Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresą, tačiau kai jis tampa nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, tai gali būti nerimo sutrikimas. Paranoja, pasireiškianti persekiojimo pojūčiu ar įtarumu, taip pat gali būti susijusi su nerimo sutrikimais. Šiame straipsnyje panagrinėsime nerimo sutrikimus, paranoją, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Nerimo sutrikimai: apžvalga
Nerimo sutrikimai yra psichikos sveikatos būklės, kai nuolatinis nerimas ar įtampa trukdo žmogui gyventi įprastą gyvenimą. Nerimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, socialinio nerimo sutrikimą, fobijas ir obsesinį kompulsinį sutrikimą (OKS).
Generalizuotas nerimo sutrikimas
Tai nuolatinis nerimas ir jaudinimasis. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, jaudinasi dėl begalės dalykų - sveikatos, finansų, jie nuolatos jaučiasi taip, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo.
Panikos sutrikimas
Pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jaučiami tokie simptomai: prakaitavimas, drebuliai, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas.
Socialinio nerimo sutrikimas
Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Jie dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi, bijo būti atstumti.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS)
Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (obsesijos) ir rutina bei ritualai (kompulsijos, prievartinis jausmas kažką daryti). Obsesinio kompulsinio sutrikimo (OKS) vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre. Gydytojas gali jus nusiųsti jus pas specialistą. Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems asmenims pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Įkyrios mintys (obsesijos) - pasikartojančios mintys, troškimai arba vaizdiniai, kurie sukelia nerimą. Nesuvaldomas elgesys (kompulsijos) - pasikartojantis elgesys, kurį asmuo atlieka reaguodamas į įkyrias mintis.
Potrauminio streso sindromas
Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
Nerimo priežastys
Nors ir yra keletas nerimo sutrikimo tipų, dauguma jų atsiranda dėl panašių priežasčių. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą.
Nerimo simptomai
Nerimo priepuoliai gali būti lengvi, vidutinio sunkumo ar sunkūs. Jie kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Svarbu atskirti juos nuo kitų sveikatos problemų, kurios gali sukelti panašius simptomus, pvz., širdies ligų, astmos, alergijų, cukrinio diabeto ir kt.
Fiziniai simptomai
- Dažnas širdies plakimas
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Oro trūkumo pojūtis
- Dusulys
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- Pykinimas
- Galvos svaigimas, nestabilumas
- Alpimas
- Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
- Odos paraudimas
Emociniai simptomai
- Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
- Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
- Mirties baimė
Paranoja: apžvalga
Paranoja (iš graikų kalbos parà - reiškia šalia, greta, o noûs - protas) - tai persekiojimo pojūtis, poveikio ar santykių iliuzija, sunkesniais atvejais persekiojimo kliedesiai ar net manija. Tai tokia psichinė būklė, kuriai esant žmogus tampa pernelyg įtarus ir jį kamuoja persekiojimo manija.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Paranojos priežastys
Mokslininkai šiuo metu tiria keletą versijų, dėl ko galėtų pasireikšti ši būklė. Kol kas yra išskirti keli paranojos atsiradimo riziką didinantys veiksiai. Tai - galvos traumos, ilgalaikis amfetamino vartojimas, didelės psichologinės, emocinės traumos. Neigiamos patirtys ir nuoskaudos padeda formuotis įsitikinimams, kad pasaulis yra nesaugus. Manoma, jog paranoja dažniau pasireiškia žmonėms, kurie vaikystėje buvo palikti tėvų, nuolat stokojo dėmesio bei meilės, patyrė artimo žmogaus praradimą. Paranoja gali atsirasti kaip somatinių, neurologinių ir/arba psichinių ligų pasekmė.
Paranojos simptomai
- Nepasitikėjimas jokiais žmonėmis, įskaitant artimuosius
- Nuolatinis įtarumas, kad šalia esantieji rezga prieš juos visokius planus, nori jiems pakenkti
- Priešiškumas
- Sudirgimas
- Įtampa
- Baimės jausmas
Nerimo ir paranojos ryšys
Paranoja gali būti nerimo sutrikimo simptomas. Asmenys, kenčiantys nuo nerimo, gali patirti perdėtą įtarumą ar baimę, kad juos kažkas persekioja arba nori pakenkti. Taip pat, paranoja gali sustiprinti nerimą, sukeldama užburtą ratą, kuriame nerimas ir paranoja vienas kitą palaiko.
Nerimo ir paranojos gydymas
Nerimo sutrikimai ir paranoja reikalauja profesionalios pagalbos ir gydymo. Gydymo metodai gali apimti:
Psichoterapija
Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): ją taikydamas, psichoterapeutas padeda žmogui suprasti, kaip destruktyvios (dažnai ir iracionalios) mintys ir elgesys gali sukelti nerimą ar panikos atakas, moko atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir pakeisti juos sveikomis mintimis, kurios mažina nerimą. Jei žmogus nuolat galvoja „aš tikrai nesusitvarkysiu“, KET padės pakeisti šią mintį į „aš galiu tai padaryti ir pasitikiu savimi“. Terapija sutelkia dėmesį į tai, kas vyksta dabar, ir kaip galime spręsti šiuo metu kilusias problemas, skatina neužstrigti baimėje dėl praeities klaidų ar ateities.
- Schemų terapija: tai psichoterapijos kryptis, teigianti, kad kiekvienas žmogus turi tam tikras schemas - gilius, dažnai pasąmonėje slypinčius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Šios schemos formuojasi nuo ankstyvos vaikystės ir nuo jų smarkiai priklauso, kokie būsime užaugę. Giluminiai įsitikinimai gali būti pavyzdžiui tokie: „aš nevykėlis“, „pasaulis yra pavojingas“, „niekas manęs nemyli“, „visi vyrai, kuriuos myliu, mane palieka” ir panašūs. Čia dažnai ir slypi nuolatinio nerimo ar panikos atakų „šaknys”, nes tokie įsitikinimai neleidžia matyti pasaulio objektyviai ir reaguoti adekvačiai, dėl to jaučiame nerimą, baimę, apima jausmas, kad nieko nekontroliuojame ir būtinai įvyks kažkas blogo. Schemų terapijoje išsiaiškinama, kas suformavo neteisingus įsitikinimus, kaip jie veikia mūsų kasdienybę, tuomet psichoterpeutas padeda žmogui pakeisti gilumines schemas, matyti pasaulį realistiškiau.
Vaistai
Jei paranoja pasireiškė žmogui, kenčiančiam nuo nerimo sutrikimo, pirmiausia jam turi būti skiriami raminamieji vaistai, jei žmogui, kenčiančiam nuo šizofrenijos - antipsichotikai, o depresija sergantys paranojikai, pirmiausia turėtų būti gydomi antidepresantais. Todėl paranojos gydymas tiesiogiai priklauso nuo priežasčių, kurios galėjo įtakoti jos atsiradimą.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Grupinė terapija
Metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Grupėje mažėja jausmas, kad „esu vienas su savo problemomis“, čia saugu dalintis jausmais, be to, išgirsti, kaip su panašiais iššūkiais tvarkosi kiti. Dažnai žmonėms atrodo, kad jų išgyvenimai yra unikalūs ir niekas kitas jų nesupranta, tad palaikymas jiems - itin svarbus.
Šeimos psichoterapija
Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
Savipagalbos strategijos
Be profesionalaus gydymo, yra keletas savipagalbos strategijų, kurios gali padėti valdyti nerimą ir paranoją:
- Kvestionuokite savo mintis: Nerimo priepuolio metu jūsų mintys gali būti nepagrįstos, perdėtos ir neigiamos. Pabandykite įvertinti savo baimę, paklauskite savęs ar ji yra tikra, o taip pat ieškokite būdų, kaip atgauti kontrolę.
- Praktikuokite fokusuotą, gilų kvėpavimą: Sukoncentruotas kvėpavimas gali padėti susitvarkyti su nerimo simptomais. Pabandykite kvėpuoti įkvėpdami 4 sekundes ir iškvėpdami 4 sekundes 5 minutes. Taip jūs susilyginsite savo kvėpavimą, sumažinsite širdies ritmą ir nuraminsite save.
- Sportuokite: Kartais geriausias būdas sustabdyti nerimą yra palikti situaciją ir pajudėti. Susitelkimas į savo kūną, o ne į savo mintis, gali padėti sumažinti nerimą. Mažesnio intensyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas ar joga, gali padėti žmonėms sumažinti stresą ir valdyti nerimo simptomus. Intensyvus sportavimas gali pagerinti jūsų nuotaiką ir nuraminti protą.
- Bendraukite: Kai ištinka nerimo priepuolis, jūs galite jaustis vieniši, izoliuoti ir nesuprasti. Tačiau jūs nesate vieni ir yra daug žmonių, kurie gali jums padėti ir jus palaikyti. Pabandykite pasikalbėti su draugu, šeimos nariu, kolega ar konsultantu apie tai, kas jus neramina. Jie gali jums suteikti emocinę paramą, patarimų, perspektyvų ar tiesiog jus išklausyti. Bendravimas gali padėti jums išreikšti jausmus, sumažinti įtampą ir rasti sprendimus.
- Medituokite: Meditacija yra praktika, kuri padeda žmonėms susikoncentruoti į dabartį ir atsiriboti nuo savo minčių. Ji gali padėti nuraminti savo protą, sumažinti stresą ir nerimą, pagerinti savijautą ir savivertę.
- Naudokite savo pojūčius: Kai ištinka nerimo priepuoliai, jūsų protas gali būti perpildytas neigiamomis mintimis ir emocijomis. Tačiau jūs galite naudoti savo pojūčius, kad atitrauktumėte savo dėmesį nuo nerimo ir susigrąžintumėte ramybę. Bandykite pasitelkti savo regėjimą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą, kad suaktyvintumėte savo smegenis ir paskatintumėte savo teigiamus jausmus.
- Praktikuokite dėkingumą: Kasdieniu dėkingumo dienoraščio rašymu. Pavyzdžiui, galite parašyti tris dalykus, už kuriuos būtent tądien esate dėkingi, net jei tai - maloniai kavinėje paduotas kavos puodelis ar pirštinė, kurią būtumėtę pametę, jei ne dėmesingas praeivis.
- Japonų filosofija wabi sabi: Wabi sabi moko, kad grožis ir ramybė slypi ne tobulume, o kasdieniuose, paprastuose dalykuose, kurie kaip tik dažniausiai yra „netobuli” - laikini ir trapūs. Ši koncepcija labai tinka kovojantiems su nuolatiniu nerimu, nes dažnai baimė ir panika kyla iš siekio viską gyvenime kontroliuoti ir tobulinti. Wabi sabi skatina priimti, kad gyvenimas yra neidealus ir nuolat besikeičiantis ir atsisakyti pernelyg didelių lūkesčių, kad išventume nusivylimo bei nerimo. Pavyzdžiui, išgyvendami panikos priepuolį, galime greičiau nurimti, priminę sau, kad ši nemaloni akimirka taip pat yra laikina, net jei dabar atrodo itin dramatiškai.
Nerimas paaugliams
Pauglystė yra pats sudėtingiausias amžiaus periodas- perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Paaugliams būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai.
Paauglių nerimo priežastys
- Genetinis komponentas
- Skaudūs patyrimai
- Socialinis spaudimas
- Kūno pokyčiai
- Akademinis spaudimas
- Identiteto krizė
- Technologijos ir socialiniai tinklai
Kaip padėti paaugliams, kenčiantiems nuo nerimo
- Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką
- Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą
- Bendrauti su mokytojais
- Skatinti fizinį aktyvumą
- Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką
Kada kreiptis į specialistą
Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus.
Šizofrenija ir paranoja
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi esminiai ir charakteringi tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvatus arba blankus afektas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Paranoja gali būti šizofrenijos simptomas.
Šizofrenijos simptomai
- Haliucinacijos
- Kliedesiai
- Mąstymo sutrikimai
- Negatyvūs simptomai