo grįžta labiau išsekę, sudirgę, jautresni, todėl namuose dažnai kyla konfliktai.
Tyrimai rodo, kad medicinos slaugytojos, patiriančios didesnį stresą, po sunkaus ir įtempto darbo, jausdamos emocinį ir fizinį nuovargį, suvartoja daugiau alkoholio. Slaugytojų alkoholio vartojimo dažnumas nepriklauso nuo jų savigarbos lygio.
Darbas pamainomis ir jo įtaka sveikatai
Daugelyje įmonių diegiami visą parą trunkantys darbo procesai dėl didesnio ekonominio pelno. Tačiau tokios darbo pamainos turi neigiamą poveikį žmogui, pradedant miego sutrikimais ir baigiant širdies ar virškinamojo trakto problemomis. Stebimas ir padidėjęs sveikatai nepalankus elgesys (rūkymas, dažnesnis alkoholio bei vaistų vartojimas).
Naktinė pamaina ypač iškreipia biologinį žmogaus miego ir budrumo režimą. Miego ir budrumo sistemos nestabilumas sukelia nakties miego sutrikimus ir mieguistumą dieną. Dėl netaisyklingo darbo režimo ir viršvalandžių kyla įvairių problemų, pavyzdžiui, miego sutrikimai ir sunkumai šeimyniniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Streso įveikimo strategijos
Įveikti stresą - tai stoti akistaton su problema arba išvengti jos ir imtis priemonių, kad ji vėl neiškiltų. R.S. Lazarus išskiria dvi konstruktyvaus streso įveikimo strategijas: orientuotą į problemą ir orientuotą į emocijas.
Į problemą orientuotas įveikimas apima tiesioginius veiksmus, siekiant pakeisti situaciją ar pašalinti stresorių. Šiuo atveju siekiama pakeisti situaciją, pašalinti stresorių ar jo išvengti, išmokstama elgtis taip, kad aplinka kuo mažiau veiktų žmogaus būseną.
Į emocijas orientuotas įveikimas apima pastangas sumažinti neigiamus jausmus, susijusius su stresu. Šios strategijos taktikos apima atsiribojimą, vengimą, selektyvų dėmesį, kaltinimą, nureikšminimą, socialinio palaikymo ieškojimą, emocijų išliejimą, treniravimąsi ar meditavimą. Ši strategija gali pasireikšti bandymu negalvoti apie problemą, išsipasakojimu kitiems, stengiantis užsimiršti miegant, nuskandinti problemas alkoholyje ar neigiamas emocijas kompensuoti valgymu.
Savigarba ir jos reikšmė
Svarbus sveikatos ir geros savijautos rodiklis yra savęs vertinimas, savęs ir kitų gerbimas, pozityvūs santykiai su kitais žmonėmis bei teigiamos emocijos. Savęs vertinimas gali būti įvardijamas ir savosios vertės suvokimu, tai yra nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika.
Tyrimai rodo, kad daugiau pasitikintys mokiniai naudoja ir mažiau adaptyvias streso įveikimo strategijas. Tačiau medicinos slaugytojų alkoholio ir tabako vartojimas apskritai ir paskutinį mėnesį žemesnėse ir aukštesnėse savigarbos grupėse skiriasi nereikšmingai.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
tags: #gostautas #a #psichologiniai #streso #aspektai #sveikata