Juokas - tai ne tik sveikatos šaltinis ir būdas numesti nereikalingą svorį, bet ir rimtas reiškinys, atspindintis žmonių reakcijas į įvairius gyvenimo aspektus. Niekas tiksliai nežino, kodėl mes juokiamės, nors išminčiai ir mokslininkai tūkstantmečius bandė atsakyti į šį klausimą. Aristotelis teigė, kad juokiamės iš juokingų žmonių, taip parodydami savo pranašumą. Tuo tarpu psichoanalitikas Zigmundas Froidas tvirtino, kad humoro pagrindas yra paslėpta agresija. Tačiau tarp anekdotų tyrinėtojų populiariausia yra nesuderinamumo teorija: juokiamės, kai tikimės vieno, o gauname visai ką kita. Juoko poreikis yra didelis, o anekdotai tapo neatsiejama politikos, žiniasklaidos ir net kasdienio gyvenimo dalimi.
Anekdotai kaip politinės kritikos priemonė
Anekdotai dažnai naudojami kaip priemonė kritikuoti valdžią ir politikus. Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje pažymima, kad valdžios keiksnojimas yra vienas labiausiai paplitusių reiškinių šalyje, o anekdotai - vienas iš būdų, kaip žmonės išreiškia savo emocijas ir požiūrį į politiką. Pasak filologės Jelenos Šmeliovos, nė vienam Rusijos politikui nepavyko tapti tokiu populiariu anekdotų herojumi kaip Leonidas Brežnevas. Lietuvoje politikams sunkiau užsitarnauti tokį rangą, tačiau tautiečiai kartais itin taikliai pašmaikštauja.
Įdomu tai, kad egzistuoja grįžtamasis ryšys tarp anekdotų ir politikos. Pasirodo, anekdotai talkina renkant informaciją. „The New York Times“ rašė, kad Irake JAV spec. žvalgybos grupės renka įvairiausią informaciją, įskaitant gandus ir anekdotus, kad suprastų paprastų irakiečių nuomonę.
Anekdotų tyrinėjimas: tarp mokslo ir kasdienybės
Smulkiąją pasakojamąją tautosaką - anekdotus - kaupia ir tyrinėja viso pasaulio mokslininkai. Lietuvoje šiuo metu anekdotų tyrinėjimo štilis dėl etatų mažinimo politikos Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Tačiau P. Krikščiūnas, anksčiau dirbęs šioje srityje, apgailestauja, kad lietuviškų anekdotų internete daugiau nei instituto archyve. Nepaisant to, jis tiki, kad anekdotas gyvuos, kol gyvuos pasaulis, o politinių anekdotų gausa yra nulemta politikos aktualumo visuomenėje.
Anglų mokslininkas Ričardas Vaismenas tiria, kaip skiriasi įvairių tautų, lyčių ir amžiaus žmonių humoro jausmas, stebėdamas smegenų veiklą rezonanso metodu. Jis taip pat vykdo pasaulinį eksperimentą, siekdamas nustatyti juokingiausią anekdotą pasaulyje. Mokslininkas Artūras Eizas Bergeris išskyrė beveik pusšimtį būdų prajuokinti kitus, įskaitant absurdą, ironiją, mimiką, pakartojimą, palyginimą, stereotipą ir kt.
Taip pat skaitykite: Depresijos anekdotai
Agresija ir humoras: paradoksalus ryšys
Humoras gali būti naudojamas kaip priemonė įveikti agresiją ir įtampą. Situacijoje, kai jaučiame pyktį ar agresiją, anekdotų skaitymas gali padėti susibalansuoti dvasios ramybę ir apraminti vidinę agresiją. Teigiama, kad juokas išgelbėjo pasaulį, o kas juokiasi, tas nekariauja.
Tačiau humoras gali būti ir agresijos išraiška. Juodas humoras, nors ir gali būti juokingas, gali pašiurpinti žmones, kurie jo nemėgsta. Profesionaliajame sporte galima įžvelgti mumyse tūnančios agresijos išlaisvinimą, tiek pačių sportininkų, tiek ir žiūrovų, nesąmoningą aukos troškimą.
Humoro jausmas: individualus ir nenuspėjamas
Žmonių humoro jausmas skiriasi, ir tai, kas juokinga vienam, nebūtinai juokinga kitam. Egzistuoja skirtingos humoro rūšys, tokios kaip juodas, baltas, sarkastiškas, angliškas ir t.t. Mėgstamo humoro rūšis nebūtinai atspindi žmogaus asmenybę ar vertybes. Pavyzdžiui, draugiškas ir pozityvus žmogus gali mėgti juodą humorą, nors gyvenime niekam nenorėtų pakenkti.
Humoro jausmo formavimąsi gali lemti tėvai, tačiau jis nebūtinai bus identiškas. Humoro jausmas dažniausiai neatspindi tikros žmogaus natūros, nepriklauso nuo amžiaus, socialinės padėties ar išsilavinimo. Tačiau bet koks humoro jausmas yra sveika, jei juokiesi pats, o ne priverstinai bandai prajuokinti kitus.
Agresijos įveikimas ir emocinis intelektas
Gyvenime neišvengiamai susiduriame su situacijomis, kai kažkas blogai su mumis elgiasi ir peržengia leistinas ribas. Tokios situacijos kenkia savivertei, todėl svarbu neimti svetimų žodžių giliai į širdį, reaguoti oriai ir visada jausti savo vertę. Turime teisę pasipriešinti, gintis, nusibrėžti ribas ir nusistatyti, ką galima daryti, o ko ne.
Taip pat skaitykite: Humoro galia kovojant su stresu
Svarbiausia tokiose situacijose - išsaugoti ramybę. Tik šitaip galima kalbėti su pasitikėjimu. Žmogus, kuris blogai su jumis elgiasi, nenusipelnė nei jūsų laiko, nei nervų, nei pastangų. Jei tokios situacijos kartojasi, būtina aiškiai ir tiesiai pasakyti tam žmogui, kad mes nebegalime leisti tokio elgesio su savimi, ir nusistatyti distanciją.
Kontroliuoti emocijas tokiose įtemptose situacijose nėra lengva, tačiau vertėtų išmokti valdyti šias situacijas pasitelkus į pagalbą emocinį intelektą.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija