Šiame straipsnyje nagrinėjamos alternatyviosios psichologijos kryptys, ypač kūno psichoterapija ir biodinaminė psichologija, bei apžvelgiama, kaip šios kryptys integruoja kūną, emocijas ir psichiką į holistinį gydymo procesą. Taip pat aptariama, kaip nepagrįsti įsitikinimai ir pažinimo stilius gali paveikti žmogaus mąstymą ir elgesį.
Kūno psichoterapija: holistinis požiūris į žmogų
Kūno psichoterapija - tai holistinis psichoterapijos metodas, kuris remiasi prielaida, kad žmogaus kūnas, emocijos ir psichika sudaro nedalomą visumą. Vidiniai konfliktai ar emociniai išgyvenimai neišvengiamai atsispindi kūne - raumenų įtampoje, kvėpavime, laikysenoje ar net vidaus organų veikloje. Terapijoje naudojami specialūs į kūną orientuoti metodai (pvz., darbas su kvėpavimu, judėjimas, raumenų relaksacija, dėmesingas kūno pojūčių stebėjimas, prisilietimas) kartu su verbaline refleksija.
Wilhelmas Reichas: kūno psichoterapijos pradininkas
Kūno psichoterapijos pradininku laikomas austrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatras, psichoanalitikas Wilhelmas Reichas (1897-1957). Jo palikimas davė pradžią įvairioms kūno psichoterapijos kryptims, pvz., Loweno Bioenergetinei analizei, David Boadella Biosintezei, Arnold Mindell‘o Į procesą orientuotai psichologijai, Gerda’os Boyesen Biodinaminei kūno psichoterapijai ir kt.
Biodinaminė psichologija: emocijų ir fiziologijos ryšys
Biodinaminė psichologija, sukurta norvegų psichologės ir kineziterapeutės Gerdos Boyesen (1922-2005), nagrinėja ir gydo psichologinius procesus viso žmogaus gyvybinių procesų kontekste. Biodinaminė terapija remiasi idėja, kad neurozė nėra vien psichologinis reiškinys - ji yra ir fiziologinė. Žmogus tiesiogine prasme „įkūnija“ savo neurozę: kiekvienas jausmas, sukrėtimas ar nusivylimas turi ne tik emocinę, bet ir kūnišką pasekmę.
Savireguliacija ir pirminė asmenybė
Sveikas organizmas turi įgimtą gebėjimą išreikšti, suvirškinti ir paleisti emocines patirtis, jei tik yra saugi ir rami aplinka. Neurozė atsiranda tuomet, kai ši natūrali savireguliacijos ir savęs gijimo funkcija sutrinka. Boyesen skiria pirminę asmenybę, gyvą ir spontanišką žmogaus esmę, nuo antrinės asmenybės, susiformavusios kaip gynybinis atsakas į aplinką. Antrinė asmenybė atitinka Wilhelmo Reicho aprašytą charakterinį ir raumeninį „šarvą“ - apsauginius kūno ir psichikos sluoksnius, kurie saugo žmogų ne tik nuo išorės, bet ir nuo jo paties nepriimtinų jausmų.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Apie pirminę asmenybę Gerda Boyesen (1982) rašė: „Pirminė asmenybė yra būsena, kai gyvybinė energija - ‘srovės’, subtilios kūno vibracijos - teka laisvai, audiniai yra švelnūs ir gyvi, o ne sustingę nuo įtampos ar emocinių likučių. Toks žmogus negyvena nuolatinio nusivylimo būsenoje ir nesijaučia auka. Jis reaguoja į dirgiklius adekvačiai, be kūno įtampos ar paslėptos baimės. Jo gyvenimas kupinas natūralaus draugiškumo, kūrybiškumo ir jautrumo. Jis gali būti vienas ir nejausti vienišumo, gali sau suteikti meilės ir ramybės, geba išlaikyti erdvę savo vidiniam pasauliui."
Savireguliacija biodinaminėje kūno psichoterapijoje suprantama kaip įgimtas organizmo gebėjimas palaikyti vidinę pusiausvyrą ir atkurti gyvybinės energijos tėkmę. Terapinis santykis remiasi terapeuto gebėjimu būti jautriame kūniškame rezonanse su klientu. Pasipriešinimas suprantamas kaip apsauginė sistema, sauganti žmogų nuo per stiprių vidinių išgyvenimų. Darbas su juo vyksta be konfrontacijos ar interpretacijos, laikantis nevertinančio, švelnaus ir nepertraukiamo dėmesio.
Emocinis ciklas ir psichoperistaltika
Svarbi biodinaminės psichologijos sąvoka - emocinis ciklas. Kiekvienas emocinis išgyvenimas sukelia fiziologinių pokyčių grandinę, įskaitant kraujotakos, nervų ir viscerinių (vidaus organų) procesų reorganizaciją. Kai emocija išreiškiama ir išgyvenama iki galo, kūnas natūraliai grįžta į pusiausvyrą. Šį grįžimą, pasak Boyesen, palengvina psichoperistaltika - žarnyno peristaltiniai judesiai, kurie padeda fiziologiškai „išvalyti“ organizmą nuo emocinių likučių.
Biodinaminės terapijos procese šie šarvai yra tirpdomi per specialias masažo, kvėpavimo ir sąmoningo pojūčio technikas. Terapeutas klausosi žarnyno garsų stetoskopu - jie atspindi organizmo reakcijas ir rodo, kada slopinta emocinė energija pradeda išsiskirti. Kai energijos tėkmė vėl atsigauna, iš kūno ima kilti vidiniai impulsai - judesiai, prisiminimai, emocijos, kvėpavimo pokyčiai. Šis procesas yra biologinio apsivalymo kelias, kuriame kūnas ir psichika išsilaisvina nuo senų emocinių likučių.
Šis ciklas apibūdina, kaip emociniai procesai pasireiškia fiziologiškai - per kraujotakos, nervų ir energinius pokyčius. Jis atitinka allostazės sąvoką (McEwen, 1988), apibūdinančią organizmo gebėjimą prisitaikyti prie emocinių pokyčių. Pagal Gerdos Boyesen teoriją, frustracija sukuria priklausomybę, o vidinė gerovė ugdo nepriklausomybę. Kai savireguliacijos funkcijos atsistato, žmogus tampa mažiau priklausomas nuo išorės, labiau pasitiki savo kūnu ir emocijomis. „Tirpimo principas“ (Boyesen, 1969) reiškia švelnų kūno atsipalaidavimo procesą, kai įtampos ištirpsta natūraliai, per kvėpavimą, šilumą ir sąmoningą buvimą kūne. Sekdama Freudo ir Reicho idėjomis, Boyesen sukūrė gyvybinės energijos arba libido cirkuliacijos koncepciją. Ji grindžiama energetinių skysčių teorija - sustingusi energija traukia kūno skysčius (plazmos-faradinė teorija). Dinaminis momentas yra vidinis perėjimas tarp sąmonės, priešsąmonės, pasąmonės ir nesąmonės lygmenų. Kaip teigia Gerda Boyesen (1981), pasąmonė tampa sąmoninga - šis procesas vyksta net ląstelių atminties sistemose.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Integratyvi kūno psichoterapija®
Integratyvi kūno psichoterapija® yra programa, sukurta remiantis trimis tarptautiniu mastu pripažintomis kryptimis: biodinamika (įkvėpta Gerda Boyesen metodo), orgodinamika (įkvėpta Michel Plesse metodo) ir somatine psichoterapija (įkvėpta tokių autorių kaip Peter Levine ir Pat Ogden darbų).
Pagrindinės kryptys
- Biodinaminė kūno psichoterapija® (įkvėpta Gerda Boyesen metodo): Tai viena seniausių kūno psichoterapijos krypčių Europoje, sukurta norvegų psichologės ir kineziterapeutės Gerdos Boyesen, kurią toliau vystė jos dukros Ebba ir Mona Lisa Boyesen. Šis metodas paremtas giluminės psichologijos, Sigmundo Freudo libido teorijų, Carlo Gustavo Jungo bei Wilhelmo Reicho darbais.
- Orgodinamika® (įkvėpta Michel Plesse metodo): Tai metodas, kilęs iš Wilhelmo Reicho idėjų, pabrėžiantis gyvybinės energijos (orgoninės energijos) srautų dinamiką žmogaus kūne ir psichikoje.
- Somatinė psichoterapija (įkvėpta Peter Levine ir Pat Ogden darbų): Tai šiuolaikinė į kūną orientuotos psichoterapijos kryptis, jungianti neurofiziologinius atradimus apie kūno atmintį ir traumos poveikį su psichologiniu darbu.
Nepagrįsti įsitikinimai ir pažinimo stilius
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie tiki vieno tipo nepagrįstais teiginiais, yra linkę labiau tikėti ir kito tipo nepagrįstais teiginiais. Todėl kyla klausimas: kodėl kai kurie žmonės labiau nei kiti yra linkę tikėti skirtingais nepagrįstų teiginių tipais?
Bendras pritarimas nepagrįstiems teiginiams
Tedas Goertzelis (1994) atliko vieną pirmųjų tyrimų, parodžiusių bendrą pritarimą nepagrįstiems teiginiams. Jis nustatė, kad tikėjimas viena sąmokslo teorija buvo geriausias kitų teorijų palaikymo prognozuotojas. Tokiais atvejais, kai žmonės labiau pritaria vienai sąmokslo teorijai ar priemonei, jie taip pat linkę labiau pritarti ir kitoms sąmokslo teorijoms ir priemonėms. Pavyzdžiui, asmuo, kuris sutinka, kad su prezidento Džono F. Kenedžio nužudymu susiję keli žmonės, taip pat linkęs sutikti, kad 2001 m. rugsėjo 11 d. Kai kurie žmonės į skirtingo turinio sąmokslo teorijas reagavo taip, tarsi jos būtų tos pačios. Taip gali būti dėl to, kad nors sąmokslo teorijos pasižymi specifiniais temų ir turinio skirtumais, jose gali būti bendrų temų, pavyzdžiui, galingų žmonių sąmokslas dėl nedorų priežasčių siekiant apgauti visuomenę.
Kognityviniai skirtumai ir pažinimo stilius
Tendencija labiau tikėti nepagrįstais teiginiais keliuose tyrimuose buvo siejama su prastesniais mąstymo įgūdžiais. Pavyzdžiui, studentai, kurie pritarė didesniam skaičiui klaidingų psichologinių įsitikinimų, prasčiau atliko kritinio mąstymo įgūdžių testą (Bensley et al. 2014), o kiti prasčiau atpažino įvairių mąstymo klaidų pavyzdžius (Bensley et al. 2021). Taip pat sąmokslo teorijomis tikintys žmonės buvo labiau linkę į mąstymo klaidą, vadinamą „konjunkcijos klaida“ (Brotherton ir French 2014). Tikintieji paranormaliais reiškiniais buvo linkę daryti ontologinių kategorijų klaidas ir naudoti euristiką arba kognityvinius sutrumpinimus, o tai gali lemti šališkumą (Pennycook et al. 2015).
Remiantis dviejų procesų pažinimo stiliaus teorija, egzistuoja dvi pagrindinės pažinimo kryptys: viena yra greita, intuityvi ir paremta asmenine patirtimi, o kita - lėtesnė, labiau apgalvota, refleksyvi, racionali bei analitinė. Keliuose tyrimuose nustatyta, kad žmonėms, kurie pritaria didesniam skaičiui nepagrįstų teiginių, būdingas intuityvusis-eksperimentinis pažinimo stilius. Pavyzdžiui, labiau intuityviai mąstantys asmenys linkę labiau pritarti paranormaliems teiginiams (Bensley et al. 2014; Lindeman ir Aarnio 2007) sąmokslo teorijoms (Alper, Bayrak ir Yilmaz 2020; Pennycook et al. 2015) ir psichologinėms klaidoms (Bensley et al. 2014; Bensley et al. 2022). Priešingai, kadangi tikimasi, kad racionalesnį-analitinį pažinimo stilių turintys asmenys yra labiau intelektualiai angažuoti ir pasikliauja kruopščiais samprotavimais, jie būtų linkę mažiau pritarti nepagrįstiems teiginiams. Pavyzdžiui, žmonės, kurių Rosemary Pacini ir Seymour Epstein (1999 m.) racionaliai-analitinės skalės (Rational-Analytic Scale) ir panašių priemonių rezultatai buvo žemesni, labiau tikėjo paranormaliomis ir sąmokslo teorijomis (Lobato et al. 2014; Bensley et al. 2022).
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Skepticizmas ir cinizmas
Kai tyrėjai pastebi, kad žmonės atmeta paranormalius teiginius ir sąmokslo teorijas, jie dažnai tai vadina „skepticizmu“ (Pennycook et al. 2015). Tačiau svarbu atskirti skepticizmą nuo cinizmo. Cinizmas apima neigiamą žmonių, ypač turinčių valdžią, motyvų vertinimą ir nepasitikėjimą mokslininkų ir ekspertų teiginiais. Tyrimai rodo, kad labiau moksliškai skeptiški žmonės yra mažiau linkę pritarti paranormaliems įsitikinimams ir klaidingoms bei išgalvotoms sąmokslo teorijoms (Bensley et al. 2022).
Išvados
Alternatyviosios psichologijos kryptys, tokios kaip kūno psichoterapija ir biodinaminė psichologija, siūlo holistinį požiūrį į žmogaus gerovę, integruojant kūną, emocijas ir psichiką. Šios kryptys gali padėti žmonėms geriau suprasti savo vidinius konfliktus ir emocinius išgyvenimus, taip pat atkurti natūralią savireguliacijos funkciją.
Tyrimai taip pat rodo, kad nepagrįsti įsitikinimai ir pažinimo stilius gali paveikti žmogaus mąstymą ir elgesį. Žmonės, kurie linkę labiau tikėti nepagrįstais teiginiais, dažnai pasižymi intuityviu pažinimo stiliumi ir yra ciniškesni. Todėl, siekiant padėti žmonėms kritiškai išnagrinėti nepagrįstus teiginius, gali tekti atsižvelgti į jų pažinimo stilių.
tags: #alternatyvios #psichologijos #kursai