Radikulitas: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Radikulitas, dar žinomas kaip radikulopatija, yra nervinių nugaros smegenų šaknelių uždegimas, atsirandantis dėl pastarųjų suspaudimo ar sudirginimo. Ši būklė gali sukelti įvairius nemalonius simptomus, įskaitant skausmą, jutimo sutrikimus ir motorinius pakitimus. Straipsnyje aptariamos radikulito priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymo būdai.

Kas yra radikulitas?

Anatomiškai žiūrint, nugaros smegenų nervinės šaknelės yra nervinių skaidulų pluoštai, prasidedantys nugaros smegenyse ir išeinantys per tarpslankstelinio disko ir slankstelio angą, vadinama neuraline foramena. Esant radikulitui, šios nervinės šaknelės patiria mechaninį suspaudimą ar cheminį dirginimą dėl gretimų stuburo struktūrų pokyčių. Dažniausiai pasitaikanti priežastis būna atsiradusi tarpslankstelinio disko išvarža, kai disko branduolio (nucleus pulposus) dalis išsiveržia per fibrozinį žiedą (anulus fibrosus) ir suspaudžia greta esančią nervinę šaknelę.

Radikulito priežastys

Radikulito atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, tačiau dažniausiai pasitaikanti priežastis yra tarpslankstelinio disko išvarža. Kitos galimos priežastys:

  • Stuburo stenozė (stuburo kanalo susiaurėjimas)
  • Osteoartritas (stuburo sąnarių degeneracija)
  • Traumos (pvz., stuburo lūžiai)
  • Infekcijos (pvz., osteomielitas)
  • Navikai (retai)

Radikulito simptomai

Kliniškai radikulitas pasireiškia skausmu, kuris prasideda nugaroje ir sklinda į atitinkamas dermatomų zonas rankose, ar kojose pagal paveiktos nervinės šaknelės inervacijos sritį. Pavyzdžiui, L5 ar S1 šaknelių radikulopatija gali sukelti skausmą, plintantį į sėdmenis, šlaunies nugarinę dalį, blauzdą ir pėdą.

Be skausmo, radikulitui būdingi ir kiti simptomai:

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

  • Skausmas: Aštrus, deginantis, dažnai tarsi elektros srovės sukeltas pojūtis. Radikulitinis skausmas pradžioje lokalizuojasi nugaros srityje būtent ties pažeistos šaknelės segmentu, tačiau vėliau išplinta į atitinkamą dermatomą - odos sritį, kurią inervuoja ta paveikta šaknelė. Priklausomai nuo pažeidimo lygio, skausmas gali plisti į galūnes. Kojų skausmas, dar vadinamas lumbosakraline radikulopatija, būdingas esant L4-S1 stuburo segmento šaknelių pažeidimui, o rankų skausmas (cervikobrachialinė radikulopatija) atsiranda pažeidus C5-T1 segmento šakneles.
  • Jutimo sutrikimai: Hipoestezija (sumažėjęs jautrumas lietimui, spaudimui, temperatūrai), parestezijos (spontaniškas dilgčiojimo, badymo, skruzdėlių bėgiojimo pojūtis) ar net visiška anestezija (jautrumo praradimas).
  • Motoriniai sutrikimai: Raumenų silpnumas, hipotrofija ir paralyžius paveiktos šaknelės inervuojamoje srityje. Pavyzdžiui, L5 radikulopatija gali sukelti blauzdos tiesiamųjų ir pėdos lenkiamųjų raumenų silpnumą, sunkumą eiti ant kulnų, o C7 šaknelės pažeidimas - tricepso raumenų silpnumą ir sunkumą ištiesiant alkūnes.

Krūtinės radikulitas

Krūtinės radikulitas yra daug retesnė, tačiau ne mažiau varginanti nervų šaknelių pažeidimo forma, lokalizuota jau tik krūtinės srityje. Ši būklė atsiranda, kai uždegimas ar kompresija paveikia vieną ar kelias nervines šakneles, išeinančias iš krūtininės nugaros smegenų dalies (Th1-Th12). Dažniausia krūtinės radikulito priežastis yra jau egzistuojanti tarpslankstelinio disko išvarža krūtininiame stuburo segmente.

Kliniškai krūtinės radikulito simptomai gali būti labai įvairūs ir nespecifiniai, todėl neretai klaidingai būna priskiriami kitoms ligoms. Pagrindinis simptomas yra aštrus, tarsi duriantis ar deginantis skausmas, plintantis iš nugaros į krūtinės sienelę pagal pažeistos nervinės šaknelės dermatomą. Skirtingai nuo kaklo ar juosmens radikulopatijų, krūtinės radikulito skausmas neišplinta į galūnes, o apsiriboja krūtinės, pilvo ar nugaros sritimis. Skausmas dažnai sustiprėja įkvėpimo metu, kosint ar čiaudint, nes padidėja slėgis krūtinės ląstoje.

Be skausmo, krūtinės radikulito metu taip pat gali pasireikšti sensoriniai ir motoriniai simptomai pažeisto segmento dermatomų, ar miotomų srityse. Jutiminiai sutrikimai apima dilgčiojimą, badymą ar jautrumo sumažėjimą krūtinės ar pilvo srityje. Motoriniai simptomai pasitaiko rečiau ir gali apimti tarpšonkaulinių ar pilvo raumenų silpnumą, dėl ko gali sutrikti kvėpavimo mechanika, ypač esant daugybiniam nervų šaknelių pažeidimui.

Radikulito diagnostika

Klinikinėje praktikoje radikulito simptomai dažnai vertinami naudojant įvairias neurologinio ištyrimo skales ir testus. Pavyzdžiui, raumenų jėgai vertinti naudojama Medicininių tyrimų tarybos raumenų jėgos skalė nuo 0 iki 5 balų, kur 0 reiškia visišką paralyžių, o 5 - normalią jėgą. Sensoriniai sutrikimai tiriami naudojant adatos dūrio, lietimo, vibracijos ir propriocepcijos testus paveiktose dermatomose. Refleksų pokyčiai, tokie kaip sumažėjęs ar išnykęs Achilo refleksas esant S1 radikulopatijai, taip pat yra svarbūs diagnostiniai požymiai.

Be neurologinio ištyrimo, gali būti atliekami ir kiti tyrimai:

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

  • Stuburo rentgenas: Padeda įvertinti stuburo struktūrą ir atmesti kitas galimas skausmo priežastis.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Leidžia vizualizuoti minkštuosius audinius, tokius kaip nervinės šaknelės ir tarpslanksteliniai diskai, ir nustatyti suspaudimo ar uždegimo priežastis.
  • Elektromiografija (EMG): Matuoja raumenų elektrinį aktyvumą ir gali padėti nustatyti nervų pažeidimo laipsnį.

Radikulito gydymas

Radikulito gydymas visuomet yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias medikamentines ir nemedikamentines priemones, kurių pagrindinis tikslas būna sumažinti uždegimą, malšinti skausmą, atkurti pažeistų nervų šaknelių funkciją ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Medikamentinis gydymas

Radikulito gydymui naudojami įvairūs vaistai, kurių tikslas - mažinti uždegimą, malšinti skausmą ir atpalaiduoti raumenis. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo simptomų sunkumo ir individualių paciento poreikių.

  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Ibuprofenas, naproksenas ar diklofenakas mažina uždegimą ir skausmą. Jie veikia blokuodami prostaglandinų gamybą, kurie yra pagrindiniai uždegimo mediatoriai. Tai yra pirmojo pasirinkimo vaistai lengvų ir vidutinio sunkumo radikulitų atvejais.
  • Raumenis atpalaiduojantys vaistai: Preparatai, tokie kaip tizanidinas ar metokarbamolis, padeda atpalaiduoti įsitempusius ir spazmuojančius raumenis. Jie veikia slopindami nervinių impulsų perdavimą iš stuburo į raumenis. Raumenis atpalaiduojantys vaistai dažnai skiriami kartu su priešuždegiminiais vaistais ar analgetikais, siekiant sustiprinti jų poveikį ir pagerinti judrumą.
  • Narkotiniai analgetikai: Esant stipriam, nepakeliamam skausmui, gydytojas gali skirti narkotinius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip kodeinas, oksikodonas ar morfinas. Šie vaistai veikia tiesiogiai centrinę nervų sistemą, slopindami skausmo signalų perdavimą.
  • Kortikosteroidų injekcijos: Tai sintetiniai hormonai, pasižymintys stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Kortikosteroidai, tokie kaip deksametazonas ar betametazonas, būna suleidžiami tiesiai į pažeistą nugaros sritį, siekiant greitai sumažinti uždegimą ir palengvinti simptomus. Tokios injekcijos yra atliekamos rentgeno ar ultragarso kontrolėje, siekiant užtikrinti tikslų vaisto patekimą į reikiamą vietą.
  • Epidurinės steroidų injekcijos: Šios injekcijos atliekamos suleidžiant kortikosteroidus į epidurinę erdvę - sritį tarp stuburo slankstelių ir kietojo smegenų dangalo. Epidurinės injekcijos leidžia platesnį vaisto pasiskirstymą ir gali efektyviai sumažinti uždegimą bei skausmą išilgai viso pažeisto nervų šaknelių segmento. Jos dažniausiai naudojamos esant daugybinių nervų šaknelių pažeidimui ar neefektyviam gydymui kitais metodais.

Svarbu paminėti, kad leidžiami vaistai nuo radikulito turėtų būti naudojami tik gydytojo priežiūroje ir tik kaip dalis viso kompleksinio gydymo plano. Injekcijos gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, tokių kaip infekcija, kraujavimas ar alerginės reakcijos, todėl būtina atidžiai stebėti savo būklę.

Nemedikamentinis gydymas

Radikulito gydymas namuose taip pat apima įvairias priemones, padedančias mažinti skausmą, uždegimą ir gerinančias bendrą stuburo būklę. Vienas iš dažniausiai taikomų metodų yra šaltų ir šiltų kompresų terapija. Ūmioje ligos fazėje rekomenduojama naudoti šaltus kompresus ar ledo pakuotes, dedant jas ant skausmingos vietos 15-20 min. kas 2-3 val. Svarbu neužmiršti apsaugoti odą, nedėti ledo tiesiogiai ant jos. Lėtiniam skausmui malšinti tinkamesnė yra šilumos terapija, skatinanti kraujotaką ir atpalaiduojanti raumenis.

Reguliari mankšta ir fizinė veikla yra kita būtina radikulito gydymo dalis. Lengvi tempimo pratimai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti spaudimą nervų šaknelėms. Juos reikėtų atlikti atsargiai, išlaikant 10-30 sek. tarpus ir kartojant po 3-5 kartus kiekvieną pratimą. Stuburo stabilizavimo pratimų tikslas - stiprinti giliuosius nugaros ir pilvo raumenis.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą

Tinkama laikysena ir ergonomika taip pat labai svarbios mažinant radikulito simptomus. Stenkitės išlaikyti tiesią nugarą sėdint ar stovint, venkite ilgo buvimo vienoje pozicijoje. Naudokite ergonomiškas kėdes, reguliuokite darbo stalo ir kompiuterio ekrano aukštį.

Stresas ir nerimas gali sustiprinti raumenų įtampą bei skausmą, todėl svarbu išmokti atsipalaiduoti. Sveika mityba ir pakankamas skysčių vartojimas taip pat prisideda prie radikulito gydymo. Subalansuotas maisto racionas, turtingas vaisių, daržovių, liesos mėsos ir žuvies, užtikrina reikiamų medžiagų gavimą jūsų organizmui. Omega-3 riebalų rūgštys ir vitaminas D mažina kilusius uždegimus bei stiprina kaulų sveikatą.

Kai kurie alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip akupunktūra, masažas, chiropraktika ar joga, taip pat gali būti naudingi malšinant radikulito simptomus.

Kineziterapija

Kineziterapija taip pat vaidina svarbų vaidmenį gydant radikulitą. Manualinės terapijos technikos, tokios kaip masažas ir mobilizacija, padeda atpalaiduoti raumenis ir pagerinti judesių amplitudę, o specialiai parinkti pratimai stiprina stuburo stabilumą, didina lankstumą ir mažina skausmo simptomus. Tinkamai parinkti ir reguliariai atliekami pratimai padeda sumažinti skausmą, pagerinti judrumą ir sustiprinti nugaros raumenis. Visgi, svarbu atsiminti, kad pratimus reikėtų atlikti atsargiai, pradedant nuo lengvesnių ir tik palaipsniui didinant krūvį. Atminkite, kad pratimai turėtų būti atliekami reguliariai, bent 3-5 kartus per savaitę, norint pasiekti geriausių rezultatų. Skausmui padidėjus ar atsiradus kitiems nerimą keliantiems simptomams, pratimus reikėtų nutraukti ir pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

Chirurginis gydymas

Kai konservatyvus gydymas neduoda pakankamo efekto, gali būti taikomos intervencinės procedūros, pavyzdžiui, epidurinės steroidų injekcijos tiesiogiai į pažeistą sritį uždegimui mažinti arba nervų blokados laikinai nutraukti skausmo signalų perdavimą.

Gydymo trukmė

Radikulito trukmė labai priklauso nuo jo priežasties, simptomų sunkumo bei paciento sveikatos būklės. Radikulito gydymas yra kompleksinis ir individualiai pritaikomas procesas, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir paciento būklės. Vykdykite savo veterinarijos gydytojo nurodymus.

Kačių kraikas

Šis kraikas yra pagamintas iš tofu likučių (pagrindinis neapdorotas ingredientas), sumaišytų su kukurūzų krakmolu ir augaliniais klijais ingredientais, formuotas į smėlį. Šis kraikas pasižymi puikiu sulipimu - gumulėliai nelūžta, kai yra drėgnas. Sugeria 3 kartus daugiau drėgmės nei įprastas kraikas, tai yra svarbus kvapo mažinimo veiksnys. Neprilimpa prie letenų, natūralūs pluoštai neutralizuoja amoniako kvapą ir kontroliuoja kvapą, todėl jūsų namai išlieka gaivūs ir švarūs.

Naudojimo instrukcijos

  1. Nuvalykite ir dezinfekuokite katės kraiką.
  2. Užpildykite kraiku iki 2 - 3 cm.
  3. Klasterius kas dieną pašalinkite.
  4. Nuplaukite tualeto gabalėlius arba naudokite sodą komposte kaip trąšą.

Vienas paketas (5,4 kg) paprastai katei užtenka 2 mėn.

Atsargiai: Prašome naudoti tik kaip kačių kraiką kačių kraiko dėžėje, nenaudoti kitiems tikslams.

Mityba

Svarbu pasirūpinti, kad gyvunas visada turėtų pakankamai šviežio vandens prieinamoje vietoje. Katės dienos maisto norma gali skirtis atsižvelgiant į jo dydį, amžių, aktyvumą ir laikymo sąlygas. Po naudojimo įsitikinkite, kad pakuotė uždaryta - tai neleis maistui sugesti ir išvengs teršalų patekimo.

Pašaro sudėtis:

Džiovinti paukštienos baltymai, kukurūzai, ryžiai, kviečių glitimas , kukurūzų glitimas, hidrolizuoti gyvūniniai baltymai, augalinis pluoštas, gyvuliniai riebalai, burokėlių minkštimas, mineralai, žuvų taukai, psilio lukštai ir sėklos (0,50%), sojų pupelių aliejus, frukto-oligosacharidai, agurklių aliejus, hidrolizuoti pieno baltymai , medetkų ekstraktas (liuteino šaltinis). L.I.P.: Baltymai, atrinkti dėl labai didelio virškinamumo. Galvijų alfa-S1.0-kazeino tripsino hidrolizatas: 0,94 g / kg

Priedai (1 kg pašaro):

Dietiniai priedai: vitaminas A: 29500 UI, vitaminas D3: 795 UI, geležis (3b103): 34 mg, jodas (3b201, 3b202): 3,4 mg, varis (3b405, 3b406): 11 mg, manganas (3b502, 3b504): 45 mg, cinkas (3b603, 3b605, 3b606): 127 mg, selenas (3b801, 3b811, 3b812): 0,07 mg - konservantai - antioksidantai

Analitinės sudedamosios dalys:

Žali baltymai: 36% - Žali aliejai ir riebalai: 11% - Žali pelenai: 7,9% - Žali pluoštai: 4,2% - ** Alfa -S1 -kazeino tripsino hidrolizatas: 0,94 g / kg.

Tinkamo naudojimo instrukcijos

Dozavimo rekomendacijos:

Kūno svoris (kg)Nepakankamas svoris(g)Normalus svoris (g)Antsvoris (g)
2413428
2,5484032
3554637
3,5625141
4685645
4,5746149
5796653
5,5857157
6907560
6,5968064
71018467
7,51068871
81119274
8,51169777
912010180
9,512510483
1013010887

tags: #aktino #streso #pluostai