Aleksitimija - tai terminas, kuris daugeliui gali būti negirdėtas, tačiau apibūdina reiškinį, su kuriuo susiduria daugelis žmonių. Tai asmenybės bruožas, kuriam būdingas sunkumas atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas. Aleksitimija yra vidinė patirtis, todėl ją pastebėti sunku, net ir pačiam žmogui. Ši būklė paveikia, kaip žmonės suvokia savo jausmus darbe, santykiuose ir netgi vidiniame pasaulyje. Aleksitimija nėra vienoda visiems. Ji dažniau pasitaiko tarp autistiškų žmonių - nuo 33 % iki 66 % jų susiduria su šia būkle, palyginti su 10 % bendrosios populiacijos. Be to, ši būklė yra dažnesnė tarp žmonių, sergančių obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, potrauminiu streso sindromu, nerimu, depresija ar priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu.
Aleksitimijos Kilmė ir Paplitimas
Šis terminas pirmą kartą paminėtas 1970-ųjų moksliniuose tyrimuose, tačiau klinikinės diagnozės nėra. Manoma, kad aleksitimija gali paveikti apie 10 % visos populiacijos. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos: „a“ reiškia „nėra“, „lexis“ - „žodžiai“, o „thymia“ - „siela“ arba „emocijos“. Taigi, aleksitimija pažodžiui reiškia „neturintis žodžių emocijoms“.
Ryšys su Interocepcija
Aleksitimija glaudžiai susijusi su interocepcija - gebėjimu suvokti ir atpažinti savo vidines būsenas. Žmogus, kuris nesugeba identifikuoti savo emocijų, dažniau jas slopina arba ignoruoja kūno siunčiamus signalus. Tai reiškia, kad asmuo gali nepastebėti fiziologinių pokyčių, susijusių su tam tikromis emocijomis, pavyzdžiui, padažnėjusio širdies plakimo jaučiant nerimą ar suspaudimo jausmo krūtinėje patiriant liūdesį.
Aleksitimijos Savybės ir Manifestacijos
Viena aleksitimijos savybė - išoriškai orientuotas mąstymas. Tai reiškia, kad žmogus labiau dėmesį kreipia į išorinius įvykius nei į savo emocines reakcijas. Jiems gali prireikti laiko, kad analizuodami situaciją suvoktų, ką jautė konkrečiu momentu. Autistiškiems žmonėms gali apsunkinti socialinių signalų, pavyzdžiui, veido išraiškų, interpretavimą. Žmonės su aleksitimija taip pat gali reaguoti neįprastai į įvykius, kurie dažnai provokuoja bendras emocijas, pavyzdžiui, garsenybės mirtį ar vestuvių skelbimą.
Asmenys, turintys psichosomatinių sutrikimų, dažnai pasižymi aleksitimija. Tai esminis žmogaus nesugebėjimas įsisąmoninti savo jausmus ir suvokti jų ryšį su liga. Tuomet jausmas neiškraunamas žodžiais ar fizine veikla ir permetamas į kūną, jo organus. Tokiu būdu psichika tarsi “kalba per kūną” ir atsiranda psichosomatiniai sutrikimai bei ligos. Aleksitimija pasižymintis žmogus gali būti intelektualus, išsilavinęs, apsiskaitęs, daug pasiekęs gyvenime, tačiau pokalbio metu paaiškėja, kad jo kalboje visiškai nėra žodžių kurie atspindėtų jo jausmines būsenas. Jausmus jis įvardija tik per kūno pojūčius.
Šeimos gydytojai tikrai žino pacientų grupę, kuri, kaip sakoma, ieško ligos. Manoma, kad tokių gali būti net trečdalis visų pacientų. Savo psichoterapijos praktikoje neretai susiduriu su taip vadinamus “psichosomatinius sutrikimus” turinčiais pacientais. Dažniausiai žmogus kurį laiką kankinasi dėl neaiškių, neapibrėžtų kūno pojūčių ar skausmų ir dėl to pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Atlikus standartinius, o neretai ir išplėstinius tyrimus paprastai jokios somatinės ligos nenustatoma, tada pacientas siunčiamas pas psichiatrus ar psichoterapeutus. Dažnai pats žmogus būna nusiteikęs labai skeptiškai dėl šio vizito. Jis ar ji patiria fizinę kančią ir pirmiausia tikisi surasti ir diagnozuoti kokią nors fizinę negalią. Pasiūlymas apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistus nustebina, o neretai ir supykdo. Kalbantis išryškėja tam tikros emocinės problemos, tačiau tikrai ne visi pacientai pasiryžta psichoterapiniam gydymui.
Psichosomatinių Sutrikimų Ryšys su Aleksitimija
Psichosomatiniai sutrikimai susiję su pernelyg dideliu emociniu krūviu, kurį patiria psichika. Tai gali būti tiek stresas, tiek skaudūs, traumuojantys išgyvenimai, tiek ir neįsisąmoninti jausmai. Kiekvienas mūsų jausmas turi savo fiziologinį, “kūnišką” komponentą. Juk neretai sakoma: “širdis sustingo iš baimės” arba “šokinėjo iš džiaugsmo”, nuo įtampos “trūko oro”, “skausmas užgniaužė gerklę” ir kt. Esmė yra tame, jog kai mūsų psichika, susiduria su pernelyg stipriais ir jai nebepakeliamais, užliejančiais išgyvenimais, ji permeta juos į kūną - atsiranda jausmui skirti fiziniai pojūčiai. Tai labai senas psichologinis mechanizmas padedantis mums pavojaus, streso metu išlaikyti blaivią sąmonę, nesutrikti ir reaguoti tinkamai į situaciją. Fiziniai pojūčiai tuo metu palengvina psichikos darbą.
Psichosomatiniai sutrikimai atsiranda tuomet, kai šie pojūčiai užsitęsia, tampa kankinantys, tarsi fiksuojasi ir ima kartotis. Tam tikromis sąlygomis jie gali sukelti panikos sutrikimus ir rimtas psichosomatines ligas. Jos nuo psichosomatinių sutrikimų skiriasi tuo, kad pasižymi ir fiziniais kūno pažeidimais, jas sunkiau gydyti, nes reikia iš tikrųjų gydyti ir kūną, ir sielą. Tai tokios psichosomatinės ligos kaip: opaligė, arterinė hipertenzija, skydliaukės hiperfunkcija, reumatoidinis artritas, opinis kolitas ir kt. Beveik visiems gerai pažįstamas psichosomatinis sutrikimas - kai suka vidurius prieš egzaminą, labai svarbų pokalbį ar pan. O auštą kraujospūdį kelia nebūtinai cholesterolis, tą puikiai daro ir stresas.
Nėra tokio dėsningumo, kad koks nors jausmas visiems žmonėms sukeltų tuos pačius fizinius pojūčius ir negalavimus. Tačiau yra tam tikros mūsų kūno vietos, kurios yra jautresnės, labiau pažeidžiamos ir stipriau nukenčia nuo intensyvių emocijų. Kiekvienu atveju fizinius reiškinius sukėlę jausmai yra individualūs. Dažniausiai tai būna tokie stiprūs ir prieštaringi jausmai, kad juos labai sunku įsisąmoninti ir suvokti. Taip gali nutikti, kuomet jaučiame tam pačiam žmogui ir pyktį, ir neapykantą ir, deja, meilę, prisirišimą. Arba tas pats žmogus mus ir žavi ir gąsdina ir kelia pavydą. Taip pat psichosomatinių sutrikimų priežastis nebūtinai yra vien tik stiprūs jausmai, tai gali būt ir trauminiai išgyvenimai, skaudus, neįsisąmonintas, pamirštas patyrimas. Bet kokiu atveju šiuos sutrikimus sukelia tai, kas panašu į susiraizgiusį kamuolį iš jausmų, minčių, patyrimo, emocijų, prisiminimų, baimių, fantazijų, asociacijų ir kt. Neretai psichosomatinius sutrikimus sukelia agresyviosios mūsų dalies apraiškos. Taip nutinka žmonėms, kurie dėl savo asmeninių savybių gyvenime yra pasirinkę kelią būti malonūs, mandagūs, paslaugūs. Manoma,kad tokiu būdu sužadinama simpatinė nervų sistemos dalis, bet dirginimui neturint iškrovos susergama psichosomatine liga. Taip nutinka arterinės hipertenzijos ir daugelio autoimuninių ligų atveju. Vaikams, ko nors labai nenorint, ko nors vengiant ir bijant, dažnai skauda pilvą; temperatūra kyla vien dėl neigiamų emocijų darželyje.
Taip, vaikystėje mes visi esame jautresni ir labiau pažeidžiami, nes apsauginiai psichikos mechanizmai dar yra nebrandūs ir nesusiformavę. Vaikas emocijas išgyvena ir išreiškia tuojau pat, betarpiškai, spontaniškai, reaguodamas ir kūnu ir siela. Kai to padaryti jis negali, kuomet baiminasi aplinkinių reakcijos ar tiesiog nepajėgia, jo jausmai labai greitai pereina į kūną ir atsiranda taip vadinamos psichosomatinės reakcijos. Dažnai vaikai savo skausmą ar liūdesį parodo sutrikusiu, nekontroliuojamu, neadekvačiu elgesiu. Tačiau pyktis ar susierzinimas, taip pat baimė, gali pasireikšti pilvelio skausmais. Vaikas, kuris nenori atsiskirti nuo mamos, kuriam nepatinka darželis, kaip tyčia ima ir suserga. Tokiu būdu mažylis somatizuoja atsiskyrimo nuo mamos liūdesį ir skausmą, baimę ir pyktį,nes jais pasidalinti su mama negali - juk ji verčia jį lankyti darželį.
Emocijų ir Jausmų Skirtumai
Nors dažnai emocijų ir jausmų sąvokos vartojamos kaip sinonimai, psichologijoje jos apibūdina skirtingus procesus. Emocijų kilmė yra biologinė, jos spontaniškos, trumpalaikės ir universaliai būdingos visiems žmonėms. Jausmai yra tai, ką mes jaučiame, kai suvokiame ir interpretuojame emocijas, kurios kyla mumyse. Jie susiformuoja po emocinio patyrimo, kai į procesą įtraukiame savo mintis, prisiminimus ir vertinimus. Jausmai padeda mums geriau suprasti savo emocinę patirtį, ją apmąstyti ir išreikšti. Taigi, jausmai yra svarbi asmeninės patirties dalis, leidžianti mums ne tik patirti, bet ir suprasti savo emocijas, o kartu ir giliau pažinti save. Tačiau kartais jausmus atpažinti gali būti sudėtinga.
Kartais jausmai būna sudėtingi ir iš pirmo žvilgsnio neaiškūs. Čia svarbus yra emocinis raštingumas. Ne visi turime platų emocijų žodyną, dėl to dažnai vietoje konkrečių jausmų įvardijimo sakome „Jaučiuosi blogai“ ar „Keistai“. Deja, tačiau tai visiškai nepadeda suprasti situacijos ir savo jausmų. Rato viduryje - šešios pagrindinės emocijos pagal amerikiečių psichologą Paul Eckman.
Emocinio Sąmoningumo Ugdymas
Gera žinia ta, kad emocinis sąmoningumas yra įgūdis, kurį galima išlavinti net ir suaugus. Vienas iš būdų - praktikuoti emocijų ir fizinių pojūčių įvardijimą. Jausmo atpažinimas, pabuvimas su juo padeda išsiaiškinti už to slypintį poreikį. Kai aiškiai įvardijate, ką jaučiate, pavyzdžiui, nusivylimą, Jūsų smegenys gali geriau tvarkytis su patiriamais jausmais. Tai tarsi pasakyti sau: „Aš žinau, kas vyksta.“ Tokiu būdu Jūsų smegenų dalis, atsakinga už logišką mąstymą, „įsijungia“ ir padeda nusiraminti. Bet jei jausmai lieka neaiškūs ir chaotiški, smegenims sunku su jais susitvarkyti.
STOP technika - paprastas ir veiksmingas būdas sukurti pauzę tarp stiprių jausmų ir savo reakcijų.
- Stop (sustokite): Sustokite ir nutraukite bet kokius dabartinius veiksmus.
- Take a breath (įkvėpkite): Sąmoningai, lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite, sutelkdami dėmesį į įkvėpimą ir iškvėpimą.
- Observe (stebėkite): Įsivardinkite savo kūno pojūčius, emocijas ir jausmus, mintis, ką matote aplink. Leiskite viskam būti taip, kaip yra.
Sustodamas, sąmoningai kvėpuodamas ir stebėdamas mintis bei jausmus be vertinimo, asmuo gali atpažinti ir priimti savo emocijas, neleisdamas, kad jos jį valdytų.
STOP technika yra ypač naudinga nutraukiant impulsyvias reakcijas ir refleksinius atsakus į emocinius veiksnius. Taip yra todėl, kad ji sutrikdo „autopiloto“ atsako ciklą ir skatina apgalvotą, pagrįstą sprendimų priėmimą. STOP technika taip pat vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant emocijas, kuris yra pagrindinis psichinės sveikatos komponentas. Savo jausmų atpažinimas - tai esminė emocinio intelekto ugdymo(si) dalis, kuri leidžia geriau pažinti save, suprasti, kaip reaguojame į aplinką, ir kokią įtaką mūsų jausmai daro mūsų elgesiui bei santykiams. Gebėjimas atpažinti jausmus padeda ne tik geriau prisitaikyti prie gyvenimo situacijų, bet ir sąmoningai reguliuoti savo emocijas. Jausmų atpažinimas taip pat gali būti laikomas prevencine priemone, padedančia išvengti atkryčio sudėtingose emocinėse būsenose ar situacijose. Šis įgūdis leidžia geriau suvokti, kas vyksta mūsų viduje, ir pasirinkti tinkamą atsaką.
Kaip Išvengti Psichosomatinių Sutrikimų
Bet kokiu atveju, tam, kad išvengti psichosomatinių sutrikimų, patariu laikytis kelių taisyklių:
- Verta peržiūrėti savo darbo ir poilsio režimą. Gal jūs pastaruoju metu per daug dirbate, per mažai ilsitės, nes laisvalaikiu dar rūpinatės kitais? Paprastai rekomenduoju žmonėms laikytis taisyklės 3x8: 8h darbo, 8h miego ir 8h laisvalaikio.
- Dar patariu įrašyti save į svarbių sau asmenų sąrašą. Supraskite, jūs negalėsite pasirūpinti tinkamai nei kitais nei darbu jei pirmiausia nepasirūpinsite savimi, savo poreikiais, nepastatysite jų į pirmą vietą.
- Gyvenimas susideda iš buvimo ir darymo. Mes visi šiais laikais esame paskendę veiksme, mes lekiame, einame, bėgame, skubame gyventi, veikti, ką nors vis turime padaryti. Taip psichikoje kaupiasi neišgyventos emocijos, vėliau sukeliančios simptomus, nes joms tiesiog nėra vietos mūsų gyvenime. Suteikite sau galimybę pabūti su savimi ir savo jausmais. Pasivaikščiokite, pamedituokite, pasvajokite. Suplanuokite laiką taip, kad jame būtų vietos ir laiko jausmui ir išgyvenimui.
- Kalbėkitės. Nepamirškite pagrindinio sveikimo principo: jausmas, kuris išgyvenamas turi būti sudėtas į žodžius, tuomet jis nebekels simptomų.
Svarbu Atminti
Jeigu vargina skausmai ir kiti pojūčiai, o medicininiai tyrimai yra normalūs, greičiausiai jūs išgyvenate kokią nors krizę. Verta pamąstyti apie tai: ar pastaruoju metu nebuvo kokio nors skausmingo, traumuojančio įvykio, netekties (skyrybos, darbo praradimas, artimo žmogaus liga, išėjimas į pensiją ar kt.). O gal jus vargina nuolatinis, besitęsiantis stresas, gyvenimiška situacija, kuri verčia jaustis nepajėgiu ar bejėgiu? Vis tik atsiradus psichosomatiniams sutrikimams, dažniausiai tai reiškia, jog jums reikalinga specialisto pagalba. Juos sukelia psichinės gynybos mechanizmai, kurie yra nesąmoningi, vadinasi pats tų priežasčių jūs pamatyti negalite, jums reikalingas “veidrodis” arba psichoterapeutas.
tags: #aleksitimija #kas #tai