Kai artimas žmogus kovoja su depresija, dažnai norisi padėti, bet nežinome, kaip tai padaryti tinkamai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti depresiją sergantį žmogų ir kaip suteikti jam palaikymą, nesvarbu, ar tai būtų draugas, šeimos narys, ar partneris. Svarbiausia atsiminti, kad depresija yra liga, o supratimas ir kantrybė gali padaryti didelę įtaką tarpusavio santykiams, ryšio kūrimui ar jo nenutrūkimui.
Suprantant Depresijos Esmę
Norint padėti artimam žmogui, kuris išgyvena depresiją, svarbu suprasti, kas šią būklę sukelia. Depresija - tai daugiau nei liūdesys ar prasta nuotaika. Tai sudėtinga liga, kuri reikalauja supratimo, empatijos ir kantrybės. Žinodami, kad depresija kyla dėl kompleksinių veiksnių derinio, galime geriau suvokti, kaip svarbu neskubinti žmogaus ir nesitikėti greitų rezultatų.
Depresija dažnai kyla dėl įvairių veiksnių derinio - tai nėra vien tik laikinas liūdesys ar prasta nuotaika, kurią galima lengvai „išsklaidyti“. Depresija gali būti ilgalaikio streso, hormoninio disbalanso, genetinio polinkio, vaikystės traumų ar nesugebėjimo įveikti sunkių gyvenimo patirčių rezultatas.
Fiziologiniu lygmeniu depresiją gali lemti pokyčiai smegenyse. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms depresija gali būti susijusi su serotonino, dopamino ar noradrenalino - medžiagų, atsakingų už nuotaiką, energiją ir motyvaciją - disbalansu. Kai šie neurotransmiteriai veikia netinkamai, žmogus gali patirti ilgalaikį liūdesį, nuovargį, energijos stygių ir nesugebėjimą džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą.
Depresija taip pat gali būti giliai susijusi su praeities patirtimis. Pavyzdžiui, vaikystės traumos, kaip emocinis apleidimas ar psichologinė prievarta, gali palikti ilgalaikių randų, kurie vėliau sukelia depresijos simptomus. Taip pat yra genetinių veiksnių - kai kurie žmonės tiesiog turi polinkį į depresiją dėl savo genetinio paveldėjimo.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresija nėra žmogaus silpnumo ar vien tik „neteisingo mąstymo“ ženklas. Tai - sudėtinga liga, kuri reikalauja supratimo, empatijos ir kantrybės. Žinodami, kad depresija kyla dėl kompleksinių veiksnių derinio, galime geriau suvokti, kaip svarbu neskubinti žmogaus ir nesitikėti greitų rezultatų.
Kaip Atpažinti Depresiją Sergantį Žmogų
Prieš pradedant vardinti ligos simptomus, kuriuos galite pastebėti savo artimojo elgesyje ar savijautoje, svarbu paminėti, kad depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu, susidomėjimo stoka, pykčiu ir irzlumu. Todėl draugams ir mylimiesiems labai svarbu pažinti esminius ženklus, kurie padeda atpažinti ligą ir pasiūlyti kreiptis pagalbos kiek įmanoma anksčiau.
- Susidomėjimo praradimas. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypatingai, kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti: mokytis, dirbti, bendrauti. Kartais šis susidomėjimo praradimas (taip pat vadinama anhedonija - negalėjimas patirti malonumo) gali būti nepilnas. Galite pastebėti tik subtilius pokyčius. Pvz., iki šiol bendraujantis žmogus atšaukia susitikimus ir nebesutinka kartu eiti pasilinksminti. Galite pastebėti žmogų, kuris tiesiog atrodo prislėgtas arba neutralus beveik visą laiką. Bendradarbį, kuris nebesijuokia ir nebesišypso tiek, kiek anksčiau. Jūsų mylimas žmogus gali pradėti rinktis tik tas veiklas, kuriomis itin lengva mėgautis ir kurios nereikalauja pastangų ir aktyvumo. Pvz., kompiuteriniai žaidimai, TV žiūrėjimas ar naršymas internete.
- Pasitikėjimo savimi ir vilties praradimas. Gali būti, kad Jūs kuo nors džiaugiatės, o iš artimojo girdite „Nemanau, kad iš to bus kas nors gero” arba „Koks skirtumas? Baigsis kaip visada”. Tokios ir panašios neigiamos mintys yra labai būdingos depresijai, tačiau kartais gali atrodyti, kad jums specialiai gadina gyvenimą. Taip pat galite pastebėti padidėjusį arba naujai atsiradusį pesimizmą tokiose frazėse, kaip: „viskas beviltiška”, „nieko gero nebesitikiu”. Tačiau pasisakymai gali būti ir subtilesni, pvz., „tiek ilgai ruošiausi, tačiau nemanau, kad man pasiseks per šį pokalbį dėl darbo”. Konkrečioje situacijoje tai gali skambėti labai realistiškai.
- Nuolatinis nuovargis ir irzlumas. Sergančiam depresija žmogui sunku ištverti visą dieną. Įprasti darbai ir užduotys gali tapti tikru iššūkiu ir sukelti daug susierzinimo ir pykčio. Depresiškas žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, tad tampa labiau irzlus, priešiškas ir nepakantus aplinkiniams. Vyrams ypač būdinga jaučiamą bejėgiškumą ir liūdesį maskuoti pykčiu.
- „Laimingo veido“ užsidėjimas. Kai Jūsų artimasis „užsideda laimingą veidą” bendraudamas su kitais žmonėmis, būkite budrūs. Asmuo gali neigti, kad kas nors yra ne taip ir elgtis linksmiau nei paprastai. Tačiau ilgai tokią kaukę nešioti labai sunku. Ilgainiui apsimetantis laimingu žmogus pradeda vengti bendravimo, nes bijo, kad kiti pastebės, kaip jis jaučiasi iš tiesų. Jis atsisako kvietimų, neatsako telefonu ir kitais būdais atsitraukia ir ima vengti bendravimo.
- Sunkumas susikaupti. Depresija pavagia iš žmogaus jėgas ir energiją ir užpildo jo galvą neigiamomis mintimis. Sergant depresija negalėjimas susikaupti gali labai apsunkinti socialinį gyvenimą ir paveikti darbą. Depresija sergančiam draugui gali būti sunku dalyvauti pokalbyje, ypatingai, jei jis ilgesnis.
- Perdėtas kaltės jausmas. Perdėta kaltė - itin dažnas depresijos požymis. Jei Jūsų artimasis jaučiasi kaltas dėl įvairiausių savo gyvenimo sričių ar ne itin reikšmingų dalykų, tai gali rodyti depresiją. Žmogus gali kalbėti apie kaltę jaučiamą dėl dabartinių įvykių arba dėl praeities. Depresiją išgyvenantis žmogus gali jaustis kaltas dėl savo emocijų ar net paties egzistavimo.
- Miego sutrikimai. Depresija paveikia miego kokybę ir kiekį. Dalis žmonių negali užmigti vakare, net jei jaučiasi pavargę, kiti prabunda naktį (3-4 valandą ryto) ir nebegali užmigti, treti miega daug ir ilgai, tačiau vis vien nesijaučia pailsėję.
- Apetito pokyčiai. Galite pastebėti, kad kambariokas, partneris ar bendradarbis pradėjo nuolat užkandžiauti ir valgo didesnes porcijas nei įprastai. Svorio pokyčius pastebėti gali būti dar paprasčiau. Dėl apetito praradimo žmogaus svoris gali padidėti arba sumažėti apie 5% per mėnesį.
- Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis. Jei gyvenate su kuo nors, kas patiria depresines būsenas, galite pastebėti, kad jis/ji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais daug dažniau, net jei tai anksčiau nebuvo įprasta.
Kaip Padėti Artimam Žmogui Su Depresija: Praktiniai Patarimai
Kai artimas žmogus, ar tai būtų jis, ar ji, išgyvena depresiją, vienas iš svarbiausių dalykų, kurį gali suteikti - tai kantrybė. Depresija dažnai būna lėta ir sudėtinga kelionė, kurioje nėra greitų sprendimų ar „stebuklingų vaistų“. Kartais jis / ji gali atrodyti lyg „užstrigęs (-usi)“ vietoje - nesijaučia geriau, nenori nieko veikti ar kalbėti apie savo jausmus. Svarbu suvokti, kad tai yra natūrali gijimo proceso dalis, ir spaudimas „jaustis geriau“ ar „ką nors daryti“ gali sukelti priešingą efektą.
Būti kantriam ir supratingam nereiškia, kad turi stengtis „išgelbėti“ ar „pataisyti“ savo artimąjį. Kartais geriausias būdas padėti yra tiesiog būti šalia, parodyti, kad Tu jo ar jos nevertinsi ir nieko nesitikėsi mainais. Leisk jam / jai suprasti, kad turi teisę jaustis taip, kaip jaučiasi, ir kad Tau rūpi nepaisant visų jo ar jos išgyvenimų. Tai suteikia sergančiam depresija saugios erdvės jausmą, kurioje galima būti savimi ir pasijusti suprastu (-a).
Praktiniai Patarimai, Kaip Rodyti Emocinį Palaikymą:
- Priimk depresiją kaip rimtą išgyvenimą. Suprask, kad depresija yra reali ir dažnai stipriai varginanti liga. Venk sakyti frazes, tokias kaip „visi kartais liūdime“ ar „tiesiog atsikratyk šio jausmo“. Vietoje to, sakyk: „Žinau, kad Tau tikrai sunku, ir noriu būti šalia, kad ir ką jaustum.“
- Leisk žmogui pasirinkti, kada jis nori kalbėtis. Kai kurie žmonės depresijos metu gali jaustis geriau išsikalbėdami, bet kiti gali norėti išlaikyti distanciją. Pasiūlyk: „Jei kada norėsi pakalbėti, aš visada pasiruošęs (-usi) išklausyti be vertinimo.“ Jei žmogus nesijaučia pasiruošęs kalbėti, būk kantrus (-i) ir parodyk, kad esi prieinamas (-a), kai jam ar jai prireiks.
- Būk kantrus (-i) su lėtais pokyčiais. Depresijos gijimo procesas gali būti labai lėtas ir kartais net beveik nepastebimas. Jei matai, kad artimasis pradeda rodyti nors menkiausius žingsnius link pagerėjimo, pagirk jį ar ją už šias pastangas. Pavyzdžiui, jei jis ar ji pagaliau susitvarkė savo kambarį ar išėjo pasivaikščioti, pasakyk: „Žaviuosi, kad nepaisant sunkumų, Tu vis tiek randi jėgų pasirūpinti savimi.“
- Padėk lengvuose kasdieniuose darbuose. Depresijos metu žmogus gali jaustis bejėgis net dėl paprastų kasdienių užduočių, tokių kaip maisto gaminimas ar kambario tvarkymas. Pasiūlyk savo pagalbą: „Norėčiau padėti Tau pasigaminti vakarienę, jei norėtum, galėtume tai padaryti kartu.“ Taip jis ar ji nesijaus vienas (-a) atliekant šias užduotis, o bendravimas suteiks daugiau saugumo.
- Atverk galimybes, bet nespausk atlikti veiklas. Kartais veiklos ir pomėgiai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, depresijos metu atrodo beprasmiai. Pasiūlyk veiklą kaip galimybę, bet nespausk. Sakyk: „Gal norėtum kartu nueiti pasivaikščioti, jei norėtum pabūti gamtoje. Tačiau jei šiuo metu nenori, viskas gerai.“ Svarbu, kad žmogus nejaustų, jog turi „pataisyti“ savo savijautą greitai.
- Skatink kūrybiškus išraiškos būdus. Depresija gali būti gilių jausmų ir minčių laikotarpis, todėl skatinimas išreikšti save kūrybiškai gali padėti žmogui susidoroti su išgyvenimais. Pasiūlyk piešti, rašyti dienoraštį arba net klausytis mėgstamos muzikos. Sakyk: „Jei norėtum, galėtum pabandyti išreikšti savo mintis ar jausmus piešimu ar rašymu. Kartais tai padeda atsipalaiduoti.“
- Skatink poilsį ir tinkamą miegą. Depresija dažnai trikdo miegą, todėl svarbu padėti artimam žmogui palaikyti sveiką miego rutiną, kad ir kaip sunku būtų. Galėtum pasiūlyti vakare atlikti atsipalaidavimo pratimus, išjungti ekranus prieš miegą arba eiti miegoti tuo pačiu laiku. Sakyk: „Miegas tikrai svarbus, ir jei nori, galėčiau padėti Tau rasti būdų, kaip lengviau užmigti.“
Bendrauk Ir Išklausyk Be Vertinimo
Kai artimas žmogus, kurį Tu myli, išgyvena depresiją, jam dažnai reikia erdvės ir žmogaus, kuris tiesiog būtų šalia ir išklausytų. Depresija sergantys žmonės dažnai bijo būti nesuprasti ar įvertinti negatyviai, todėl labai svarbu, kad jie jaustųsi laisvai galintys kalbėti apie savo jausmus, nebijodami būti teisiami.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Bendravimas be vertinimo reikalauja kantrybės ir jautrumo. Svarbu neskubėti duoti patarimų ar nevertinti to, ką jis ar ji jaučia. Net jei norisi pasakyti ką nors, kas, Tavo manymu, padėtų, kartais geriausia yra tiesiog klausytis ir būti atviram (-ai) jo ar jos jausmams.
Praktiniai patarimai ir pavyzdžiai, kaip bendrauti be vertinimo:
- Venk nuvertinančių frazių. Venk sakyti frazių, tokių kaip „tiesiog pabandyk apie tai negalvoti“. Tokie pasakymai gali priversti žmogų jaustis nesuprastu ir gali sumažinti norą atsiverti. Geriau sakyk: „Suprantu, kad dabar Tau sunku. Galiu Tave išklausyti, jei norėtum pasidalinti.“
- Naudok atvirus klausimus. Atviri klausimai padeda žmogui lengviau išreikšti savo jausmus, nes leidžia jam pačiam apsispręsti, kaip daug nori pasakyti. Pabandyk tokius klausimus kaip: „Kaip šiuo metu jautiesi?“ arba „Kas Tave labiausiai slegia šiomis dienomis?“
- Pabrėžk, kad jo/jos jausmai yra svarbūs. Parodyk, kad supranti, jog jo ar jos jausmai yra tikri ir vertingi. Pavyzdžiui, jei jis arba ji dalinasi, kad jaučiasi labai pavargęs (-usi) ar prislėgtas (-a), sakyk: „Girdžiu, kaip Tau tai sunku. Tavo jausmai tikrai yra svarbūs, ir aš esu čia, kad Tave palaikyčiau.“
- Patikink, kad viskas, ką jis arba ji jaučia, yra normalu. Dažnai depresija išgyvenantys žmonės bijo, kad jų jausmai yra „nenormalūs“. Parodyk, kad Tu priimi jo ar jos emocijas kaip natūralią reakciją į sudėtingą būklę. Sakyk: „Tavo jausmai visiškai suprantami. Net jei jie labai sunkūs, tai yra dalis to, ką Tu išgyveni dabar.“
- Klausykis aktyviai, parodydamas (-a) dėmesį. Aktyvus klausymasis padeda žmogui jaustis suprastam ir išgirstam. Kai kalbi su artimu žmogumi, palaikyk akių kontaktą, parodyk susidomėjimą galvos linktelėjimu ir atsakyk raminančiais žodžiais, pvz.: „Suprantu“ arba „Aš čia, jei nori toliau kalbėtis.“
- Rodyk susidomėjimą per mažas detales. Parodyk žmogui, kad Tavo dėmesys sutelktas į jo pasakojimą, pastebėdamas mažas detales. Jei jis arba ji dalinasi jausmais, galėtum pasiteirauti apie tai plačiau. Pavyzdžiui: „Tu minėjai, kad jautiesi bejėgis (-ė) - ar galėtum daugiau papasakoti, kaip tas jausmas atrodo Tavo kasdienybėje?“
- Naudok empatiją patvirtinančias frazes. Kartais depresiją išgyvenantis žmogus jaučiasi nesuprastas. Todėl įterpk empatijos patvirtinančias frazes, tokias kaip: „Aš matau, kaip Tau tai yra svarbu, ir labai vertinu, kad pasidalinai šiuo jausmu.“
- Suteik erdvę išreikšti bet kokius jausmus. Depresijos metu gali pasireikšti įvairūs jausmai: nuo liūdesio iki pykčio, nusivylimo ar net kaltės. Leisk jam ar jai išreikšti visus šiuos jausmus, net jei jie atrodo skausmingi ar nesuprantami. Sakyk: „Neabejoju, kad šie jausmai gali būti labai sunkūs. Tu turi teisę juos jausti ir pasidalinti, jei to norėtum.“
- Padrąsink jį/ją būti nuoširdžiu (-ia) apie tai, ko jam/jai reikia. Niekas kitas geriau nežino, ko reikia žmogui depresijos metu, kaip jis arba ji pats. Skatink artimą žmogų nuoširdžiai pasakyti, ar jam/jai reikia erdvės, ar norėtų daugiau bendravimo, ir kokios pagalbos norėtų. Galėtum sakyti: „Aš norėčiau būti šalia taip, kaip Tau būtų geriausia. Jei žinai, kas Tave palengvintų, būtinai pasakyk.“
- Leisk žmogui išsikalbėti savo tempu. Kai kurie žmonės depresijos metu yra linkę kalbėti lėtai arba gali prireikti laiko prieš pradedant dalintis. Kantriai leisk jam ar jai pačiam išsakyti savo mintis. Galėtum sakyti: „Niekur neskubame, turime laiko - aš esu šalia ir klausausi.“
- Padėk suvokti, kad yra erdvė jaustis saugiai ir kalbėti atvirai. Dažnai žmogui gali būti sunku patikėti, kad gali jaustis saugus. Patikink, kad jam ar jai nereikia bijoti pasisakyti ar pripažinti savo silpnumų. Galėtum sakyti: „Tu gali dalintis viskuo, kas Tave slegia. Aš čia tam, kad išklausyčiau ir suprasčiau, be jokių vertinimų.“
- Palaikyk emocinį ryšį per fizinį kontaktą (jei jis pageidaujamas). Kai kurie žmonės sunkiais momentais jaučiasi geriau tiesiog turėdami fizinį artumą. Jei jaučiate, kad žmogui tai priimtina, gali padėti paprastas peties paglostymas arba laikymas už rankos. Pasitikrink: „Ar būtų gerai, jei laikyčiau Tave už rankos?“
Šie bendravimo būdai padės Tau būti geresniu klausytoju ir suteikti artimajam erdvę, kurios jis ar ji gali labai reikėti. Atvirumas ir nevertinantis požiūris sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus gali atsiverti ir jaustis labiau palaikomas savo išgyvenimų metu.
Padrąsink Kreiptis Į Psichologą Ar Psichoterapeutą
Depresija yra sudėtinga būklė, kuri dažnai reikalauja profesionalios pagalbos. Nors artimo žmogaus palaikymas yra itin svarbus, tik specialistas gali suteikti gilesnį emocinį gydymą ar skirti reikalingą terapiją. Visgi kai kuriems žmonėms yra sunku žengti pirmą žingsnį ir pripažinti, kad jiems reikia pagalbos. Būtent čia gali pasitarnauti Tavo supratingumas ir švelnus padrąsinimas.
Štai keletas būdų, kaip gali subtiliai pasiūlyti pagalbą be spaudimo:
- Kalbėk apie pagalbą kaip apie normalų žingsnį. Padrąsindamas (-a) artimą žmogų kreiptis į psichologą, padėk jam suprasti, kad pagalbos prašymas yra visiškai normalus žingsnis. Galėtum sakyti: „Labai daug žmonių eina pas psichologus, kad susitvarkytų su jausmais, ir tai yra labai svarbus savęs rūpinimosi būdas.“
- Pasidalink savo ar kitų patirtimi. Kartais depresiją išgyvenantys žmonės bijo stigmos, susijusios su pagalbos prašymu. Galėtum pasidalinti savo ar kitų žmonių istorijomis (be vardų ar detalių), kurios parodys, kad kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą yra normalu ir efektyvu. Sakyk: „Pažįstu žmonių, kurie kreipėsi į psichologą ir jiems tai labai padėjo. Jie jautėsi labiau suprasti ir rado būdų, kaip lengviau susitvarkyti su savo jausmais.“
- Pasiūlyk pagalbą surandant psichologą. Jei matai, kad artimajam sunku imtis praktinių žingsnių, pasiūlyk padėti jam ar jai surasti tinkamą specialistą. Galėtum sakyti: „Aš galiu padėti Tau rasti psichologą arba pasitikslinti, kokios yra galimybės. Man būtų malonu kartu tai išsiaiškinti.“
- Pasiūlyk galimybę kreiptis į pagalbą internetu. Kai kurie žmonės dėl įvairių priežasčių gali nenorėti eiti į fizinį susitikimą, todėl verta pasiūlyti galimybę pradėti nuo nuotolinių konsultacijų. Sakyk: „Yra puikių specialistų, kurie konsultuoja internetu, jei taip Tau būtų lengviau pradėti.“
- Sukurk saugią erdvę, kurioje žmogus gali atvirai kalbėti apie savo baimes. Kartais depresija sergantis žmogus gali jaustis nesaugiai galvodamas apie specialistą, bijodamas, kad bus vertinamas ar nesuprastas. Sukurk erdvę, kurioje jis ar ji gali atvirai pasikalbėti apie tai, kas kelia nerimą. Galėtum sakyti: „Jei dėl ko nors nerimauji kreipdamasis į psichologą, mielai Tave išklausysiu. Visada geriau aptarti, kas Tau kelia nerimą.“
- Primink, kad tai yra savęs rūpinimosi aktas. Padėk jam ar jai suprasti, kad kreipimasis pagalbos - tai rūpinimasis savo gerove, o ne silpnumo ženklas. Galėtum sakyti: „Visi mes kartais turime pasirūpinti savimi, ir kreiptis pagalbos yra didelis rūpinimosi savimi žingsnis.“
- Nespausk - leisk pačiam priimti sprendimą. Svarbu, kad žmogus pats nuspręstų, kada jis pasirengęs žengti šį žingsnį. Nesiūlyk pagalbos per dažnai ir neskubink, nes tai gali sukelti pasipriešinimą. Jei jis ar ji kol kas nėra pasirengęs (-usi), parodyk, kad tai yra visiškai priimtina: „Kai ir jei nuspręsi, kad norėtum pagalbos, aš būsiu čia ir palaikysiu Tavo sprendimą.“
Rūpinkis Savo Emocine Sveikata
Kai padedi artimam žmogui, kuris išgyvena depresiją, natūralu jausti didelę atsakomybę, rūpestį ir norą jam padėti. Tačiau labai svarbu prisiminti, kad ir Tavo emocinė sveikata yra tokia pat svarbi. Nuolat rūpindamasis (-i) kitais, gali lengvai pats (-i) emociškai išsekti, prarasti energiją ar net pajusti savotišką kaltę, jei žmogui, kuriam padedi, negerėja taip greitai, kaip tikėjaisi. Rūpinimasis savimi leis Tau būti išlikti geru palaikytoju ir suteikti artimam tikrą, ilgalaikį palaikymą.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Patarimai, Kaip Rūpintis Savimi, Kai Padedi Artimam Žmogui Su Depresija:
- Leisk sau išgyventi savo jausmus. Padėti žmogui, kuris išgyvena depresiją, gali būti labai emociškai sunku. Leisk sau jausti visus jausmus - ar tai būtų nerimas, baimė, bejėgiškumas ar net pyktis. Tu turi teisę į savo jausmus, ir pripažindamas (-a) juos, galėsi lengviau susitvarkyti. Sakyk sau: „Tai, kad man sunku, nereiškia, kad esu silpnas (-a) ar blogas (-a) artimas.“
- Pasidalink savo jausmais su kitais. Kai rūpiniesi artimu žmogumi, gali būti naudinga turėti žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti ir pats (-i). Tai gali būti draugas, šeimos narys ar net psichologas. Nereikia jaustis kaltam (-ai), jei nori kalbėtis apie tai, kas Tau kelia nerimą.
Ką Dar Svarbu Žinoti
Svarbu įsisąmoninti, kad depresija - tai liga, o ne tinginystė ir įsikalbėjimas. Artimiesiems pravartu ieškoti informacijos apie ligą, bet nereikėtų pasitikėti kiekvienu prieštaringu gydymo metodu ar istorijomis, kurių herojai teigia, jog užteko pakeisti požiūrį į aplinkybes. Tai greičiausiai nebuvo depresija ar rimta jos forma, o kiekvieno žmogaus patirtis skiriasi. Kreipkite dėmesį į sergančiojo poreikius. Jeigu ligos kamuojamas asmuo to prašo, būtina jam suteikti asmeninės erdvės ir duoti laiko, nes kartais taip lengviau ištverti sunkų ligos epizodą. Kitą kartą kaip tik reikia fizinio kontakto su mylimu žmogumi, todėl visada verta paklausti, kuo galėtumėte padėti. Atminkite, kad liga nėra nė vieno iš jūsų kaltė. Kartais sergantis žmogus jaučia kaltę, jog viską krauna ant artimųjų pečių, ar manyti, kad tik gadina aplinkinių nuotaiką. Svarbu užtikrinti, kad jis žinotų, jog jo nekaltinate dėl savijautos, kurios jis negali kontroliuoti. Taip pat reikia atsiminti, kad jūs nesate atsakingas už kito asmens ligą.
Depresija sergančio asmens artimieji gali kreiptis pagalbos į profesionalą ar išsipasakoti artimam draugui, tačiau to nepatariama daryti bendriems draugams, nes apie tai sužinojęs sergantysis gali prarasti pasitikėjimą jumis. Jeigu reikia, verta nustatyti tam tikras ribas: nors retesni naktiniai skambučiai yra suprantami, ne visi gali atsiliepti 3 valandą ryto ir ne kiekvienas gali viską mesti ir vykti ten, kur prašoma. Nepamirškite, kad depresija - tai ne nuolatinis liūdesys. Jos epizodai būna stipresni ir silpnesni, todėl tai, kad žmogus vakar juokavo, dar nereiškia, jog pasveiko. Neužsipulkite klausimais. Depresija sergantys žmonės nemėgsta kalbėtis apie tai, kaip jaučiasi, nes jie paprasčiausiai nežino, dėl ko taip yra. Jiems sunku suprasti, kas sukelia tokias emocines „duobes“ ar stiprius epizodus, o klausimai apie tai tik padidina jų beviltiškumo jausmą. Nesakykite, kad suprantate, kaip jaučiasi. Jeigu patys nesirgote depresija, greičiausiai net neįsivaizduojate, kaip sunku gali būti sergančiajam, todėl šis teiginys neatitinka tikrovės. Vis priminkite, kad esate šalia. Jeigu esate pasiryžę palaikyti artimąjį net ir ligos pablogėjimo atveju, pažadėkite jam, kad kartu ieškosite išeities.