Ar kada susimąstėte, kiek daug informacijos galite atskleisti vien žvilgsniu? Ar įmanoma perskaityti kito žmogaus mintis vien žvelgiant jam į akis? Akių kontaktas - tai galinga neverbalinės komunikacijos priemonė, galinti atskleisti emocijas, ketinimus ir netgi paveikti pašnekovo elgesį. Šiame straipsnyje panagrinėsime akių kontakto psichologiją, jo svarbą bendravime, subtilybes ir kaip teisingai interpretuoti žvilgsnius, kad geriau suprastume aplinkinius.
Akių kontaktas: kas tai ir kodėl jis svarbus?
Akių kontaktas - tai vienas svarbiausių neverbalinio bendravimo elementų. Jis padeda išreikšti pasitikėjimą, atvirumą ir net empatiją. Daugelyje kultūrų gebėjimas žiūrėti pašnekovui į akis laikomas socialinio meistriškumo bei pagarbos ženklu. Tyrimai rodo, kad akių kontaktas skatina abipusį supratimą ir stiprina ryšį tarp žmonių. Priešingai, vengimas žvelgti į akis dažnai interpretuojamas kaip drovumo, nesaugumo ar net nenuoširdumo ženklas.
Mokslininkai teigia, kad net 60-80 % informacijos tarp žmonių perduodama neverbaliniais būdais - veido mimika, kūno kalba ir, žinoma, akių kontaktu. Be akių kontakto sunkiau įvertinti žmogaus emocijas, tikslus ar nuotaiką. Tad natūralu, kad šio bendravimo elemento trūkumas dažnai sukelia nesusipratimų arba apsunkina socialinius santykius.
Akių judesių kryptis: ką jie atskleidžia?
Vien žmogaus žvilgsnio kryptis gali atverti ištisus klodus informacijos apie tai, kas vyksta žmogaus galvoje. Koordinuoti akių judesiai į tą pačią pusę (angl. CLEMS, Conjugate lateral eye movements) yra nevalingi akių judesiai į kairę ir į dešinę. Jie gali padėti nustatyti, ar žmogus tuo metu mąsto simboliais ar vaizdais. 1999 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonės daugiausiai žvelgia dešine ar kaire kryptim, ir kad 75 % jų akių judesių nukreipti viena iš šių krypčių.
Iš krypties, kuria žmogus žiūri, galima nustatyti, ar žmogus konstruoja, ar prisimena informaciją. Tarkime, jei paprašote žmogaus apibūdinti kokį epizodą ir jis pažvelgia į viršų ir į kairę (iš jūsų pusės), vizualinės konstrukcijos kryptim, greičiausiai jis tai išsigalvoja, o ne prisimena. Šiuos ženklus vertinkite apdairiai. Šių požymių išmanymas neapsaugo nuo nesusipratimų. Dr. Bella DePaulo, Virdžinijos universiteto psichologė, 1986 m. nustatė, kad žmonės tiki labiau išmanantys kūno kalbą nei iš tiesų nutuokia. Dauguma tvirtino, kad jei žmogaus akys „laksto“, jis meluoja. Žmogaus kūno kalba, kai jis ar ji yra priverstas (-a) gintis nuo kaltinimų melavus, yra tokia pati kaip ir žmogui iš tiesų meluojant.
Taip pat skaitykite: Sudirgusių vokų kremas: apžvalga
Vizualus mąstymas reiškia, kad žmogus paremia savo mintis vaizdais. Mąstant garsais, mintys išreiškiamos kaip garsai. Kinezetinis mąstymas reiškia, kad žmogus jums išreiškia savo jausmas. Akys dažniausiai žiūri žemyn.
Akių kontaktas ir dominavimas
Jei žmogus žiūri kitam tiesiai į akis, peršasi mintis, kad jis labiau linkęs dominuoti nei paklusti. Kaip 1991 m. teigė Dr. Robertas Giffordas savo pranešime žurnalui „Journal of Personality and Social Psychology“ (liet. „Asmenybės ir socialinės psichologijos žurnalas“), dauguma žmonių klaidingai mano, kad tiesioginis žvilgsnis reiškia, kad žmogus linkęs dominuoti. Tiesą sakant, yra atvirkščiai: paklūsti pasirengęs žmogus stebės dominuojantį partnerį ir dažniau žvelgs į jo akys, gaudydamas reakcijas.
Dar viena žemyn orientuota akių judesių kombinacija yra staigus akių kontaktas, o tuomet ― žvilgsnis žemyn. Tą dažnai daro flirtuojančios moterys. Tokį žvilgsnį taip pat galima būtų laikyti paklusnumo ženklu. Bet kaip ir kalbant apie kitokius akių judesius, Susana Rabin, komunikacijų konsultantė ir knygos „101 flirto būdas“ (angl. „100 Ways to Flirt“) autorė, pažymi, kad flirtuojant be akių kontakto svarbi ir kūno kalba.
Akių kontaktas ir flirtas
BBC santykiams skirtame puslapyje išspausdintame straipsnyje buvo aprašyta, kaip iš akių judesių galima nustatyti, koks žmogaus santykių su kitu žmogumi lygmuo ir ar pasiektas flirto lygmuo. Tai vadinamo flirto trikampiu. Akys juda iš vienos trikampio pusės į kitą ir žemyn į trikampio apačią. Kai situacija perauga į flirtą, šis trikampis išsiplečia ir apima visą kūną. Įdėmus žiūrėjimas į lūpas laikomas gana geidulingu veiksmu. Kitu asmeniu susidomėjęs žmogus taip pat dažniausiai greičiau mirksi, o jų lėliukės būna išsiplėtę. Greičiausiai dėl to, kad stengiasi geriau įsižiūrėti. Kiras žmogus nevalingai perims mirksėjimą. Akivaizdu, kad kai mus patraukia koks nors žmogus, antakiai šiek tiek pakyla ir nusileidžia. Jei kitas žmogus atsako tuo pačiu, jie dažniausiai nevalingai atkartoja gestą. Iš savo vaikystės prisimenu vilką iš animacinio filmuko, kurio antakiai pakildavo, pamačius Raudonkepuraitę. O gal maišau su Groucho Marksu.
Verslo santykiuose akių kontaktas lieka akių lygyje, žemutė trikampio apačia bus sulig nosies nugarėle.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo akių lašų: mitas ar realybė?
Žvilgsnis išduoda: emocijos ir ketinimai
Žmogaus žvilgsnis gali išduoti labai daug: jis gali parodyti abejingumą, susižavėjimą, nerimą ar kitas emocijas. Žemiau pateikta informacija padės jums paprasčiau suprasti kitų žmonių emocijas ar ketinimus.
- Akių kontakto vengimas: Akių kontakto vengiantys žmonės neretai yra kenčiantys nuo socialinio nerimo. Žvilgsnio vengimas gali pasireikšti ir tada, kai žmogus vengia konflikto: jei kitą asmenį kuo nors apkaltinsite, nenustebkite, jei jis žvilgsnį nusuks į šoną. Beje savimi nepasitikintys žmonės įdėmų žvilgsnį neretai vertina kaip potencialią kritiką, todėl jie stengiasi, kad akys nesusitiktų. Julios Langer ir kolegų (2017) tyrimas atskleidė, kad žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo sutrikimo, yra kur kas mažiau linkę palaikyti akių kontaktą nei žmonės, kurie nekenčia nuo šio sutrikimo. Ši tendencija ypatingai ryški situacijose, kurios kelia didelį nerimą (pavyzdžiui, kai yra konflikto tikimybė). Maža to, pasak Aki Myllinevos ir bendraautorių (2015), žvilgsnis tiesiai į akis žmonėms, kenčiantiems nuo socialinio nerimo, iššaukia didžiulį stresą, pasireiškiantį tiek sutrikusiu elgesiu, tiek fiziologinėmis organizmo reakcijomis. Manoma, kad žiūrėjimas į akis kelia ypatingą stresą nuo socialinio nerimo kenčiantiems žmonėms, nes jie kur kas labiau bijo kitų vertinimo nei šio sutrikimo neturintys žmonės. Kitaip tariant, socialinį nerimą išgyvenantys žmonės sąmoningai ar pasąmoningai tiki, kad žvilgsnis reiškia vertinimą ir kritiką. Tačiau iš kitos pusės, kuo labiau vengiama akių kontakto, su tuo didesniais bendravimo sunkumais susiduriama: mokslininkų manymu, nesugebėjimas palaikyti akių kontakto trukdo bendraujant ir mezgant gilesnius emocinius ryšius. Tad žvilgsnis kitam į akis gali būti pirmu žingsniu norint padėti sau nebekentėti nuo socialinio nerimo.
- Stebėjimas: Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad stebėjimas gali kitus žmones motyvuoti geriau dirbti ar paprasčiausiai labiau pasistengti. Pavyzdžiui, kai moksleiviai pamokos metu yra stebimi, jie yra nusiteikę labiau paplušėti nei tada, jei mokytojo žvilgsnis yra nukreiptas į lentą ar į kompiuterį. Štai pavyzdžiui Prancūzijos mokslininkų komanda, vedama Cécile Sénémeaud (2017), atliko tyrimą, kuriame tyrė, ar stebinčios akys gali pamotyvuoti studentus… duoti kraujo. Dalis tyrimo dalyvių gavo neutralius lankstinukus, o dalis - su akių paveikslėliu. Nors duoti kraujo žadėjo panašiai tiek pat skirtingus lankstinukus gavusių studentų, įdomu tai, kad tarp atvykusių duoti kraujo net tris kartus daugiau buvo studentų, gavusių lankstinukus su akių paveikslėliu. Taigi net akių atvaizdas gali paskatinti žmones elgtis vienaip ar kitaip. Tai įsivaizduokite, kokį poveikį gali turėti realus, gyvas žvilgsnis!
- Žvilgsnio išlaikymas: Žvilgsnio išlaikymas gali reikšti labai daug ką: žvilgsnis išlaikomas tada, kai esame nuoširdžiai kažkuo susidomėję, kai norime įrodyti savo tiesą, ir t.t. Žvilgsnio išlaikymas gana dažnai gali išduoti ir apie didelį žmogaus pasitikėjimą savimi. Taip pat atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, nevengiantys ilgiau išlaikyti akių kontaktą, yra vertinami kaip patikimesni. JAV buvo atliktas eksperimentas (Droney ir Brooks, 1993), kurio metu tyrimo dalyviai žiūrėjo filmuotą interviu, kurio metu modelis žiūrėjo interviuotojui į akis 5, 30 arba 50 sekundžių. Stebėtojai po video peržiūros pildė savivertės klausimynus, kurie atskleidė, kad kuo ilgiau modelis žiūrėjo interviuotojui į akis, tuo labiau atrodė pasitikintis savimi. Taigi stebintiems iš šono akių kontakto palaikymas gali atrodyti kaip pasitikėjimo savimi ženklas.
- Pernelyg intensyvus žvilgsnis: Jei pašnekovas stengiasi į jus žiūrėti kiek įmanoma ilgiau ir nenuleidžia akių, tikėtina, kad jis bando kažką nuslėpti ar įtikinti, kad jis tikrai nemeluoja. Nors įdėmus žvilgsnis gana dažnai gali būti interpretuojamas kaip atvirumo ženklas, tačiau svarbu stebėti ir pašnekovo kūno kalbą. Frances S. Chen ir kolegų (2013) tyrimas atskleidė, kad, priešingai nei būtų galima manyti, įkyrus žiūrėjimas pašnekovui į akis gali trukdyti įtikinti pašnekovą: mokslininkai nurodė tiriamiesiems klausytis pranešėjo žiūrint į akis arba į burną. Tie, kurie žiūrėjo į akis, buvo daug mažiau linkę įtikėti tuo, ką kalbėjo pranešėjai. Taigi jei dirbate pardavimų srityje ir nesiseka parduoti, paklauskite savęs, ar ne pernelyg įkyriai spoksote pirkėjams į akis.
- Žiūrėjimas tiesiai į akis: Kai kalbantis žvelgiama tiesiai į akis, tuo tarsi parodoma, kad pokalbis yra įtraukiantis ir įdomus. Jei žvelgiama iš šono (tarsi „kreivai“), asmuo atrodo ne toks patikimas kaip žvelgiantis tiesiai į akis. Taigi, jei norėtumėte įrodyti savo tiesą, pasistenkite, kad žvilgsnis būtų tiesus. Tingji Chen ir kt. (2017) teigimu, žmonių gynybiniai refleksai yra mažiau išreikšti, kai žiūrima tiesiai į akis, o ne iš šono. Kitaip tariant, tiesus žvilgsnis sukelia daugiau malonių emocijų nei „kreivas“ žvilgsnis. Įdomu tai, kad net vaikai į šoną nukreiptą žvilgsnį priima neigiamai - Shiri Einav ir Bruce M. Hood (2008) tyrime vaikai žvilgsnio nukreipimą į šoną interpretavo kaip melavimo ženklą. Be to, žiūrėjimas tiesiai į akis veikia suvokiamą patrauklumą: Louise Ewing su kolegomis (2010) tyrė, ar veidai, žiūrintys tiesiai, atrodo patrauklesni nei veidai su nusuktu ar nukreiptu žvilgsniu. Tyrimo dalyviai turėjo vertinti nuotraukose pateiktų veidų patrauklumą, taip pat išsirinkti patraukliausią nuotrauką iš kelių identiškų, tik skirtinga kryptimi žiūrinčių, veidų. Dažniausiai vyrai buvo linkę vertinti kaip patrauklesnius tuos veidus, kurie žiūrėjo tiesiai, o ne į šoną. Taigi norint atrodyti patraukliau ir priimtiniau verta pažvelgti tiesiai į akis.
- Išsiplėtę vyzdžiai: Jei pašnekovas jumis nuoširdžiai žavisi, apie tai gali išduoti jo akių vyzdžiai. Jei jie išsiplėtę, tikėtina, kad kitas žmogus jaučia jums simpatiją. Sąmoningai išplėsti akių vyzdžių yra neįmanoma, todėl šį ženklą galime laikyti tikrai patikimu.
- Žvilgsnio judėjimo trajektorija: Jei pastebite, kad pašnekovo žvilgsnis klaidžioja kažkur kitur, tai jums gali suteikti informacijos, apie ką jis šiuo metu galvoja.
Akių kontaktas ir melas
Akių kontaktas gali išduoti melą. Psichologė Shyma Jundi su kolegomis (2013) atliko įdomų tyrimą, kuriame matavo, kiek ir kaip žvalgosi melagiai. Tyrimo autoriai padalino tiriamuosius po du ir dalies porų prašė pasakoti tiesą, o kitų - meluoti. Melagių poros kur kas rečiau žiūrėjo vienas į kitą, bet kur kas dažniau žvalgėsi į interviuotoją, tuo tarpu teisybės sakytojai beveik nežiūrėjo į interviuotoją ir daugiausiai žiūrėjo vienas į kitą. Manoma, kad melagiai jaučia poreikį tikrinti, ar jų melu tikima, dėl to jie yra linkę dažnai žvalgytis į tuos, kurie, jų nuomone, gali vertinti, ar sakomas melas.
Visi mano, kad melagis nežiūrės tau į akis, tačiau neverbalinių ženklų, susijusių su apgaule, tyrimai rodo, kad melagis užsiima daugiau akių kontaktas nei tiesos sakytojas.
Akių kontaktas ir nerimas
Nerimas yra dažnas psichologinis reiškinys, kuris veikia mūsų elgesį daugybėje gyvenimo situacijų. Vienas iš subtilių, tačiau labai pastebimų jo požymių - sunkumas palaikyti akių kontaktą. Nors ši problema gali atrodyti nereikšminga, iš tiesų ji veikia asmenybės savivertę, bendravimo kokybę ir netgi tarpasmeninius santykius.
Daugelis žmonių mano, kad vengimas žiūrėti į akis yra tiesiog charakterio bruožas arba išauklėjimo pasekmė. Tačiau dažniausiai už to slypi psichologinės ir fiziologinės priežastys. Viena pagrindinių - padidėjęs nerimas, ypač socialinėse situacijose. Nerimas - tai mūsų organizmo atsakas į potencialų pavojų arba nežinomybę. Ši būsena aktyvuoja simpatinę nervų sistemos dalį, dar vadinamą „kovos arba bėgimo“ (angl. fight or flight) reakcija. Organizmas pradeda gaminti daugiau adrenalino, dažnėja pulsas ir kvėpavimas, sustiprėja prakaitavimas. Tokiais momentais smegenys subconsciously siekia sumažinti stresą, todėl automatiškai vengia akių kontakto, nes tai gali sukelti dar didesnį diskomfortą ar įtampą.
Taip pat skaitykite: Akių aptemimas dėl nerimo
Akių kontaktas vertinamas kaip ypač artimas socialinis signalas. Kai kuriems žmonėms, ypač patiriantiems socialinį nerimą, žiūrėti pašnekovui į akis gali atrodyti panašu į „rengimasi būti vertinamam“. Smegenys tai fiksuoja kaip grėsmę, todėl natūraliai kyla noras nukreipti žvilgsnį ir sumažinti emocinį spaudimą.
Socialinis ar bendras nerimas tiesiogiai keičia mūsų kūno kalbą ir elgesį bendraujant. Žmogus automatiškai pradeda labiau saugoti savo asmeninę erdvę: stengiasi būti nepastebimas, vengti dėmesio, laukia, kol pokalbis baigsis.
- Sumažėja akių kontakto trukmė: Nerimastingi asmenys dažnai žvilgteli į akis vos kelioms sekundėms, po to žvilgsnį nukreipia į šalį.
- Pasirodo fiziniai nerimo simptomai: Gali parausti ar suprakaituoti veidas, atsirasti drebulys ar net trumpalaikis kalbos sutrikimas.
- Gynybinės pozos: Apkabinamos rankos, susigūžiama, visomis išgalėmis stengiamasi „paslėpti“ save nuo pašnekovo dėmesio centro.
Nors akių kontakto vengimas dažniausiai matomas patiriant socialinį nerimą, retkarčiais jis pasireiškia ir dėl kitų veiksnių: nuovargio, dėmesio stokos, asmeninių įsitikinimų ar autizmo spektro sutrikimų. Vis dėlto, nerimas išlieka viena populiariausių šio reiškinio priežasčių.
Mitai ir tiesa apie akių kontaktą patiriant nerimą:
- Mitas: „Vengdamas žiūrėti į akis, žmogus meluoja.“ Iš tikrųjų, tai dažnai rodo nerimą ar diskomfortą, o ne bandymą apgauti.
- Mitas: „Akių kontakto vengimas visada reiškia nepagarbą.“ Kultūriniai skirtumai ir psichologinės būklės gali būti tikrosios priežastys.
- Mitas: „Daug akių kontakto - visada gerai.“ Kai kuriems žmonėms per ilgas žvilgsnis sukelia stresą ir nėra natūraliai toleruojamas visiems.
Kaip pagerinti akių kontaktą?
Laimei, šis įgūdis - lavinamas. Tyrimai rodo, kad naudinga praktikuoti trumpus akių kontaktus, palaipsniui didinant jų trukmę. Svarbu atsižvelgti ir į kitas emocines bei fizines savijautos stiprinimo priemones.
Pagrindiniai praktiniai patarimai:
- Pradėkite palaikyti akių kontaktą su pažįstamais žmonėmis: Susitikę su draugais ar artimaisiais, pabandykite sąmoningai žiūrėti jiems į akis trumpam, kol jausitės patogiai.
- Naudokite žvilgsnio pertraukas: Nereikia nuolat žiūrėti tiesiai į akis. Natūralus žvilgsnio nukreipimas į šonus ar žemyn keletui sekundžių yra normalus.
- Atsipalaiduokite prieš pokalbį: Gilus kvėpavimas ar trumpas atsipalaidavimo pratimas prieš bendravimą padeda sumažinti nerimą.
- Mokykitės sąmoningumo (mindfulness) technikų: Jos padeda geriau suvokti savo emocijas ir mažinti stresą socialinių situacijų metu.
Jei sunkumai dėl akių kontakto trikdo kasdienį gyvenimą, daro įtaką darbui ar santykiams, verta pasitarti su psichologu ar psichoterapeutu. Specialistai padės atrasti priežastis, o prireikus - taikyti kognityvinę elgesio terapiją ar kitus efektyvius metodus nerimo mažinimui.
Akių kontaktas versle
Norint užmegzti kontaktą su būsimu klientu labai svarbus veiksnys yra akių kontaktas. „Tikiu, kad norėtumėte bendrauti su tokiu žmogumi, kuris rodo jums dėmesį ir šilumą“, - sako Egu.lt lektorė Liana Mogišaitė. Pasak jos, vienas svarbiausių bendravimo su klientas dalykų yra akių kontaktas.
Dažnai pasisveikindamas ir spausdamas ranką pardavėjas žiūri į šoną. Sveikinantis svarbu žiūrėti į akis, taip mes parodome, kad durys klientui yra atviros. Žvilgsnis parodo, kad jūs laukiate to žmogaus ir jį įsileidžiate. Iš akių klientas supranta labai daug ir jeigu pasisveikindamas nežiūrite į akis, parodote, kad klientas nėra laukiamas.
Įsivaizduokime, kad į biurą ateina klientas, jis pasisveikina, o visi darbuotojai sėdi prie kompiuterių ir nepakelia akių, lyg nieko nebūtų įvykę. Tuomet klientas nežino prie ko prieiti ir ko paklausti informacijos. Jeigu bendraujant su klientu, jūs sėdite vienas prieš kitą, bet jūsų akys laksto kažkur kitur, klientas tai supranta kaip nenorą bendrauti. Jeigu mes esame linkę pasitikėti žmogumi, su kuriuo kalbame, mes būsime linkę palaikyti su juo akių kontaktą. Tad jeigu norite sudominti ir išsaugoti kliento dėmesį, išlaikykite akių kontaktą viso pokalbio metu. Jeigu akių kontaktas išlaikomas mažiau nei du trečdalius pokalbio laiko, klientas jus traktuoja kaip nepatikimą žmogų arba žmogų, kuriam jis nenorėtų atsiskleisti.
Kai žmogus patinka kitam žmogui, jis žiūri jam į akis. Todėl pastarasis pajunta simpatiją jo atžvilgiu. Vis tik bendraujant su klientu vertėtų vengti intymaus žvilgsnio. Tai žvilgsnis, kai nužvelgiate kitą žmogų nuo akių iki pat pėdų. Verslo santykiuose šis žvilgsnis sukuria nejaukią atmosferą. Taip žiūrint į klientą, jūsų pokalbis gali pasibaigti net neprasidėjęs. Verslo žvilgsnis padeda sudėtingose derybinėse situacijose. Tai yra žvilgsnis, kai žiūrite pašnekovui į kaktą, tarp akių. Nors šis žvilgsnis sukuria rimto pokalbio atmosferą tačiau jis labai įpareigoja ir sukausto žmones.
Bendraujant su klientais geriausias yra socialinis žvilgsnis - kai žiūrite į kito žmogaus veidą nuo akių iki lūpų. Pastebėta, kad jeigu bendraujame su klientu draugišku žvilgsniu, jis sukuria betarpišką atmosferą. Tad jei jums sunku žiūrėti tiesiai į akis, pasitelkite socialinio žvilgsnio techniką.
Akių kalbos moksliniai tyrimai
Nuo XIX a. pabaigos prasidėjo intensyvūs žvilgsnio tyrinėjimai. Kol nebuvo tinkamų prietaisų, tyrėjas tiesiog stimuliavo (uždavinėjo klausimus, prašė prisiminti, suskaičiuoti, įsivaizduoti, kažką surasti ir pan.) ir užsirašinėjo, kur tiriamasis žiūri ar nukreipia savo akis. Vėliau tiriamajam prasidėjo vargai - ant jo akių obuolių klijavo veidrodėlius ar rites, aplink akis lipdė elektrodus. Tačiau moksliniai rezultatai tapo objektyvesni, tikslesni. Pasirodo, ir akių judesių yra visokių: staigūs dideli, greiti šuoliai sakados, lėtesni sekamieji judesiai, kelių rūšių smulkesni akių virpesiai.
Įžengus į kompiuterių erą ir spartėjant skaičiavimo technikai, atsirado naujų akių judesių registravimo metodų, tiriamajam asmeniui gyvenimas palengvėjo. Pasiektas lygis, kai per eksperimentą akis galima filmuoti ir tą vaizdą siųsti į kompiuterį. Akių judesių registravimo aparatai tobulėja, pinga, mažėja. Vis daugiau mokslininkų bando perprasti akių kalbą.
Niujorko valstijos universitete dirba profesorė Susana Martinez-Conde. Ji su kolegomis tiria labai smulkius akių judesius - mikrosakadas. Tai nevalingi, mūsų regėjimui svarbūs akių šuoliukai. Plika akimi juos įžiūrėti sunku, tačiau aparatai gali užfiksuoti. Kadangi mikrosakadas valingai suvaldyti sunku, tai jos gali išduoti kai kurias mūsų mintis. Jūs galite sąmoningai nusukti žvilgsnį nuo įdomaus ar trokštamo daikto, tačiau mikrosakados išduos kur krypsta jūsų dėmesys. Mikrosakadų buvimas sukuria ir iliuzijas, kai stacionarūs paveikslėliai atrodo judantys. Iliuzionistai, rodydami savo triukus, kartais tuo pasinaudoja. Martinez-Conde netgi parašė knygą „Proto išdaigos“. Joje gvildena neurobiologinius mechanizmus, kuriuos pasitelkia magai, apgaudinėdami mūsų smegenis. Kasdieniame gyvenime mes irgi nesąmoningai naudojame šias gudrybes.
Žmonių akių judesiai nėra visiškai vienodi. Kol kas nėra ryškios takoskyros tarp lyties, kultūros, socialumo, individualumo įtakos akių judesiams, tyrimai dar vykdomi. Nustatyta, kad vyrų ir moterų akių judesiai skiriasi. Pavyzdžiui, žiūrėdamos į vaizdą moterys atlieka mažiau žvilgsnio fiksacijų nei vyrai per tą patį laiką. Kitaip tariant, vyrų žvilgsnio fiksacijos yra trumpesnės negu moterų. Tokią hipotezę patvirtina ne vienas mokslinis tyrimas. Bendraudamos moterys žvilgsnį gali išlaikyti ilgiau, tačiau nėra linkusios spoksoti kitam žmogui į akis, o vyrai stengiasi vengti tiesioginio akių kontakto, dažnai žiūri ne į akis, o kur nors kitur.
Iš primatų tik žmogus turi baltą akių baltymą. Tas baltumas siejamas su sveikata ir jaunyste. Moterų akių baltymas palyginti didesnis nei vyrų. Jos dar stengiasi jį paryškinti, dažydamos blakstienas ir vokus ar visaip „vartydamos“ akis, tuo lyg teigdamos, kad yra jaunos ir sveikos.
Daugiausia vyrų ir moterų žvilgsnio skirtumų išryškėja tiriant žiūrėjimo kryptis, žvilgsnio fiksacijas ir dėmesį. Vykdant mokslinį tyrimą, kai buvo rodomi įvairių scenų paveikslai, paaiškėjo, kad vyrai dažniausiai žiūri aukščiau ir į tai, kas teikia bendresnę informaciją, o moterys linkusios žiūrėti žemiau, tyrinėti įvairias detales.
Dar įdomesni kūno stebėjimo tyrimai. Pasirodo, vyrai ir moterys nevienodai žiūri ir į kūnus. Tyrimų duomenimis, tiek vyrai, tiek moterys pirmiausia atkreipia dėmesį į veidą. Tačiau vyrų žvilgsnis greičiau nuslysta ir ilgiau stabteli ties moters krūtine, o moterys anksčiau pradeda žiūrėti į vyrų kojas. Žvilgsnio krypčiai įtakos turi lyčių požymiai. Viename eksperimente tiriamiesiems po kelias sekundes buvo rodomi apsirengusių ir nuogų žmonių atvaizdai, kai lytiškumo požymiai nepastebimi ir kai jie matomi ryškiai. Nors visi tiriamieji daugiausia dėmesio skyrė veidams, vyrai vietoj veido ilgiau žiūrėjo į moterų be drabužių krūtinę ir pilvo sritį. Moterims svarbesnis buvo vyro veidas - žiūrėjo ilgiausiai, nesvarbu, ar vyras apsirengęs, ar nuogas.
tags: #akiu #kontaktas #psichologija