Lietuvos televizijos ir radijo laidų vedėjas Algis Ramanauskas, žinomas dėl savo aštraus humoro ir tiesmukiškų pasisakymų, pastaraisiais metais atvirai prabilo apie savo požiūrį į psichikos sveikatą, socialinių tinklų įtaką ir asmeninius išgyvenimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip A. Ramanauskas vertina psichikos sveikatos problemas, kokią įtaką jam padarė socialiniai tinklai, ir kaip jis keitėsi bėgant metams.
A. Ramanausko karjeros pokyčiai ir naujas požiūris į socialinius tinklus
A. Ramanauskas, ilgą laiką dirbęs LNK televizijoje, pastaruoju metu pradėjo vesti pokalbių laidą LRT. Radistų laidoje jis atvirai pasidalijo mintimis apie karjeros pokyčius, priežastis, paskatinusias jį pereiti į LRT, ir savo retorikos pokyčius socialiniuose tinkluose.
Televizijos laidų ir renginių vedėjas A. Ramanauskas pripažino, kad kai kuriais atžvilgiais dabar jis jaučiasi gerokai pasikeitęs. Daugeliui nėra paslaptis, kad anksčiau labai drąsiai ir dažniausiai necenzūrine kalba mėgdavęs savo nuomonę socialiniuose tinkluose reikšti vyras dabar to nebedaro ar bent jau, kaip pats sako, mintis reiškia kiek švelniau. Jonui ir Rolandui A. Ramanauskas taip pat atvirai papasakojo apie vakarėlius, alkoholį, laimę ir gerokai pasikeitusį požiūrį į visus šiuos dalykus.
Jis pripažino, kad gailisi dėl kai kurių savo ankstesnių įrašų feisbuke, kurie, jo nuomone, buvo naivūs ir gėdingi. Jis tikino, kad dėl savo retorikos socialiniuose tinkluose neteko nemažos dalies pasiūlymų vesti renginius. A. Ramanauskas teigė, kad nebemato prasmės daug keiktis socialiniuose tinkluose, nes dažnai žmonės apie jį susidaro visiškai klaidingą įspūdį.
„Aš nesicackinu, bet, jei lyginčiau save tokį, koks esu dabar ir koks buvau 2014 metais, tai aš tikrai pasikeičiau. Pastebėjau, kad tai man tiesiog kenkia. Mane nustojo kviesti vesti renginius, labai sumažėjo kvietimų, nes žmonės mano, kad aš esu psichopatas. Bet aš nesu psichopatas, aš esu tik sociopatas. Tarp sociopato ir psichopato yra nedidelis, bet esminis skirtumas. Kiekvienas psichopatas yra sociopatas, bet ne kiekvienas sociopatas yra psichopatas. Sociopatas turi sąžinės, jis nemeluos tau“, - Radistų laidoje kalbėjo Algis.
Taip pat skaitykite: Kūrybos keliai: Algis Ramanauskas
A. Ramanauskas pabrėžė, kad socialiniai tinklai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, tačiau juose reikia elgtis atsakingai. Jis teigė, kad net jei parašai teisingą dalyką, bet pridedi riebų keiksmažodį, visą laiką tu trigerini kokį nors piktą komentatorių. Tas kaupiasi ir tai yra karas, tai neapsimoka.
A. Ramanauskas apie save: nuo nervingo žmogaus iki jautraus tėvo
A. Ramanauskas prisipažino, kad jaučiasi gerokai švelnesnis, tačiau vis dar išliko nervingu žmogumi. Tačiau namuose jis - visai kitoks. „Aš esu labai geras žmogus. Jeigu manęs niekas neerzina, esu labai geras žmogus. Aš kvailioju ir juokauju, mūsų namuose aidi juokas, viskas gerai, bet, deja, aš esu nervingas žmogus. Mes visi esame nervingi, bet mano nervingumas truputį didesnis už normą, esu nuotaikos žmogus. Galiu grįžti namo blogos nuotaikos, bet niekada dėl to neužsipuolu žmonos ar vaikų. Esu sąžiningas žmogus", - laidoje atviravo vyras.
Jis taip pat paminėjo, kad jau kokius 4-5 metus feisbuke aš tikrai esu kitoks. Galima sakyti, nevartoju necenzūrinės leksikos, ypač dabar, kai esu vienas iš LRT veidų, aš tiesiog neturiu teisės. Be to, man ir atsibodo, nes tai labai kenkia.
A. Ramanauskas atvirai pasidalijo mintimis apie grėsmes iš Rusijos. Anot jo, Lietuvai nuolat kyla grėsmių, todėl būtų klaidinga manyti, kad mums negresia Rusijos karinė invazija. „Istorija rodo, kad žmonija yra karų šalininkė ir, nepaisant Europos Sąjungos, kaip labai ilgalaikio stabdžio karams atsitikti faktoriaus, karų visgi vyksta. Turime šiandien tai, ką turime Europoje: Gruzija, Ukraina. Manyti, kad Rusija nebandys ko nors čia padaryti, yra labai naivu ir neatsakinga. Mums visada gresia karinė Rusijos invazija“, - tokią nuomonę laidoje išreiškė vyras.
Laidoje Algis taip pat papasakojo, kokiais kriterijais jis remiasi, kai užblokuoja žmones feisbuke. Anot jo, yra skaičiavęs, kad tokių asmenų - apie 10 tūkst. „Tikrai visi užblokuoti asmenys nėra už įžeidinėjimą, atvirą agresiją. Aš užblokuoju, jeigu matau, kad žmogus palaikino postą, nukreiptą prieš mane. Aš pamatau nesąmones rašantį žmogų, tada aš jį užblokuoju, kad nematyčiau jo. Blokavimas nėra spjūvis į veidą. Blokavimas yra pasyvus aktas. Aš nieko blogo jam nepadariau, neblokavau jo banko sąskaitos, neparašiau, kad jis gyvulys. Čia nėra sankcija, čia yra savo daržo ravėjimas. Feisbukas, mano galva, yra lygiai tokia pati revoliucija kaip radijas ir televizija. Socialiniai tinklai yra labai svarbus ir ilgalaikis mūsų gyvenimo laukas“, - apie virtualią realybę ir feisbuką kalbėjo Algis.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su depresija sergančiu žmogumi
Asmeniniai išgyvenimai ir kova su sunkumais
A. Ramanauskas atvirai prabilo apie sunkų gyvenimo periodą, kai išsikapstyti padėjo tik darbas. „Aš buvau vienu metu labai nelaimingas, tai buvo susiję su asmeniniais dalykais. Tai buvo prieš 18 metų. Tai buvo labai dramatiški dalykai, bet jie susitvarkė. Sunkiai, bet išgyvenau. Depresijos klinikine prasme nebuvo, bet man buvo žiauriai žiauriai liūdna“, - pasakojo Algis.
Jis pripažino, jog tokiose situacijose alkoholis tikrai negelbsti, todėl buvo laikas, kai nusprendė jo atsisakyti. „Geriausia yra darbas. Darbas išlaisvina. Darbas padaro taip, kad tu nukreipi mintis nuo blogų dalykų. Man darbas labai padėjo. Televizijoje dirbau ir man tas padėjo. Alkoholis tik blogina situaciją. O iš bohemos mes visi - party people. Tik tas jau baigėsi, nes užteks. Aš ilgą laiką iš viso negėriau. Šią vasarą leidau sau truputį išgerti alaus ir vyno, bet matau, kad neužsikabinu. Ko gero, nesu alkoholikas. Be alkoholio tu geriau jautiesi, o kai tu geriau jautiesi, mano atveju, aš būnu kūrybingesnis, bet apsvaigęs nuo alkoholio tu irgi sugalvoji įvairių dalykų. Aš negalėdavau pakęsti pagirių. Ne fiziškai, o morališkai“, - sakė žinomas televizijos veidas A. Ramanauskas.
Muzika, mokytojai ir šeima: A. Ramanausko nuomonė
Laidoje Algis apibūdino, kaip, anot jo, turėtų atrodyti muzika. Tiesa, įvardyti, kas, jo nuomone, Lietuvoje yra blogiausias atlikėjas ar grupė, jis nesutiko, tačiau apibūdino jį keliais bruožais. „Paaiškinsiu glaustai. Tam, kad muzika būtų muzika, reikalingi mažiausiai 4 komponentai: harmonija, akordai, melodija…Tai yra balsu dainuojama melodija ar instrumentu grojama melodija. Papildomi komponentai - ritmas, mušamieji ir spalva. Spalva aš vadinu tembrą. Nes saksofonas skiriasi nuo pianino. Bet spalvą ir ritmą galime „nuimti“ iš lygybės, lieka harmonija ir melodija. Kai nėra vieno ar kito, nėra muzikos. Toks yra mano subjektyvus, bet labai objektyvus požiūris. Rap'e yra harmonija. Melodijos dažniausiai nėra. Blogiausia muzika kantri. Kalbant apie blogiausią Lietuvos atlikėją, aš galiu pasakyti užuominomis, nes žmogus yra neblogas, nieko prieš jį neturiu, tik aš jo vardo neminėsiu. Tai Lietuvos atlikėjas ir kompozitorius, kurio santykis pagaminto kiekio, jo, vadinkime, muzikos, ir kokybės yra pats nepalankiausias jam (…). Visa tai yra absoliutus šlamštas“, - griežtai išrėžė Algis.
A. Ramanauskas teigė, kad nesityčioja iš mokytojų profesijos, tačiau mano, kad švietimas Lietuvoje yra labai blogos būklės, kad mokytojų situacija prasta, jie gauna mažus atlyginimus ir tarp jų, deja, dėl to yra prisiveisę asmenų, kuriems negalima dirbti su vaikais. Lietuvoje yra gerų ir blogų mokytojų. Aš kritikuoju tuos mokytojus, kurie blogai elgiasi.
Apie šeimą ir asmeninius dalykus atvirauti Algis nėra linkęs, tačiau laidoje pripažino, kad su savo sūnumi niekada nėra turėjęs bėdų. „Su jokiais iššūkiais nesusiduriu, nes jis auga labai mielas žmogus. Aš neturiu su juo problemų. Mano žmona yra gera mama, ir ji yra diplomuota specialistė vaikų spec. pedagogikos. Ji su sūnumi kartais susiginčija, parėkauja vienas ant kito. O aš su sūnumi nesu turėjęs nė vieno konflikto.(…) Su mano įdukra irgi nebuvo jokių problemų. Čia yra mamos genai, nes abu labai geri vaikai. Įdukra labai daug skaitė. Ir gana anksti pradėjo angliškai skaityti, o sūnus nemėgsta skaityti knygų. Jis nuolat skaito kažką telefone. Čia yra dilema. Jis skaito, kiek jam priklauso, bet jis nėra kaip aš, kai galėdavau iki ryto skaityti. Bet jis skaito daug angliškai. Lietuviškai rašo be klaidų“, - atsakė Algis.
Taip pat skaitykite: Vaikų depresijos priežastys ir gydymas
Psichikos sveikatos problemos Lietuvoje: D. Pūro požiūris
Profesorius, psichiatras Dainius Pūras skaitė paskaitą tema „Šiuolaikiniai požiūriai į depresiją: tarp medicinos, psichologijos ir filosofijos“, stengdamasis akcentuoti vis dar Lietuvoje gajų manymą (ypač valstybiniame sektoriuje), jog kiekvieną depresiją reikėtų gydyti vaistais. D. Pūro teigimu, daugelis depresijos atsiradimo priežasčių sunkiai paaiškinamos. Anot D. Pūro, jokios biopsijos ir smegenų tyrimai neranda aiškių depresijos požymių, o tai leidžia galvoti apie kitokią tokių sutrikimų kilmę. Vaistai skiriami konkrečioms smegenų funkcijoms, hormonų gamybai, kaip galima nuolat jais pasitikėti, jei aiškiai nežinome, kam skirti medikamentą?
„Šiuo metu didžiausia problema kalbant apie depresiją yra biomedicininio modelio pernelyg agresyvus dominavimas. Nors pats biomedicininis modelis, jei saikingai vartojamas, nieko blogo neturi. Jeigu jis pradedamas vartoti pertekliniu būdu, tai kyla problema“, - kalbėjo D. Profesorius, psichiatras Dainius Pūras.
D. Pūras paskaitoje minėjo ir kitą svarbų dalyką, būdingą Lietuvai - susiformavusius korupcijos tinklus, kurie leidžia plisti būtent vaistų pramonės įtakai. D. Pūras daug kartų tiek per paskaitas, tiek įvairiose televizijos laidose yra sakęs, jog dabartinė padėtis Lietuvoje yra kur kas prastesnė, nei buvo anksčiau. Manytina, kad taip yra būtent dėl paskutinės priežasties - jau nusistovėjusios sistemos.
Kom pensuoti vaistus valstybė sutinka - išrašyti vaistų nuo įvairiausių depresijos formų kur kas paprasčiau, o štai psichologo konsultacijų, terapijų kompensavimas įstrigęs - Psichikos pagalbos centruose galite gauti pagalbą, tačiau bus kompensuota vos 10 susitikimų su psichologu per metus, o tai dažnu atveju nepadeda. Sudėtingiems atvejams gydyti - reikia kur kas daugiau. Vėl renkamės investuoti į materiją (tabletes), užuot suteikę žmonėms įrankius kovoti su depresija patiems ir juos įgalinę - išmokstant įvairiausių strategijų psichologo kabinete.
tags: #algis #ramanauskas #serga #sizofrenija