Pavasaris - tai metas, kai gamta bunda, tačiau ne visiems šis laikas yra džiaugsmingas. Pražydę augalai gali sukelti alergijos simptomus, tokius kaip varvanti nosis ir ašarojančios akys. Alergijos kankina daugelį, o simptomai gali pasireikšti bet kuriame gyvenimo etape. Jei anksčiau alergija buvo reta problema, šiandien ja skundžiasi vis daugiau žmonių. Prognozuojama, kad po keliolikos metų Europoje kone pusė gyventojų sirgs tam tikra alergijos forma. Šiame straipsnyje aptarsime alergijos simptomus, priežastis ir gydymo būdus, ypatingą dėmesį skirdami alergijai, kurią sukelia stresas.
Kas yra alergija?
Alergija - tai imuninės sistemos sutrikimas, organizmo gynybinė reakcija. Ji atsiranda kaip pernelyg stipri ir netinkama imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas, vadinamas alergenais. Nors šios medžiagos daugeliui žmonių yra nekenksmingos, alergiško žmogaus organizmas jas klaidingai priima kaip pavojingus svetimkūnius ir pradeda gintis. Alergija skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingais simptomais ir paveikti įvairius organus - odą, kvėpavimo takus, virškinimo sistemą, širdį ir nervus.
Alergijos priežastys
Alergijos priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad jos susijusios su genetiniu polinkiu ir aplinkos veiksniais. Jei tėvai ar bent vienas iš jų yra alergiški, vaikui yra didesnė tikimybė turėti alergiją. Tačiau alergija gali atsirasti bet kuriame gyvenimo etape. Aplinka taip pat gali turėti įtakos alergijų išsivystymui. Tam tikri organizmą provokuojantys veiksniai, tokie kaip gyvenimas mieste, oro tarša, rūkymas ar stresas, gali didinti alergijos riziką.
Į organizmą patekus alergenui, imuninė sistema gamina antikūnus ir organizmas sujautrėja. Kai organizmas vėl susiduria su tuo pačiu alergenu, imuninė sistema aktyvuojasi ir išskiria įvairius uždegiminius mediatorius, pavyzdžiui, histaminą. Šie mediatoriai sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, sklandaus audinio susitraukimą ir sekreciją iš gleivinių.
Alergijos formos
Skiriamos kelios pagrindinės alergijų formos:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Alergija maistui
- Alergija įkvepiamiems alergenams
- Sezoninė alergija (alergija žiedadulkėms)
- Alergija cheminėms medžiagoms
Alergenui patekus per virškinamąjį traktą, dažniausi simptomai yra pilvo skausmas, viduriavimas ir vėmimas. Alergenui tiesiogiai liečiantis su oda, dažniau pasireiškia bėrimas ir niežulys.
Alergija nuo streso
Nervinis bėrimas - tai odos būklė, kurią dažnai sukelia nerimas ir stresas. Šiai būklei būdingi tokie simptomai kaip intensyvus niežėjimas, paraudimas ir deginimo pojūtis. Odos bėrimai nerviniu pagrindu gali pasireikšti kaip niežtintys išbėrimai arba dilgėlinė ir atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Jų priežastis - padidėjęs nerimo lygis, o ne kiti veiksniai, tokie kaip alergijos ar infekcijos.
Emociniai padariniai
Odos bėrimai nerviniu pagrindu gali dar labiau sustiprinti nerimą ir sukelti nepasitikėjimą savimi dėl odos būklės. Daugelis žmonių stengiasi paslėpti bėrimus naudodami makiažą, losjonus ar aptemptus drabužius, tačiau tai gali tik pabloginti situaciją. Tokie bėrimai dažniausiai išnyksta per 24 valandas, tačiau norint pagreitinti gijimą, galima naudoti vietinius gydomuosius preparatus. Be to, svarbu taikyti įvairias atsipalaidavimo technikas, kurios padėtų mažinti stresą ir nerimą.
Priežastys
Odos bėrimai nerviniu pagrindu gali atsirasti bet kam, kas patiria didelį nerimą. Pagrindinės priežastys:
- Genetika - žmonės, kurių šeimos nariai turi nerimo sutrikimų, dažniau patiria panašias problemas.
- Aplinkos veiksniai - stresiniai gyvenimo įvykiai, trauma, netektis, piktnaudžiavimas ar ilgalaikės ligos gali paskatinti nerimo simptomus.
Simptomai
Žmonės, kuriuos kamuoja odos bėrimai nerviniu pagrindu, gali pastebėti šiuos simptomus:
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
- Niežtintis ar dirginantis bėrimas, kuris praeina per 24 valandas
- Smulkūs odos iškilimai arba papulės
- Dilgėlinė arba raudonos, iškilusios dėmės
- Bėrimas atsiranda stresinių situacijų metu, be aiškios kitos priežasties
Be odos pokyčių, gali pasireikšti ir bendrieji nerimo simptomai:
- Nuolatinis nerimas ar baimė net ir nesant realios grėsmės
- Padidėjęs dirglumas, įtampa
- Per didelis budrumas arba hiperaktyvus aplinkos stebėjimas
- Fiziniai simptomai, tokie kaip padažnėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, dusulys, galvos skausmai, drebulys ar virškinimo sutrikimai
Jei šie simptomai pasireiškia dažnai, gali būti, kad žmogus kenčia nuo nerimo sutrikimo, kuris reikalauja gydymo.
Ar nerimas sukelia bėrimą ar tai kažkas kita?
Norint nustatyti, ar bėrimą sukelia nerimas, ar kita priežastis, svarbu pašalinti visus kitus galimus veiksnius. Bėrimo atsiradimą gali lemti:
- Alerginė reakcija į tam tikrus maisto produktus ar vaistus
- Kontaktinis dermatitas, kurį sukelia reakcija į kosmetikos, maudymosi priemonių, papuošalų ar skalbimo miltelių sudedamąsias dalis
- Infekcinės ligos, pavyzdžiui, tymai ar vėjaraupiai
- Odos ligos, tokios kaip egzema ar psoriazė
Jei žmogus atmeta visas kitas galimas priežastis ir pastebi, kad bėrimas atsiranda padidėjus nerimui ar stresui, tikėtina, jog tai yra su nerimu susijęs bėrimas.
Gydymas
Kai kuriais atvejais nerimo suvaldymas gali būti veiksmingas būdas įveikti bėrimą. Nors vaistai taip pat gali turėti įtakos, buvo nustatyta, kad asmuo, kuriam pasireiškė bėrimas dėl panikos priepuolių, patyrė pagerėjimą, kai buvo geriau kontroliuojamas nerimas.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Gydymas gali apimti:
- Kognityvinę elgesio terapiją (KET) - tai viena dažniausiai naudojamų psichoterapijos formų, padedanti keisti nerimą sukeliančius mąstymo modelius, įsitikinimus ir elgesį.
- Ekspozicijos ir atsako prevencijos terapiją - taikoma tam tikroms nerimo rūšims, pavyzdžiui, fobijoms ar socialiniam nerimui gydyti. Ji padeda žmogui palaipsniui prisitaikyti prie nerimą keliančių situacijų ir išmokti jas valdyti.
- Vaistus - kai kuriais atvejais gali būti skiriami nerimą mažinantys ar antidepresantai, padedantys sumažinti tiek emocinius, tiek fizinius nerimo simptomus.
Be to, galima naudoti vietinius gydomuosius preparatus, padedančius sumažinti niežėjimą ir bėrimo simptomus. Antihistamininiai vaistai gali padėti kontroliuoti dilgėlinę, nes jie slopina organizmo histamino reakciją, kuri sukelia naujų bėrimų atsiradimą. Taip pat gali būti naudinga šaldanti kompresija ar steroidiniai tepalai, tokie kaip hidrokortizonas, kurie padeda sumažinti niežėjimą ir diskomfortą.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei bėrimas blogėja arba nereaguoja į gydymą, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei nerimas pradeda trukdyti kasdienei veiklai ar blogina bendrą savijautą. Specialistas gali paskirti vietinius preparatus simptomams palengvinti ir padėti sudaryti nerimo valdymo planą.
Kartais bėrimas gali būti rimtos infekcijos ar stiprios alerginės reakcijos požymis. Būtina nedelsiant kreiptis pagalbos, jei kartu su bėrimu pasireiškia šie simptomai:
- Išplitęs bėrimas didelėje kūno dalyje
- Karščiavimas
- Staiga atsiradęs ir greitai plintantis bėrimas
- Švokštimas ar kvėpavimo sunkumai
- Pūslės ar atviros žaizdos
- Skausmas, patinimas arba šiluma aplink bėrimą
- Paraudimas, šlapiavimas ar gelsvai žalia išskyra iš bėrimo vietos
Prevencija
Nerimo kontrolė gali padėti išvengti su juo susijusių bėrimų. Tam gali būti naudingi įvairūs gyvenimo būdo pokyčiai ir streso valdymo strategijos.
Streso mažinimo metodai:
- Meditacija
- Kvėpavimo pratimai
- Joga
- Fizinė veikla (bėgiojimas, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu)
Gyvenimo būdo koregavimas:
- Subalansuota mityba
- Kofeino ir cukraus vartojimo sumažinimas
- Nuosekli odos priežiūros rutina (reguliarus drėkinimas)
- Vengimas žinomų alergenų
Alerginis rinitas (šienligė)
Alerginis rinitas, dar vadinamas šienlige arba alergine sloga, yra lėtinė imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančius alergenus, pavyzdžiui, žiedadulkes, namų dulkes, pelėsį, gyvūnų pleiskanas ar tam tikras chemines medžiagas. Susidūręs su alergenu, organizmas pradeda gaminti histaminą ir kitas uždegimines medžiagas, kurios sukelia būdingus simptomus: nosies užgulimą, sekreto tekėjimą iš nosies, niežėjimą, akių paraudimą ir ašarojimą.
Šienligė gali būti sezoninė, kai simptomai pasireiškia tam tikru metų laiku (dažniausiai pavasarį ir vasarą, kai ore yra daug augalų žiedadulkių), arba trukti ištisus metus (jei ją sukelia nuolatiniai alergenai, tokie kaip dulkių erkės ar gyvūnų pleiskanos).
Kaip pasireiškia pavasarinė alergija?
Pavasarinė alergija, dar vadinama sezoniniu alerginiu rinitu arba šienlige, pasireiškia dėl ore esančių medžių, žolių ir kitų augalų žiedadulkių.
Dažniausi simptomai:
- Čiaudulys
- Sloga
- Nosies užgulimas
- Akių niežėjimas ir ašarojimas
- Gerklės perštėjimas
- Kosulys
- Galvos skausmas
- Bendras nuovargis
Šie simptomai gali būti stipresni sausomis, vėjuotomis dienomis, kai žiedadulkės lengvai sklinda ore, o po lietaus - sumažėti, nes drėgmė sumažina jų koncentraciją.
Sezoninio alerginio rinito diagnostika
Sezoninio alerginio rinito diagnostika prasideda nuo išsamios anamnezės, kurioje atsižvelgiama į paciento simptomus, jų dažnumą, sezoniškumą ir galimus alergenų poveikio veiksnius. Apžiūros metu gydytojas gali pastebėti būdingus alerginio rinito požymius, tokius kaip skersinė nosies raukšlė, patamsėję ratilai po akimis („alergijos ratilai“) ir dažnas nosies trynimas („alergijos saliutas“). Toliau atliekama priekinė rinoskopija arba, esant nuolatiniam alerginiam rinitui, nosies endoskopija, padedanti diferencijuoti šią būklę nuo kitų galimų nosies uždegimų, polipų ar anatominių pakitimų. Norint tiksliai nustatyti alergijos sukėlėją ir patvirtinti atopiją, atliekami odos alerginiai mėginiai arba alergenui specifinių IgE antikūnų tyrimai kraujyje. Dažniausiai naudojamas diagnostikos metodas yra odos dūrio mėginys, kurio metu nedidelis alergeno kiekis užlašinamas ant odos, o atsiradusi reakcija leidžia įvertinti organizmo jautrumą tam tikroms medžiagoms.
Šienligės (alerginio rinito) gydymas
Alerginio rinito (šienligės) gydymas yra individualus ir priklauso nuo simptomų sunkumo bei paciento organizmo reakcijos. Pagrindinis tikslas - sumažinti arba visiškai pašalinti simptomus, kad būtų galima gyventi visavertį gyvenimą.
Gydymo būdai:
- Alergeno vengimas: Stenkitės vengti alergenų, kurie sukelia simptomus.
- Antihistamininiai vaistai: Jie padeda sumažinti nosies užgulimą, čiaudulį ir nosies niežėjimą.
- Kortikosteroidiniai purškalai: Jie mažina nosies gleivinės uždegimą.
- Alergenui specifinė imunoterapija (ASIT): Tai vienintelis gydymo būdas, kuris ne tik palengvina simptomus, bet ir gali ilgainiui sumažinti alergijos stiprumą.
- Poliežuvinė imunoterapija (SLIT): Alergeno ekstraktas vartojamas lašais ar tabletėmis po liežuviu, dažniausiai kasdien namuose pagal gydytojo nurodymus.
Alergijos nustatymas ir gydymas
Pajutus alergijos simptomus ar įtarus alerginę reakciją, būtina kreiptis į gydytoją. Šeimos gydytojas apžiūrės ir įvertinęs būklę, patars, kaip elgtis toliau, paskirs tolimesnius tyrimus ar gydymą.
Alergijos nustatymo metodai
Bet koks alergijos nustatymas prasideda nuo anamnezės - paciento apklausos apie alergiją, jos simptomus, simptomų trukmę, taip pat gyvenimo būdą. Taip pat svarbu sužinoti paciento šeimos istoriją, kitas alergijas.
Alergijai nustatyti pasitelkiami laboratoriniai tyrimai:
- Kraujo tyrimas: Jo metu tiriama bendroji Imunoglobulino E (IgE) koncentracija kraujyje bei specifiniai IgE antikūnai prieš konkretų alergeną.
- Odos bandymo tyrimas alerginiais mėginiais: Ant odos lašinamas tirpalas su alergenu arba odoje padaroma nedidelė žaizdelė su alergenu.
Alergijos gydymo būdai
Alergijos gydymui daug įtakos turi tai, koks yra alergijos tipas, kurie organai yra paveikti, kiek stiprūs yra alergijos požymiai. Taip pat, alergijos gydymas priklauso ir nuo paciento individualių ypatumų.
- Alergeno vengimas: Tai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis norint sumažinti ar pašalinti alergijos požymius.
- Simptominis gydymas: Padeda slopinti imuninės sistemos reakciją į alergeną ir mažina alergijos požymius. Dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai, kurie blokuoja histamino poveikį ir mažina alergijos požymius. Taip pat gali būti skiriami kortikosteroidai, turintys stiprų priešuždegiminį poveikį ir mažina bronchų spazmus.
- Specifinė imunoterapija: Jos metu sukeliama tolerancija alergenui, organizmas tampa jam nebejautrus. Tai daroma palaipsniui didinant alergeno dozę organizme.
- Intraveninė terapija: Jos metu vitaminai, mineralai ir maisto medžiagos tiekiamos tiesiai į kraują ir taip medžiagos yra įsisavinamos greičiau ir efektyviau.
Imuninės sistemos stiprinimas ir organizmo valymas
Dauguma alergijų atsiranda dėl nusilpusios imuninės sistemos ir užsiteršusio organizmo. Todėl svarbu atstatyti ir sustiprinti imuninę sistemą bei antinksčius ir išvalyti organizmą.
Kas silpnina imuninę sistemą?
- Stresas
- Bloga mityba (ypač cukrus)
- Žarnyno bakterijų disbalansas
- Chloruotas vanduo
- Antibiotikai
Kaip stiprinti imuninę sistemą?
- Vengti streso ir daryti atsipalaidavimo pratimus
- Vengti cukraus ir rafinuotų produktų
- Atstatyti tinkamą žarnyno bakterijų balansą (vartoti bananus, špinatus, nepasterizuotą rūgpienį, svogūnus, česnakus)
- Vartoti vitaminą C, vitaminą E ir kitus antioksidantus
Kaip išvalyti organizmą?
- Valgyti kuo daugiau žalio maisto, skaidulų
- Vengti cukraus, pieno produktų, kviečių ir rafinuotų produktų
Dilgėlinė
Dilgėlinė (lot. urticaria) vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia apie 20% žmonijos. Dilgėlinę gali sukelti įvairios medžiagos ar net situacijos, tačiau ir vienu ir kitu atveju dilgėlinė prasideda odos niežėjimu, kuris vėliau virsta į odos paburkimus, primenančius odos nudilginimą. Dilgėlinės niežulys gali būti lengvas arba sunkus, tačiau kasymasis, alkoholinio vartojimas, sportas bei emocinis stresas gali niežėjimą sustiprinti.
Dilgėlinės simptomai gali trukti nuo kelių minučių, mėnesių ar net metų. Nors jos simptomai panašūs į kai kurių vabzdžių įkandimus, dilgėlinę galima atskirti keliais būdais. Dažniausiai pasitaikantys dilgėlinės požymiai yra šie:
- Dilgėlinės paburkimai gali atsirasti bet kurioje kūno srityje; gali keisti formą, judėti, išnyksta ir vėl per trumpą laiką pasirodyti.
- Pagal iškilimus: dilgėlinė paprastai pasireiškia raudonos arba odos spalvos paburkimais su aiškiais kraštais, kurie paprastai staiga atsiranda ir lygiai taip pat greitai praeina.
Dilgėlinės tipai
Dilgėlinė gali būti dviejų tipų - trumpalaikė (ūmi) ir ilgalaikė (lėtinė). Nei viena jų paprastai nėra pavojinga gyvybei, tačiau atsiradus paburkimams gerklėje ar bet kokiems kitiems simptomams, ribojantiems kvėpavimą, reikalinga skubi medicininė pagalba.
Lėtinė dilgėlinė atsiranda kone kasdien, išlieka daugiau nei šešias savaites ir paprastai pasižymi niežuliu. Kiekvienas dilgėlinės paburkimas atskirai trunka mažiau nei 24 valandas. Jei dilgėlinė trunka daugiau nei mėnesį, arba jei ji laikui bėgant kartojasi, reikia apsilankyti pas gydytoją alergologą, kuris įvertintų ligos istoriją bei fiziškai apžiūrėtų dilgėlinės paburkimus.
Angioneurozinė edema
Angioneurozinė edema - tai paodiniai patinimai, kurie gali būti klaidingai diagnozuojami, maišomi su dilgėline. Angioneurozinė edema gali pasireikšti dėl alerginių reakcijų, vaistų ar kai kurių fermentų paveldimo trūkumo organizme.
Simptomai, susiję su angioneurozinė edema:
- Akių srities ar burnos patinimai.
- Rankų, kojų ar gerklės patinimai.
Dilgėlinės priežastys
Kai kuriais atvejais dilgėlinės sukėlėjai būna gana akivaizdūs - simptomai pasireiškia iškart arba labai greitai suvalgius žemės riešutų ar krevečių. Kiti atvejai reikalauja glaudesnio paciento ir specialisto bendradarbiavimo bandant surasti priežastį, kurių gali būti daug ir įvairių. Tačiau tam tikrais atvejais dilgėlinės priežastys lieka neaiškios.
Jei dilgėlinė pasireiškia epizodiškai, bet įtariate alergiją maistui, rekomenduojama atlikti molekulinius alergijos tyrimus bei stebėti, ką valgote. Tai padės išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp to, ką valgote, ir pasireiškiančių dilgėlinės simptomų.
Dilgėlinės gydymas
Dilgėlinei malšinti dažnai rekomenduojami antihistamininiai vaistai, kurių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto. Šie vaistai blokuoja histamino išsiskyrimą odoje, kuris sukelia alergines reakcijas.
Dilgėlinės simptomams palengvinti gydytojas alergologas gali rekomenduoti ir dviejų ar trijų antihistamininių vaistų derinį kartu su šaltais kompresais arba balzamais, kurie slopina niežulį, tačiau sunkią epizodinę dilgėlinę gali tekti malšinti ir prednizonu, kortikosteroidiniais vaistais ar imuniniu moduliatoriumi.
Jei tarp įprastų dilgėlinės simptomų pasitaiko lūpų, liežuvio patinimų ar pasunkėjusio kvėpavimo simptomų, tai gali įspėti apie galimą anafilaksijos šoką, sunkią alerginę reakciją, kuri gali baigtis mirtimi. Tokiu atveju gydytojas paskiria epinefrino (adrenalino) autoinjektorių, kurį privalu nešiotis su savimi.
Jei dilgėlinės priežastis nustatoma, geriausias gydymas yra priežasties išvengimas arba pašalinimas.
Kiti būdai, kaip gydyti dilgėlinę:
- Maisto produktai: nevalgykite maisto produktų, kurie sukelia simptomus.
- Venkite kasymosi, odos dirginimo: nenaudokite intensyvaus muilo ar prausiklio, dažniau maudykitės.
- Venkite prigludusių drabužių.
- Tinkama temperatūra: jeigu dilgėlinę sukelia temperatūrų pokyčiai, venkite maudymosi šaltame vandenyje ir visada nešiokitės epinefrino autoinjektorių.
- Saulė: dėvėkite apsauginius drabužius, nepraleidžiančius saulės spindulių.
- Vaistai: nedelsdami informuokite gydytoją ar vaistininką, jei įtariate, jog paskirtas vaistas sukelia dilgėlinės simptomus.