Plutchiko Emocijų Ratas: Išsamus Gidas

Įvadas

Emocijos - tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Dažnai mes jas suvokiame kaip savaime suprantamą dalyką, tačiau emocijų pasaulis yra kur kas sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mūsų gyvenimai yra emociniai, viskas, ką jaučiame - jausmai, ir mūsų gyvenimo tikslai - irgi susivedantys į tam tikrus jausmus, jų tenkinimą. Robertas Plutchikas, remdamasis evoliucine emocijų būtinybės teorija, sukūrė emocijų ratą, kuris padeda geriau suprasti emocijų įvairovę, jų tarpusavio ryšius ir intensyvumo lygius. Šis modelis yra vienas iš išsamiausių ir pilniausių emocijų supratimo modelių, nors ir neapima visų emocijų pilnai. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime Plutchiko emocijų ratą, jo sudedamąsias dalis, emocijų sąveikas ir praktinį pritaikymą.

Emocijų Svarba ir Kompleksiškumas

Mes labai mažai kalbame apie emocijas, nors mūsų gyvenimai yra emociniai. Emocijos išties nėra paprastos, įvardinti jas dažnai būna sunku, o kai įvardinti jas sunku, sunku ir apie jas kalbėti. Išsiaiškinti apie savo emocijas yra sunku. Tam reikia daug mokymosi. Mokslinius emocijų modelius psichologai ir psichoneurologai kuria jau kokius pusantro šimto metų. Ir, nepaisant begalės tam skirto laiko, tik šiais laikais jau ima įsitvirtinti kažkiek rišlesnis emocijų supratimas.Emocijos mums dažniausiai atrodo labai paprastas dalykas, nes mes jas jaučiame ir todėl jaučiamės ekspertais. Kas gi čia gali būti sudėtingo, jei jauti savo emocijas ir jas lyg ir žinai?

Roberto Plutchiko Emocijų Rato Teorija

Robert Plutchik emocijų ratas tiktai atrodo paprastas, bet išties yra toks didelis, kad vien gana paviršiniam jo supratimui reikia kelių mėnesių gana intensyvaus mokymosi. Mokymasis čia gali būti tik praktinis - vienaip ar kitaip perjaučiant ir patiriant pačiam. Kai pabandai nuosekliai per visą Plutchik emocijų ratą pereiti, prisimindamas konkrečias emocijas nusakančias situacijas, atkurdamas, suprasdamas tas emocijas ir jas pajusdamas (būtent emocijų pajutimu mes mokomės, o ne abstrakčiu mąstymu) - tai darbo čia yra belenkiek.

Plutchiko prielaida apie emocijas yra labai elementari: gyvūnams, norintiems išgyventi, reikalingi įvairūs reagavimo į aplinką mechanizmai, instinktyviai leidžiantys pasirinkti tinkamiausią elgesio būdą. Taigi, stebėdami savo emocijas ir vertindami jų evoliucinį būtinumą, dedukciškai galime išsiaiškinti, kurių emocijų išties reikia taip smarkiai, kad be jų išgyventi tiesiog negalėtume. Jei kažkuri emocija atrodo kritiškai būtina išgyvenimui - galime ją laikyti bazine, t.y., įgimta emocija.

Bazinių Emocijų Būtinybė

Plutchikas išskyrė aštuonias bazines emocijas, kurios yra būtinos išgyvenimui:

Taip pat skaitykite: Neigiamos emocijos: gidas

• Pasitikėjimas - būtinas tarpusavio pagalbai, dalijimuisi, bendruomeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, be šios emocijos tiesiog neįmanomi socialiniai ryšiai, kurie būdingi daugumai žinduolių.
• Baimė - būtina išsigelbėjimui nuo pavojų, grėsmių vengimui. Tai viena iš kritiškiausių emocijų, būtina išgyvenimui. Arba moki bijoti, arba nemoki likti gyvu. Tai elementaru.
• Nuostaba - būtina tam, kad būtų galima tinkamai sureaguoti į naujus, nematytus dalykus, kad būtų įmanoma gauti naujų išmokimų. Būtent nuostaba mums leidžia peržvelgti įvairius senus dalykus naujai, o naujus - suprasti.
• Liūdesys - būtinas tam, kad gautųsi atsisakyti prarastų dalykų, nustoti kovoti ten, kur neįmanoma laimėti ir pan.. Liūdesys yra slopinimo emocija, būtina perėjimui į kitus jausmus.
• Pasibjaurėjimas - būtinas tam, kad gautųsi apsisaugoti nuo nuodingo maisto, infekcijų ir pan. dalykų, kurie nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau kurių reikia vengti pačiam.
• Pyktis - būtinas tam, kad galėtum nugalėti konkurentus ar grobuonis, pavojaus šaltinius - tada, kai nesigauna nuo jų pabėgti.
• Tikėjimasis - būtinas tam, kad galėtum pasiruošti kažkam, kažko laukti - pvz., tykant medžiojamo grobio ar slepiantis nuo kokio nors grobuonies.
• Džiaugsmas - būtinas tam, kad gerų, tinkamų dalykų norėtųsi siekti iš naujo, kad būtų paskata mokymuisi.

Pabandžius atsisakyti nors vienos iš šių emocijų, kiltų labai grubūs, tiesiog katastrofiški elgesio pažeidimai: pvz., žmogus, kuris negali jausti džiaugsmo, neturėtų jokios motyvacijos nieko daryti ar mokytis. Arba, pvz., žmogus, kuris negali jausti tikėjimosi, nebūtų pajėgus laukti grobio medžioklėje, sekti priešą, saugotis nuo priešo ir pan..

Emocijų Intensyvumo Lygiai

Bazinės emocijos turi skirtingą galią. Paprastai, kasdieniame gyvenime, mes turime labai žemą emocijų lygmenį - tokį, kuris netrukdo mums galvoti ir daryti protingus sprendimus. Kartais emocijos pašoka labai smarkiai - tiek, kad jau vietoje mąstymo prasideda emociniai regavimai, emociniai sprendimai. Taigi, kiekviena iš emocijų gali būti įvairaus stiprumo. Kadangi tie perėjimai tarp emocijų atrodo gana tolygūs, mums atrodo, kad nėra didelio skirtumo tarp, pvz., nedidelės baimės ir didelės baimės. Realybėje yra ne taip. Emocijoms augant, jos permuša kitus mūsų mąstymo ir suvokimo procesus. Kai tie procesai kažkuriame lygmenyje permušami, visas mūsų mąstymas, suvokimas ir elgesys labai kardinaliai keičiasi.

Plutchikas išskiria tris emocinius lygius:

1. Įprasto stiprumo emocijos - tai tos, kurioms esant, mes galime ir normaliai mąstyti, ir adekvačiai save vertinti. Tokios emocijos gali būti ir silpnos, ir gana stiprios, bet jos yra tokios, kur mes jaučiamės savimi ir elgiamės kaip įprasta.
2. Stiprios emocijos - tokios, kurios jau ima permušinėti ir valdyti mūsų mąstymo procesą. Rezultatas - vietoje protingų, racionalių sprendimų mes darome emocinius sprendimus, mūsų suvokimas keičiasi į emocinį, mes imame reaguoti taip, lyg pas mus būtų koks ribinis sutrikimas. Tiesą sakant, ribinis sutrikimas nuo įprastų atvejų tuo ir skiriasi, kad įprastose situacijose žmonės pereina į stiprias emocijas - į tokias, nuo kurių aptemsta protas. Tokio stiprumo emocijos yra labai svarbios, nes jos neretai ir baugina, ir priverčia elgtis kaip nors, kaip gal ir nenorėtume elgtis. Žodžiu, tai realiai stiprios emocijos.
3. Užribinės emocijos - tokios, kur įprastas suvokimas dingsta išvis, o emocinės reakcijos pasiekia fiziologinį lygmenį. Stiprios, specifinės fiziologinės reakcijos yra labai būdingas tokių emocijų požymis - pvz., dėl tokio lygmens baimės žmonės apsišlapina (jei tik yra kuo šlapintis), dėl tokio lygmens pykčio žmonės nustoja jausti skausmą, dėl tokio lygmens pasibjaurėjimo - apsivemia ir t.t.. Kiekviena tokio stiprumo emocija turi savitą, specifinį fiziologinių reakcijų rinkinį. Tai tokio stiprumo emocijos, kur joks racionalumas ne tai kad neveikia, bet išvis jo nėra. Žmogus ima reaguoti taip, kaip reaguotų gyvūnas, susidūręs su kraštutinai stipriais dirgikliais.

Viena iš didelių problemų, suvokiant tokius skirtingus emocijų lygius, yra ta, kad didžiulė dalis žmonių dalies užribinių emocijų išvis nėra patyrę nei karto gyvenime. Tokio stiprumo emocijos yra retos, jos būna tiktai visiškai išskirtinėse situacijose. Žodžiu, tuos tris emocijų lygmenis reikia skirti labai labai aiškiai.

Emocijų Kombinacijos

Ypatingai dažnai mes jaučiame ne pavienę emociją, o emocijų kombinaciją. Ir kai gaunasi kombinacija - emocijos susideda ir jausmas būna dar kitoks. Robert Plutchik išskiria kelis skirtingus emocijų sąryšių lygius, bet tas išskyrimas yra labai sąlyginis, tad į pirminių, antrinių ir tretinių diadų mechanizmus nesigilinkime (juoba, kad tas skirstymas ir šiaip mažiau pagrindžiamas). Trumpai tariant, priimkim tokį paprastą dalyką, kad bet kurios dvi nepriešingos emocijos be problemų gali persikloti tarpusavyje. Kai jos persikloja ir susilieja - jos virsta kokia nors kita emocija. Žodžiu, gaunasi tų emocijų kombinacijos. Kai kurios iš šių emocijų tikrai bus neakivaizdžios (pvz., daugeliui reikia gerai pamedituoti, norint suprasti, kaip nuolankumas savyje neša ir pasitikėjimą autoritetu, ir autoriteto baimę). Norint tas mišrias emocijas pagauti ir suprasti, reikia kiekvienai skirti geroką laiko gabalą.

Taip pat skaitykite: Psichinė sveikata ir emocijos

Emocijų Kombinacijų Pavyzdžiai

• Nerimas visada yra baimė apie tai, kad kažkas bus ateityje. Tai kyla iš to, kad tikėjimasis - visada jausmas apie ateitį, o ne apie praeitį ir ne apie šį (jau vykstantį) momentą.
• Kaltė yra jausmas „nubausk save pats“ - už tai, kad padarei kažką, ko norėjai (gavai džiaugsmo) čia gauni baimę, kad atsitiks kažkas blogo.
• Gėda - tai kaip kaltė ant hormonų - vietoje džiaugsmo čia atsiranda pasibjaurėjimas (pačiu savimi), o kartu - ir baimė.
• Gailestis dažnai laikomas lyg ir ok jausmu, tačiau kai gailestis nukreipiamas į kitą žmogų, tai jis savyje neša ir pasibjaurėjimą, t.y., atstūmimą.

Dabar pridėkim tai, kad šios emocijos irgi gali būti įvairaus stiprumo, tik kad jau ir žodžių joms mes nelabai turime - net neaišku, kaip jas visas aprašyti būtų, jei bandytume išskaidyti į tuos tris stiprumo lygius. Kai tie jausmai labai skirtingo stiprumo, suprasti juos gali būti sunku. Tiksliau, netgi ne gali būti, o tiesiog turi būti sunku, neišvengiamai.

Emocinio Intelekto Ugdymas

Emocinis intelektas vaidina itin svarbų vaidmenį žmogaus sėkmei gyvenimo kelyje. Emocijų atpažinimas, priėmimas bei reguliavimas yra ypač svarbūs įgūdžiai kiekvienam, įskaitant ir vaikus. Dauguma suaugusiųjų nori užtikrinti vaikams emocinę gerovę.

Kaip Ugdyti Vaikų Emocinį Intelektą?

• Kalbėtis apie jausmus: Labai svarbu atrasti laiko su savo vaikais kalbėtis apie tai ką jie jaučia. Patikinti, kad visi jausmai yra reikalingi ir geri. Ne tik džiaugsmas, bet ir liūdesys ar nuoskauda, baimė bei pyktis. Labai svarbu padėti vaikams įvardinti vieną ar kitą jausmą.
• Plėsti emocijų žodyną: Viena iš priemonių plėsti emocijų žodyną yra emocijų ir jausmų ratas, sudarytas remiantis psichologo Roberto Plutchiko sukurtu „emocijų ratu“, kuris veikia panašiai kaip spalvų ratas. Emocijų ir jausmų rato naudojimas, padės lengviau atpažinti savo jausmus bei jų kilmę.
• Suvokti jausmų kilmę: Suvokus, kaip jaučiatės, galėsite suprasti ir kodėl taip jaučiatės, bei veiksmus, kurių galite imtis norėdami pakeisti savo būseną.
• Tiksliau įvardinti emocijas: Kiekviena bazinė emocija toliau suskirstyta į smulkesnes emocijas. Tai padeda tiksliau suprasti, ką jaučiate.
• Kalbėtis su kitais: Pasitelkę emocijų ratą, galite aiškiau įvardyti, ką jaučiate, ir apie tai kalbėti su kitais. Atsiskleidimas - pastangų ir pasiruošimo reikalaujantis žingsnis, kartu prašantis apnuoginti dalį savasties.

Praktiniai Užsiėmimai Emocinei Sveikatai Stiprinti

Siekiant gerinti vaikų psichinę sveikatą, vyksta įvairūs užsiėmimai psichinei sveikatai stiprinti. Praktinių užsiėmimų metu vaikai su visuomenės sveikatos specialistais diskutuoja kada, kaip ir kokiais momentais pastebi savyje kylančias emocijas ir kaip jas teisingai galima išreikšti. Ugdytiniai mokosi atpažinti emocijas žaisdami su emocijų lėle, suvaldyti pyktį ramiai kvėpuojant ir klausantis muzikos. Magnetinės lentos pagalba kiekvienas gali pavaizduoti savo emociją priklijuojant atitinkamus veidukus.

Kritika ir Apribojimai

Svarbu neužmiršti, kad ir Plutchik emocijų ratas nėra pilnas - į jį nepavyko įtraukti kai kurių specifinių emocijų, kaip kad užuojauta ar pavydas, jame buvo paignoruotos kai kurios su instinktais susijusios emocijos, kaip kad alkio jausmas ar seksualinis susijaudinimas. Dar kai kurios emocijos, kaip kad meilės jausmas (siejamas su oksitocinu) yra sąlyginai išvedamos kaip kombinuotos, nors paskiro mediatoriaus buvimas aiškiai rodo, jog jos yra paskiros, bazinės. Plutchik rate nekabinami ir kai kurie sudėtingesni atvejai - pvz., baimė ir pyktis, kurie abu kyla iš vieno, nesaugumo jausmo, o tik paskui pavirsta į vieną iš tų dviejų jausmų. Taip ar anaip, aš kol kas nemačiau geresnio struktūrinio modelio, nei Plutchik emocijų ratas.

Taip pat skaitykite: Emocijų analizė

tags: #plutchik #emociju #skirstymas