Kaip padėti sergančiam depresija artimajam: patarimai ir įžvalgos

Depresija - tai rimta psichikos liga, kuri, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, paveikia net 280 milijonų žmonių visame pasaulyje. Ši liga gali paliesti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad nors depresija dažniau diagnozuojama moterims, ji neaplenkia ir vyrų, kurie dažnai linkę slėpti savo emocinius išgyvenimus ir vengti kreiptis pagalbos.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti depresiją, kokios yra jos formos ir kaip galime padėti artimajam, kuris serga šia liga. Taip pat panagrinėsime, kaip pasirūpinti savimi, kai šalia esantis žmogus išgyvena depresiją.

Vyrų depresija: nepastebėta problema

Anot J. Jankauskienės, vyrų psichikos sveikatą vis dar gaubia stigmų debesys. Visuomenė dažnai neigiamai vertina vyrų emocijų raišką, jautrumą ir nerimą, laikydama tai silpnumo požymiais. Dėl to vyrai ne tik slepia savo jausmus, bet ir vengia kreiptis pagalbos į artimuosius ar specialistus. Statistika rodo, kad net pusė vyrų, jaučiančių depresijos simptomus, nesulaukia tinkamo gydymo.

Vyrų depresijos simptomai kartais gali būti sunkiai pastebimi, nes įprastą liūdesį ir verkimo epizodus gali pakeisti pyktis, agresija, irzlumas ar rizikingas elgesys. Tokie elgesio pokyčiai dažnai interpretuojami kaip charakterio bruožai, o ne depresijos požymiai. Vyrai stengiasi užmaskuoti tuštumo jausmą, vienišumą ir liūdesį, todėl daug laiko praleidžia dirbdami, sportuodami ar žaisdami vaizdo žaidimus. Dėl to mažėja dėmesys šeimai, vengiama socialinių situacijų. Depresiją išgyvenantys vyrai taip pat patiria miego problemų, apetito pokyčių, energijos trūkumą, raumenų ar galvos skausmus ir virškinimo sutrikimus. Be to, vyrai dažniau linkę neigiamus jausmus skandinti alkoholyje, kas gali privesti prie priklausomybių.

Depresijos gydymo būdai: nuo psichoterapijos iki medikamentų

Laimei, šiuo metu taikomi depresijos gydymo metodai yra išties efektyvūs. Dažniausiai nuotaikų sutrikimams gydyti pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda pacientui atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius. Ši psichoterapijos rūšis yra vertinama itin teigiamai susiduriant su lengvomis ir vidutinio sunkumo depresijos formomis.

Taip pat skaitykite: Vaikų depresijos priežastys ir gydymas

Tačiau sergantiems depresija vien psichoterapeuto pagalbos gali nepakakti - esant vidutinio ir didelio sunkumo depresijai neretai skiriami ir vaistai, padedantys sureguliuoti tam tikras chemines medžiagas smegenyse. Depresija gali sukelti stiprią apatiją, energijos trūkumą ir negebėjimą susikoncentruoti, o tai apsunkina įprastų kasdienių darbų atlikimą. Tokiais atvejais vien psichoterapija gali būti neveiksminga, nes žmogus paprasčiausiai neturi vidinių išteklių darbui su savo emocijomis. Tuo tarpu vaistai padeda gana greitai sumažinti kasdienybę trikdančius pojūčius ir užkirsti kelią būsenos pablogėjimui, taip efektyviau leidžiant dirbti su emocijomis psichoterapeuto kabinete.

Depresija dažnai susijusi su disbalansu tarp tokių neurotransmiterių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas. Antidepresantai veikia šias chemines medžiagas skatindami arba, atvirkščiai, sumažindami jų gamybą ir taip padėdami sušvelninti jaučiamus depresijos simptomus. Be vaistų, šis cheminis disbalansas gali išlikti ir trukdyti gydymo eigai. Tinkamai parinkti vaistai gali padėti ne tik tiesiogiai valdyti depresiją, bet ir pagerinti bendrą sveikatos būklę.

Vis dėlto, kai kurie žmonės nesutinka vartoti medikamentų - vieni jaučia gėdą, kiti bijo tapti priklausomais nuo cheminių medžiagų ir nori sveikti tik natūraliais būdais ar paprasčiausiai pritrūksta kantrybės. Neretai tinkamus antidepresantus atrasti, net ir patariant kompetentingiems gydytojams, gali būti sudėtinga, tad iki tol, kol pasijuntama geriau, gali tekti išbandyti net keletą skirtingų jų rūšių. O kadangi tokio pobūdžio vaistai yra pagrįsti ilgalaikiu vartojimu ir pradeda veikti tik po kelių savaičių, gydymo procesas gali užtrukti.

Svarbu pabrėžti, kad vaistai nėra privalomi, tačiau susiduriant su sunkia ligos forma ir norint susigrąžinti pusiausvyrą bei suteikti sau galimybę toliau sėkmingai gydytis, antidepresantai gali būti neišvengiami. Būtina pasikalbėti su šeimos gydytoju ar psichiatru, kurie padės priimti informuotą sprendimą dėl galimų gydymo variantų, remiantis individualia būkle ir poreikiais.

Kiti pagalbos būdai: transkranijinė magnetinė stimuliacija ir elektrokonvulsinė terapija

Šalia psichoterapijos ir medikamentų, kai kuriais atvejais būna taikoma ir transkranijinė magnetinė stimuliacija - pažangi, jokių intervencijų nereikalaujanti gydymo forma, kurios metų smegenims perduodami magnetiniai impulsai. Sunkios depresijos atvejais būna taikoma elektrokonvulsinė terapija, ypač tada, kai kiti gydymo metodai būna neveiksmingi.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Gyvenimo būdo pokyčiai ir sveiki įpročiai

Kad ir koks depresijos gydymas būtų efektyvus, labai svarbu pamažu keisti ir gyvenimo būdą bei ugdyti naujus įpročius. Tinkama miego higiena, darbo ir poilsio balansas, pakankamas fizinis aktyvumas, įvairių atsipalaidavimo technikų taikymas ir visavertė mityba - vieni svarbiausių geros emocinės būklės aspektų. Nervų sistemai ir smegenų veiklai svarbios omega-3 riebiosios rūgštys, magnis, B grupės vitaminai ir vitaminas D. Taip pat turėtume nepamiršti kiek įmanoma labiau sumažinti žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas.

Kaip padėti artimajam, sergančiam depresija: praktiniai patarimai

Būti šalia žmogaus, sergančio depresija, yra sunku, tačiau įmanoma. Svarbiausia - suprasti, kad tai liga, o ne tiesiog bloga nuotaika ar tingėjimas. Štai keletas patarimų, kaip galite padėti savo artimajam:

  1. Būkite kantrūs ir supratingi. Depresija sergantis žmogus gali būti irzlus, apatiškas ar net priešiškas. Stenkitės nepriimti to asmeniškai ir supraskite, kad tai ligos pasekmė.
  2. Išklausykite be teismo. Leiskite savo artimajam išsakyti savo jausmus ir mintis, net jei jie atrodo iracionalūs ar negatyvūs. Svarbu, kad jis jaustųsi išklausytas ir suprastas.
  3. Padrąsinkite kreiptis į specialistus. Paaiškinkite, kad depresija yra gydoma liga ir kad profesionali pagalba gali labai pagerinti jo būklę.
  4. Pasiūlykite pagalbą kasdieniuose darbuose. Depresija sergančiam žmogui gali būti sunku atlikti net paprastus kasdienius darbus. Pasiūlykite pagalbą ruošiant maistą, tvarkant namus ar apsiperkant.
  5. Skatinkite aktyvumą. Pasiūlykite kartu pasivaikščioti, sportuoti ar užsiimti kita veikla, kuri anksčiau jam patiko. Fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.
  6. Būkite šalia, bet neįkyrėkite. Svarbu, kad jūsų artimas žmogus žinotų, kad esate šalia ir pasiruošęs padėti, tačiau nepersekiokite jo ir nesprauskite į kampą.
  7. Nekaltinkite ir nemoralizuokite. Venkite frazių, tokių kaip "Susiimk", "Netinginiauk" ar "Kitiems dar blogiau". Tai tik sustiprins jo kaltės jausmą ir bejėgiškumą.
  8. Švęskite mažus laimėjimus. Pagirkite už kiekvieną pastangą ir mažą žingsnelį į priekį. Tai padės jam jaustis labiau motyvuotam ir viltingam.
  9. Atsiminkite, kad nesate atsakingi už jo pasveikimą. Jūs galite padėti ir palaikyti, bet pasveikti turi pats žmogus. Nesijauskite kaltas, jei jo būklė negerėja taip greitai, kaip tikėjotės.
  10. Rūpinkitės savimi. Būti šalia depresija sergančio žmogaus gali būti emociškai išsekina. Nepamirškite pasirūpinti savimi - skirkite laiko poilsiui, pomėgiams ir bendravimui su kitais žmonėmis.

Depresijos formos: nuo sunkios depresijos iki sezoninio afektinio sutrikimo

Svarbu žinoti, kad egzistuoja įvairios depresijos formos, kurios pasižymi skirtingais simptomais ir eiga.

  • Sunki depresija (klinikinė depresija) yra viena iš sunkesnių depresijos formų, pasižyminti ypač intensyviais ir dažnai pasikartojančiais simptomais. Jei nebūna gydoma, sunki depresija gali užsitęsti iki pusės metų.
  • Atipinė depresija pasižymi specifiniais bruožais, tokiais kaip nuotaikos pagerėjimas tam tikrose situacijose.
  • Pogimdyminė depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia daugybę naujai pagimdžiusių moterų. Tai būklė, apimanti ilgalaikius liūdesio, nerimo ir nuovargio jausmus, apsunkinančius savęs ir kūdikio priežiūrą.
  • Distimija yra ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdinga nuolatinė liūdna nuotaika.
  • Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) yra specifinė depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia metų laikais, kai dienos trumpesnės - paprastai rudenį ar žiemą.
  • Bipolinis sutrikimas (maniakinė depresija) yra psichikos ligos forma, kurią išskiria pasikartojantys manijos ir depresijos tarpsniai.

Vyresnio amžiaus žmonių depresija

Vyresnio amžiaus žmonėms depresija dažnai nebūna diagnozuojama ir nesiimama gydymo, nes dauguma jų mano, jog pablogėjus nuotaika, energijos trūkumas, įvairūs nepaaiškinami skausmai ir kiti simptomai yra susiję su amžiumi. Tačiau svarbu pabrėžti, kad depresija nėra normalus senėjimo padarinys. Vyresniems žmonėms depresija gali būti gydoma nemedikamentinėmis priemonėmis, pvz., psichoterapija. Atsparumą depresijai didina dienos ir nakties, mitybos režimo laikymasis, darbo ir poilsio adekvatus santykis.

Veiksniai, galintys paūminti depresiją

Yra keletas veiksnių, dėl kurių depresija gali paūmėti, todėl svarbu žinoti, kaip juos atpažinti ir valdyti:

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

  • Neigiamas situacijų interpretavimas (pesimizmas)
  • Žema savivertė
  • Savęs izoliavimas nuo išorinio pasaulio
  • Asmeninių santykių problemos
  • Stresas
  • Miego sutrikimai
  • Alkoholio vartojimas

Kaip pasirūpinti savimi, kai artimas žmogus serga depresija

Gyvenimas su sergančiu depresija žmogumi gali būti emociškai išsekina. Todėl labai svarbu pasirūpinti savimi:

  • Nustatykite ribas. Nuspręskite, kiek galite padėti savo artimajam, ir neperžengkite šios ribos.
  • Prašykite pagalbos. Kreipkitės į šeimą, draugus ar specialistus, kad gautumėte emocinę paramą.
  • Skirkite laiko sau. Užsiimkite veikla, kuri jums patinka ir padeda atsipalaiduoti.
  • Rūpinkitės savo fizine sveikata. Sveikai maitinkitės, reguliariai sportuokite ir gerai išsimiegokite.
  • Lankykitės pas psichologą ar psichoterapeutą. Jei jaučiatės emociškai išsekęs ar negalite susidoroti su situacija, kreipkitės į specialistą, kuris padės jums susitvarkyti su savo jausmais ir išmokti efektyviai padėti savo artimajam.

tags: #antra #puse #serga #depresija #kaip #padėti