Įvadas
Psichikos sveikata yra esminis žmogaus gerovės komponentas, apimantis emocinę, psichologinę ir socialinę būklę. Ji daro įtaką tam, kaip mes mąstome, jaučiamės, elgiamės, priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir susidorojame su gyvenimo sunkumais. Psichikos sutrikimai, priešingai, yra būklės, kurios neigiamai veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama aktyvi psichologinė patologija, jos apibrėžimas, klasifikacija, simptomai ir įvairūs aspektai.
Psichikos Sveikata: Samprata ir Svarba
Psichikos sveikata apibrėžiama kaip geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save, savo ypatumus ir gebėjimus. Jis gali susidoroti su įprastais gyvenimo sunkumais, našiai ir rezultatyviai dirbti bei prisidėti prie bendruomenės gerovės. Psichikos sveikata yra neatsiejamai susijusi su kūno sveikata, psichologiniais, socialiniais, dvasiniais, etniniais, kultūriniais, meno ir net filosofiniais aspektais. Tai kompleksiškas ir sąlygiškas fenomenas.
Psichikos sveikata yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo pilnatvei, sėkmei, gerai būsenai ir savijautai. Ji yra reikšminga kiekvieno individo ir visuomenės sveikatos sudedamoji dalis, reikšminga asmens laimės ir gerovės supratimui, sudaranti tinkamas galimybes socialiniam bendravimui, darnai, saugumui, darbinei veiklai, visuomenės gerovei, kūrybingumui, produktyvumui ir veiklumui.
Aktyvi Psichologinė Patologija: Apibrėžimas ir Bendrieji Terminai
Psichikos liga, arba psichikos susirgimas, yra psichikos sveikatos praradimas dėl psichikos sutrikimo, kuris veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Plačios apibrėžties terminai liguista psichikos sveikata, psichikos sveikatos problemos ar psichikos sveikatos sunkumai yra vartojami ne tik psichikos sutrikimams apibūdinti, bet apima ir psichologinį distresą, psichologines problemas ar sunkumus, kurie pagal tarptautinę ligų klasifikaciją nėra laikomi klinikine diagnoze, tačiau gali būti reikšmingi dėl individo patiriamų kančių ir vėliau gali sukelti sutrikimus, ligas ar neįgalumą.
Psichikos Sutrikimai: Klasifikacija ir Simptomai
Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai:
- Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
- Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
- Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
- Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
- Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
- Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.
Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje. Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų.
Dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai ir jų simptomai:
- Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę.
- Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas.
- Panikos atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
- Nemiga: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
- Bipolinis sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
- Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
- Šizofrenija: Sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją. Jis gali apimti haliucinacijas, kliedesius bei sunkumus susikaupti.
- Adaptacijos sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
- Agorafobija: Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
- Perdegimo sindromas: Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.
Psichozė: Apibrėžimas ir Tipai
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Psichozės tipai:
- Trumpalaikė psichozė: pasireiškia po patirto stipraus streso ir dažniausiai atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimo arba staigaus nutraukimo.
- Organinė psichozė: simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią eigą.
- Depresinė psichozė: atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais.
Organiniai Psichikos Sutrikimai
Šie sutrikimai jungiami bendra etiologija - aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją.
Pagrindiniai organiniai psichikos sutrikimai:
- Demencija: sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų.
- Alzheimerio liga: nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
- Kraujagyslinė demencija: smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, rezultatas.
- Demencija ne dėl Alzheimerio ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo: progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika.
- Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška: pavyzdžiui, Hantingtono liga.
- Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono ligos fone.
- Amnezinis sindromas: dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams.
- Delyras: etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
- Organinis haliucinozė: būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei.
- Organinis katatoninė būklė: būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
- Organinis kliedesinis [šizofrenijai panašus] sutrikimas: vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai.
- Organiniai nuotaikos [afekto] sutrikimai: būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio.
- Organinis asmenybės sutrikimas: būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
- Organinis asteninis sutrikimas: būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija.
- Organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl smegenų ligos, pažeidimo ir smegenų disfunkcijos: būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys.
Psichikos ir Elgesio Sutrikimai Vartojant Psichoaktyviąsias Medžiagas
Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
Ketvirtojo skaitmens subklasifikacija:
- .0 Ūmi intoksikacija: būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos.
- .2 Priklausomybės sindromas: elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
- .3 Abstinencijos būklė: grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo.
- .4 Abstinencijos būklė su delyru: būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena yra komplikuota delyru.
- .5 Psichozinis sutrikimas: psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės.
Transpersonalinė psichologija
Transpersonalinė psichologija yra šiuolaikinės psichologijos kryptis, nagrinėjanti sąmonę ir transpersonalinius („viršasmeninius“) žmogaus potyrius, jų prigimtį, priežastis, formas ir jų pasėkmes. Transpersonalinė psichologija turi gilias šaknis kultūros bei religijos ištakose, pasaulio psichodvasinėse praktikose. Didelę įtaką humanistinės psichologijos, o vėliau ir transpersonalinės psichologijos, vystimuisi turėjo Isaleno institutas (Kalifornija, JAV).
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Humanistinė psichologija
Humanistinė psichologija susiformavo XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje kaip atsakas į biheviorizmą ir froidizmą. Humanistinė psichologija netapo griežtai organizuota teorine sistema, todėl į ją reiktų žiūrėti labiau kaip į judėjimą, t.y. į ypatingą grupę naujų ir vaisingų teorinių požiūrių į asmenybę psichologijoje ir psichoterapijoje visumą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
tags: #aktyvi #psichologine #patologija