Ar apie autizmo sutrikimą turinčius vaikus žinome pakankamai? Autizmas - kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Autizmas lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo spektro sutrikimų (ASS) įtaką vaiko raidai, atpažinimo ženklus, gydymo būdus ir patarimus šeimoms, auginančioms autizmo sutrikimą turintį vaiką.
Autizmo paplitimas ir statistika
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimus, skaičius kasmet sparčiai auga. 2019 m. duomenys rodo, kad 1 iš 160 vaikų visame pasaulyje yra diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai, pasireiškę per pirmuosius penkerius gyvenimo metus. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. Lietuvoje, pagal 2018 metų duomenis, 100 tūkstančių gyventojų tenka 378,11 autizmo atvejų, tačiau ši statistika nėra galutinė, kadangi ji atspindi tik gydymo įstaigas lankančių asmenų skaičių.
Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.
Autizmo priežastys
Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą.
Kaip galimus rizikos faktorius E. Mažukaitienė nurodo: tėvų turėti psichikos sutrikimai, vyresnis (virš 40 m.) tėvų amžius, mažas kūdikio gimimo svoris, priešlaikinis gimdymas, neišnešiotumas, naujagimio gydymas reanimacijoje, gimdymo traumos, gręsiantis persileidimas iki 20 nėštumo savaitės ir vyriška vaiko lytis.
Taip pat skaitykite: Autizmo priežastys ir raida
Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.
Pagrindiniai autizmo požymiai
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Daugiausia naujų autistinio spektro simptomų pasireiškia vaikui esant dvejų metų amžiaus - tuomet ir lengviausia nustatyti sutrikimą. Šiuo periodu ima ryškėti socialinės komunikacijos, žaidimo, kalbos raidos, pažinimo problemos, matosi, kad vaikas patiria sunkumų ir su sensorika bei motorika. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį.
Būdingiausi požymiai:
- Socialinio bendravimo ir sąveikos sunkumai: Nesidomėjimas bendravimu, nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą, nesugebėjimas suprasti kitų emocijas, sunkumai dalyvaujant vaizduotės žaidimuose ir užmezgant draugystę.
- Kalbos ir komunikacijos problemos: Vėluojanti kalbinė raida, sunkumai suprantant kontekstines užuominas ir nekomunikuojant artikuliuotai, su priebalsiais.
- Pasikartojantis elgesys ir riboti interesai: Ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai, stereotipiniai judesiai (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas), echolalija (žodžių ar frazių kartojimas).
- Sensoriniai sunkumai: Padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams).
Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė, Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentė prof. dr. pasakoja: „Autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims yra itin sudėtinga išsakyti savo nuomonę ir užmegzti kontaktą, dėl to aplinkiniams net paprasčiausiose socialinėse situacijose sunku suprasti jų mintis, jausmus ir elgesį. Dažnai autizmo spektro sutrikimą turinys vaikai perdėtai reaguoja ir patiria stresą susidūrę su naujovėmis ir neįprastomis situacijomis, jie jaučiasi emociškai nestabilūs. Taip susiformuoja savita socialinė sąveika ir skurdūs socialiniai įgūdžiai, didėja streso lygis, dėl kurių augančiam vaikui darosi vis sunkiau orientuotis socialinėje aplinkoje. Susidūrę su problema, kurios sprendimo iš anksto nežino, vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, tampa bejėgiais ir tai gali sukelti įvairius elgesio savitumus ir sunkumus, pavyzdžiui, agresiją, pykčio protrūkius, vaikas gali pradėti žaloti save ar rodyti besikartojantį elgesį. Tad, įvairios kasdieninės probleminės situacijos gali turėti didelį poveikį vaiko gyvenimo kokybei, nes dažnai tai riboja galimybę mokytis integruotoje aplinkoje, dalyvauti papildomose neformaliojo ugdymo veiklose“.
MRU profesorės Vidos Gudžinskienės teigimu, „dauguma vaikų nori būti savarankiški, jie didžiuojasi savo pasiekimais ir nori būti panašūs į suaugusiuosius. Tačiau vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, nesidomi pokyčiais, jie nenori būti panašūs į kitus, dėl to jų tėvams būna sunku juos suvaldyti ir ramybės dėlei tėvai linkę nusileisti. O tai yra viena dažniausių tėvų klaidų, nes autizmo spektro sutrikimai neužkerta kelio fizinei vaiko raidai - toks vaikas sugeba viską, ką gali padaryti jo bendraamžiai. Tiesiog reikia kantriai jį mokyti ir suteikti pagalbą, pastiprinimą. Socialinių pedagogų ir mokytojų užduotis - įtikinti tėvus, kad jų vaikai šioje srityje nėra neįgalūs, tiesiog vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, išsiskiria kitoniškumu socialinėje plotmėje ir tai galiausiai sumažina jų savigarbą. Kuo ilgiau bus vilkinamas vaiko mokymas, tuo sunkiau bus įveikti nusistovėjusius įpročius. Svarbu nepraleisti 3-5 metų vaiko raidos laikotarpio, kuomet formuojasi kalbiniai įgūdžiai, o turinčių autizmo spektro sutrikimų vaikų raida yra žymiai lėtesnė.“
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Ankstyva diagnostika ir jos svarba
Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. Pastebėjus įtartiną vaiko elgesį specialistės pataria iškart kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą ar pediatrą, besispecializuojantį vaiko raidoje. Jei gydytojas įtars autizmą, jis pradės nuoseklų vaiko ištyrimą, į kurį įsitraukia keletas specialistų: psichologas, logopedas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, ABA terapeutas.
Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.
Autizmu sergančių vaikų gydymas ir terapijos
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Taikomos terapijos:
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
- ABA terapija (taikomoji elgesio analizė): Ši terapija yra viena iš efektyviausių ir dažniausiai taikomų autizmo gydymo metodų. Ji padeda vaikams išmokti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
- Kalbos ir komunikacijos terapija: Ši terapija padeda vaikams lavinti kalbos įgūdžius, mokytis bendrauti ir suprasti kitus.
- Socialinių įgūdžių terapija: Ši terapija padeda vaikams mokytis socialinių įgūdžių, tokių kaip akių kontaktas, bendravimas su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, bei supratimas socialinių taisyklių.
- Sensorinė integracijos terapija: Ši terapija padeda vaikams, turintiems sensorinių sunkumų, geriau suprasti ir valdyti savo pojūčius.
- Ergoterapija: Ergoterapija padeda vaikams lavinti motorinius įgūdžius, koordinaciją ir savarankiškumą.
Patarimai šeimai, auginančiai autizmo sutrikimą turintį vaiką
Auginant vaiką su autizmo spektro sutrikimais, svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir reikalauja individualaus požiūrio. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti šeimoms:
- Priimkite ir mylėkite savo vaiką: Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
- Ieškokite informacijos ir švietimo: Kuo daugiau sužinosite apie autizmą, tuo geriau suprasite savo vaiką ir galėsite jam padėti.
- Bendraukite su kitomis šeimomis: Dalyvaukite grupėse tėvų, kurie taip pat augina vaikus su autistinio spektro sutrikimais, taip pat individualiai konsultuotis su psichologu tam, kad jie plačiau pamatytų savo bei šeimos situaciją, geriau susigaudytų patiriamose emocijose. Pasidalinimas patirtimi su kitomis šeimomis gali suteikti palaikymo ir patarimų.
- Kurkite struktūrą ir rutiną: Autistiški vaikai jaučiasi saugiau ir patogiau, kai jų gyvenime yra struktūra ir rutina. Stenkitės laikytis nustatyto dienos tvarkaraščio ir įspėkite vaiką apie bet kokius pokyčius.
- Būkite kantrūs ir supratingi: Vaikams su autizmu gali prireikti daugiau laiko išmokti naujų įgūdžių ar prisitaikyti prie naujų situacijų. Būkite kantrūs ir supratingi, ir nepamirškite pagirti vaiko už kiekvieną pasiekimą.
- Rūpinkitės savimi: Auginant vaiką su autizmu, svarbu nepamiršti pasirūpinti savimi. Raskite laiko poilsiui, pomėgiams ir bendravimui su draugais. Jei jaučiatės perkrauti, kreipkitės pagalbos į specialistus.
- Pradėkite nuo akių kontakto palaikymo ir atkakliai lavinkite šį įgūdį, nes nuo kontakto prasideda bendravimas ir socialinė sąveika.
- Pratinkite užsiimti veikla ir žaisti bendradarbiaujant su kitais.
- Rekomenduotina pažymėti atskiras zonas nuotraukomis ar simboliais, taip vaikas išmoks susieti jas su tam tikru daiktu ar veikla.
- Skatinkite, motyvuokite vaiką, padėkite jam matyti veiklos tikslą.
- Jei aplinkoje triukšminga, ar daugiau vaikų šalia, siekdami padėti išvengti fizinio diskomforto, nukreipkite autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko dėmesį į kitą veiklą. Be to, esant sunkumams - nukreipkite vaiko dėmesį kitur ar net nutraukite veiklą, kol vaikas nurims.
- Mokytojai dažnai linkę per pamokas kalbėti daug, manydami, kad visi mokiniai sugeba sekti jų mintį ir supranta jų žodžius. ASS sunku sekti greitą kalbą ir sudėtingus sakinius, tad naudokite paveikslėlius, simbolius ar vizualinį tvarkaraštį. Jums pakaks tik atkreipti vaiko dėmesį į vaizdinę priemonę ir jis pats imsis kitos veiklos.
- Paaugliams - padėkite atpažinti savo emocijas, įskaitant ir kompleksines emocijas (pvz., pavydas, pasididžiavimas ir t. valdykite ir nukreipkite savo jausmus taip, kad grupė lengviau įgyvendintų savo tikslus, tam pasitelkdami emocinį intelektą. Demonstruodami savivoką ir savitvardą savo pavyzdžiu parodykime, kaip mums sekasi suvokti savo emocijas ir valdyti save.
Ekranų įtaka vaiko raidai
Neretai jau kūdikystėje (0 - 2 metų amžiuje) ir ankstyvoje vaikystėje (2 - 6 metų amžiuje) mobilusis telefonas, kompiuteris ar televizorius tampa neatsiejama vaiko gyvenimo dalimi. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų. Mokslinės literatūros duomenimis, per didelis ekranų laikas kūdikystėje gali būti vienas iš aplinkos veiksnių, susijusių su autizmo spektro sutrikimu (ASS).
Pastebėję aukščiau išvardintus simptomus paklauskite savęs, ar aš leidžiu savo vaikui naudotis ekranais? Jei atsakymas yra TAIP, tai visų pirma eliminuokite ekranus iš vaiko gyvenimo - neduokite vaikui telefono, planšetinio kompiuterio ar kitų ekranų, namuose nejunkite televizoriaus kaip „fono“.
Rekomenduojamas ekranų laikas pagal amžių:
- Kūdikiai (iki 1 m. amžiaus): 0 min. prie ekranų.
- 1 - 2 metų amžiaus vaikai: 1 m. amžiaus vaikams - 0 min prie ekranų, 2 metų amžiaus vaikams - iki 60 min. prie ekranų (kiek įmanoma mažiau).
- 3 - 4 metų amžiaus vaikai: iki 60 min. prie ekranų (kiek įmanoma mažiau).