Įvadas
Depresija ir nerimas yra dažni psichikos sveikatos sutrikimai, turintys didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei. Šiame straipsnyje nagrinėjama nerimo ir depresijos sutrikimų slaugos istorija, atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo simptomų ir priežasčių iki gydymo būdų ir slaugytojų vaidmens. Straipsnyje remiamasi tiek teorinėmis žiniomis, tiek praktiniais pavyzdžiais, siekiant pateikti išsamią informaciją apie šių sutrikimų valdymą ir priežiūrą.
Depresija: Apžvalga
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Dažni Depresijos Simptomai
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
- Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai: pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
Taip pat skaitykite: Kaip padėti nerimaujančiam paaugliui
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.
Generalizuotas Nerimas: Apžvalga
Generalizuotas nerimas yra neurotinis sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu ir perdėtu nerimu dėl įvairių dalykų. Šis nerimas gali trukdyti kasdieniam gyvenimui ir sukelti įvairių fizinių bei psichologinių simptomų.
Gydymo Trukmė ir Efektyvumas
Gydymo trukmė iki pasveikimo gali būti labai įvairi. Jeigu yra pritaikyti tinkantys vaistai (antidepresantai), jie suveikia, ir žmogus pasijunta geriau iš karto. Tačiau, kad tai nepasikartotų, vaistų kursas turi tęstis apie pusę metų. Gydymo metu kartu galima taikyti ir psichoterapiją. Kartais yra gydoma vien tik psichoterapija, nors tai gerokai retesnis atvejis. Tuomet rimtesnis psichoterapijos efektas gali būti jaučiamas per du - tris mėnesius. Tokie yra patys greičiausi galimi rezultatai, jeigu žmogus yra gana stipri asmenybė, gerai susigaudo savyje.
Nerimas ir Darbas
Tai priklauso nuo nerimo sutrikimo laipsnio, bet jeigu jis yra nedidelis - tuomet taip. Generalizuotas nerimas žmogų užpuola tarsi priepuoliais, jis nėra visą laiką. Jeigu visą laiką - tuomet tai jau yra sunkus sutrikimas, ir žmogui dirbti negalima. Priepuolio metu žmogus dirba labai neefektyviai, daro daug klaidų, labai sulėtėja tempas, tikrai dirba blogai, bet tuo metu kai jam yra priepuolis praėjęs (o veikla kaip tik ir padeda generalizuoto nerimo nejausti), tuomet jis dirba visiškai neblogai.
Tai priklauso nuo to, kokio laipsnio (sunkumo) yra nerimo sutrikimas. Kartais generalizuoto nerimo sutrikimas „sulimpa“ su žmogaus perfekcionizmu, žema saviverte, baime padaryti klaidas ir stengimusi viską padaryti labai gerai - tokiu atveju sutrikimas darbui kenktų labiausiai. Žmogus su tokiomis savybėmis ir nerimo sutrikimu dirbtų labai lėtai. Į tą reikėtų atkreipti dėmesį.
Depresija ir Darbas
Depresijos pasireiškimas gali labai trukdyti darbui, gali ir mažiau. Pavyzdžiui, jeigu esanti depresijos forma yra taip vadinamoji „besišypsanti depresija“, depresijos laipsnis yra nedidelis. Tuomet žmogui daug kas gyvenime, atrodo, nebeturi prasmės, tačiau tuo metu, kai jis yra užimtas, kai kiti žmonės jo kažko prašo, kai jis atsitraukia nuo savo liūdnų apmąstymų, depresija jo kaip ir neveikia. Esant tokiai depresijos formai žmogus dažnai yra linkęs nuolat būti kuo nors užimtas (tampa darboholiku), nes sunkiausia būsena jį apima kaip tik tada, kai jis nustoja dirbti. Kitais atvejais depresija lėtina žmogų. Jis pasidaro apatiškas, vangus, ypatingai sumažėja kūrybiškų minčių, naujų minčių, gali atsirasti nepasitikėjimas savimi, baimė padaryti klaidą. Ir didžiausia bėda depresijos atveju, kad žmogui pats darbas gali pradėti atrodyti beprasmiškas, be skonio, ir jis dėl to gali pradėti dirbti blogiau.
Taip pat skaitykite: Asmenybės sutrikimai
Medikamentinis Gydymas
Taip, jeigu antidepresantai žmogui tinka ir gerai jį veikia, tai sutrikimą jie visiškai pagydo, ir smegenyse viskas susitvarko. Antidepresantų nerekomenduojama naudoti ilgiau negu pusę metų. Kaip jie veikia? Antidepresantai atstato nervų sistemos neurotransmiterių, kuriais perduodami elektriniai impulsai, sklidimo greitį. Galima sakyti, kad antidepresantai sutvarko nervų sistemos impulsų praėjimo greitį. Impulsų praėjimo greitis atsistato, kai tarsi ištirpinamos nervinių impulsų praėjimo greitį stabdančios medžiagos, kurios susidarė buvusio streso metu, kad „laidai“ nesusviltų (vaizdžiai tariant). Kai šios varžą sukuriančios medžiagos ištirpinamos, nerviniai impulsai pradeda eiti tokiu pat greičiu kaip ir ėjo. Žmogus pasveiko!
Vaikų ir Paauglių Nerimas bei Depresija
Svarbu atkreipti dėmesį į vaikų ir paauglių elgesį, kuris gali rodyti, kad jie patiria sunkumų.
Elgesio Pokyčiai, Indikuojantys Sunkumus
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Savijauta, Dėl Kurios Reikėtų Susirūpinti
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Slaugos Istorijos Pavyzdys
Šiame skyriuje pateikiamas konkretus slaugos istorijos pavyzdys, iliustruojantis paciento, sergančio šizoafektiniu sutrikimu, priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Sutrikimas: nerimas ir depresija
Paciento Anamnezė
Pacientė pakartotinai paguldyta į X ligoninę. Diagnozė hospitalizuojant - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipo. Po paskutinio gydymo (2013m.) būsena tęsiant medikamentinį gydymą buvo pagerėjusi - išeidavo į parduotuvę, tvarkydavosi namuose, pagamindavo valgyti. Gyvena su vyru (draugavo nuo 15m., ištekėjo 21m.) sutaria gerai, vyras rūpinasi, tvarko buitį, dirba vairuotoju, paskutinį pusmetį nebevartoja alkoholio. 30 m. sūnus su žmona ir 7m. dukrele jau 4m. gyvena Anglijoje, aplanko kart metuose. Pacientė baigusi politechnikumą, turi ryšių indžinierės specialybę. Išdirbo 20 m. Telekome indžiniere, buvo vertinama bendradarbių. Pacientė serga nuo 30 m. po patirtos psichotraumos (buvo pagrobta, išprievartauta). Po šio įvykio tapo depresiška, baiminga, neturėjo energijos. Kreipėsi į psicheatrą, gėrė AD, nepadėjo, tada bandė gydytis pas ekstrasensus, būsena nepagerėjo. 39 m. pirma hospitalizacija (2001m.), gydyta dėl hipochondrinės depresinės simptomatikos su mąstymo ir emocijų sutrikimais, pacientė negalėjo kalbėti, vaikščioti, ,,girdėdavusi telefono skambučius”, nustatyta šizoafektinio sutrikimo diagnozė. Nuo 2002 m. pacientė nebedirba, po gydymo ligoninėje turi nustatytą DL 35% iki pensinio amžiaus.
Gydymo Eiga ir Iššūkiai
Pacientė daug metų vartoja BZD, yra pripratusi. Vaistus linkusi vartoti savo nuožiūra, be to teigia, kad ,,beveik visiems vaistams esanti alergiška” - beria, ima dusti ir kt., nenorinti mažinti vartojamų vaistų dozės, nes sustiprėja simptomai. Prieš tris savaites pakeitus Klonazepamą ir Lorazepamą į Bromozepamą pablogėjo būsena - sustiprėjo nuotaikos svyravimai, nerimas, įtampa su rankų, viso kūno drebėjimu, sustiprėjo ,,baimė išeiti iš namų, kad prasidės drebėjimas”, apatija, anergija, miego sutrikimai - sunkumai užmigti dėl jaučiamos įtampos, nerimo, ryte jaučiasi apsvaigusi, būna silpna, kankina įkyrios mintys apie drebėjimą, baimė dėl ateities perspektyvų. Paskutinį mėnesį viena neišeina iš namų, nebesitvaro, nebegamina valgyti, neturi apetito. Pablogėjus būsenai nukreipta stacionariniam gydymui.
Slaugos Tikslai ir Intervencijos
Slaugos tikslai apima paciento būklės stabilizavimą, simptomų valdymą, savarankiškumo skatinimą ir psichologinės gerovės užtikrinimą. Intervencijos apima medikamentinį gydymą, psichoterapiją, palaikomąjį bendravimą ir paciento bei jo šeimos švietimą.
Slaugytojo Vaidmuo
Slaugytojas atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint pacientus, sergančius nerimo ir depresijos sutrikimais. Slaugytojo vaidmuo apima:
- Paciento būklės įvertinimą ir stebėjimą.
- Vaistų skyrimą ir stebėjimą.
- Psichologinės paramos teikimą.
- Paciento ir jo šeimos švietimą.
- Bendradarbiavimą su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
Informaciniai Šaltiniai ir Pagalba
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Dainininkė Ieva Zasimauskaitė atvirai dalijasi savo patirtimi susidūrus su depresija ir ramiai gyventi neleidusiomis depresinėmis mintimis.
tags: #misrus #nerimo #ir #depresijos #sutrikimas #slaugos