Įvadas
Vincas Mykolaitis-Putinas - vienas žymiausių lietuvių rašytojų, intelektualiosios literatūros skleidėjas, kurio kūryba lyginama su garsiausių šios krypties atstovų darbais. Jo kūrybai būdingos tokios priešpriešos kaip laisvė ir nelaisvė, meilė ir sielvartas, liūdesys ir džiaugsmas. Rašytojas šlovina sielą, kuri išsivaduoja iš suvaržymų, nušvinta ir nuskaidrėja po išgyvento sielvarto bei katarsio. Todėl Putino kūryba - tai nuolatinis dvasinis atsinaujinimas, atgimimas ir grįžimas prie amžinųjų būties ir Dievo temų. Vienas žymiausių jo kūrinių - romanas „Altorių šešėly“, kuriame atsispindi sudėtingas žmogaus kelias į šviesą, gėrį ir tiesą.
Romano autobiografiškumas ir problematika
Žinant Vinco Mykolaičio-Putino biografiją, galima manyti, kad romanas „Altorių šešėly“ yra autobiografinis, nes tarp autoriaus ir pagrindinio veikėjo Liudo Vasario yra daug dvasinio panašumo: panašios mintys, išgyvenimai, svyravimai ir buitinės paralelės. Tačiau pats autorius prieš kūrinio pradžią prašo nesieti jo su romanu. Nors romanas nėra autobiografinis, jis susijęs su paties rašytojo išgyvenimais.
Romane iškeliamos kelios temos: pagrindinio veikėjo paveikslo vaizdavimas, veikėjo vidinio konflikto raida ir klerikalizmo bei dvasininkijos kritika. Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris yra drovus ir užsidaręs jaunuolis, patiriantis daug prieštaravimų. Tai, kas jį neramina, Vasaris išlieja eilėmis. Jis nori savyje suderinti kunigą ir poetą, tačiau jo maištinga asmenybė nesugeba susitaikyti su šaltumu ir oficialumu, kuris tvyro seminarijoje. Romane vaizduojama kova tarp žmogaus, kunigo ir poeto. Svarbiausia žmogui yra laisvė, todėl romane išaukštinama kova dėl dvasinio išsivadavimo ir reiškiamas protestas prieš žmogaus pažeminimą ir suvaržymą.
Romano sandara ir siužetas
Romanas „Altorių šešėly“ suskirstytas Liudo Vasario gyvenimo etapų principu. Šios trys dalys, o ypač jų pavadinimai („Bandymų dienos“, „Eina gyvenimas“, „Išsivadavimas“), atitinka Liudo Vasario išgyvenimus kiekvienu laikotarpiu.
Romane yra du siužetai: išorinis ir vidinis. Išorinį siužetą sudaro trys romano dalys, susijusios su trimis pagrindinio veikėjo gyvenimo etapais. Pirmoje dalyje „Bandymų dienos“ atskleidžiamas Liudo Vasario gyvenimas kunigų seminarijoje, pirmieji kūrybiniai bandymai ir meilė Liucei. Antroje dalyje „Eina gyvenimas“ vaizduojamas darbas Kalnynų parapijoje, susidūrimas su kunigu-ūkininku Platūnu ir kunigu-prekybininku Stripaičiu bei draugystė su baroniene Rainakiene. Trečioje dalyje „Išsivadavimas“ pasakojama apie grįžimą į Lietuvą iš užsienio, Liucės savižudybę, draugystę su Aukse ir apsisprendimą pasitraukti iš kunigų luomo.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai veikėjai „Altorių šešėly“
Daug svarbesnis yra vidinis romano siužetas - Liudo Vasario vidiniai išgyvenimai ir jų apmąstymas. Šis romanas vadinamas psichologiniu, nes kūrinyje pateikiama psichologinė pagrindinio veikėjo išgyvenimų analizė. Tai pirmas toks brandus psichologinis romanas lietuvių literatūroje, nes V. Mykolaitis-Putinas pirmasis taip įtaigiai pavaizdavo jauno žmogaus vidinį dramatizmą, kylantį iš supratimo, jog einama ne tuo gyvenimo keliu.
I dalis: „Bandymų dienos“
Pirmojoje romano dalyje Liudas Vasaris matomas šaltoje, pilkoje, niūrioje ir slogioje seminarijos aplinkoje. Tokia aplinka Liudą Vasarį paverčia inertišku ir slegia. Šioje dalyje didžiausias dėmesys skiriamas vidinei Liudo Vasario dramai, susijusiai su tikėjimo bei dvasinio ryšio su Dievu nebuvimu. Seminarijos dėka Vasaris tikisi išsklaidyti abejones ir įrodyti sau, jog Dievas yra. Nors Vasario tikėjimas turi būti pagrįstas Dievo meile, tačiau jis tokių jausmų savyje neranda. Išpažintys Vasariui sukelia nerimą ir nesmagumą nuolat pasikartojančiai išpažįstant tas pačias nuodėmes.
Po tėvų apsilankymo paprasti, nuoširdūs, šeimyniški santykiai degraduoja iki oficialumo formų. Būdamas klieriku Vasaris pradeda rašyti dienoraštį, kuriame aprašo savo dvejones ir vidinius išgyvenimus. Pirmosios atostogos išryškina kontrastą tarp seminarijos sienų akivaizdoje dvelkiančio baimės ir nuolankumo jausmo ir laisvę teikiančios gamtos. Gamta tampa veiksmo atlikėja, o žodis „Gamta“ Vasario dienoraštyje rašomas iš didžiosios raidės.
Pirmojoje dalyje vaizduojama bundanti jauno žmogaus prigimtis. Čia atsiranda ir pirmasis ryškus moters personažas - Liucė. Susitikimas su gyvybinga, drąsi ir žaisminga Liuce - tai pirmasis jaunojo Vasario susidūrimas su moteriška figūra, kuri sužadina nepatirtus jausmus. Antrąja moteriška figūra Vasario gyvenime tampa katedroje pamatyta Nepažįstamoji, kuri įkūnija visus Liudo idealus. Vasario poeto talentas pradeda ryškėti jau seminarijoje. Atsiranda nauja dilema: kunigavimo ir kūrybos santykis. Liudas Vasaris nori būti geru kunigu, tačiau kuo stipriau tiki Dievu, tuo labiau marina savo talentą.
II dalis: „Eina gyvenimas“
Tarnaudamas Kalnynų parapijoje Liudas Vasaris susipažįsta su trečiąja moterimi, paveikusia jo gyvenimą, - gundančia, išsilavinusia ir išmintinga baroniene Rainakiene. Ši moteris meta iššūkį Vasario atsidavimui Dievui. Baronienė tampa Vasario mūza, skatinančia būti poetu.
Taip pat skaitykite: Inteligentiškas žvilgsnis į „Altorių šešėly“
Šioje dalyje Vasaris uoliai eina savo pareigas ir stengiasi būti geru kunigu, tačiau netrukus vėl atgyja tos pačios dvejonės, kurias baigdamas seminariją jis tarėsi jau nugalėjęs. Vasaris netrukus pamato, kad jo kunigiškas idealizmas ir uolumas tampa išnaudojimo ir pašaipos objektu. Vikaro pareigos pamažu įkyri, o religinių apeigų atlikinėjimas tampa sunkia būtinybe. Jis jaučiasi tolimas ir liaudies žmonėms, nemoka su jais bendrauti ir nepajėgia jų suprasti.
Vasaris nepritampa ir prie kitų kunigų, su kuriais susiduria kasdieninėje veikloje. Klebonas Platūnas pirmiausia susirūpinęs savo ūkio gerove, o ne bažnytinėmis pareigomis. Vikaras Stripaitis pasinėręs į visuomeninę veiklą, į smulkias partines rietenas, netgi įsivėlęs į prekybą. Susidūrimas su kasdienine katalikų dvasininkijos veikla Vasario viduje sukelia naujus konfliktus ir pasipriešinimą jį žlugdančiai aplinkai.
III dalis: „Išsivadavimas“
Trečioje romano dalyje veiksmas vyksta Liudui Vasariui grįžus į Kauną po dešimties metų, praleistų Vakarų Europos miestuose. Čia Vasaris matomas jau kaip subrendęs vyras, o jo sutaną pakeitę pasaulietiški drabužiai. Liudas yra visiškai nutolęs nuo kunigystės. Apsilankius tėviškėje jaučiasi svetimas.
Šioje dalyje Vasaris sutinka paskutinę moterį - Amerikos lietuvę, muzikę Auksę, kuri suprato Vasarį ir jo vidinę kovą bei skatino ryžtis priimti sprendimą. Auksė dalinai prisidėjo prie Vasario ateities sprendimo mesti kunigų seminariją.
Moterų vaidmuo Liudo Vasario gyvenime
Itin svarbi romane meilės tema. Visos moterys - Liucė, katedros Nepažįstamoji, baronienė Rainakienė ir Auksė - brandina Liudą Vasarį kaip asmenybę, leidžia išvysti savo netobulumą ir keistis. Poetas su moterimis visada išgyvena ypatingą santykį - jos jo mūzos, įkvėpėjos ir kūrybos galių skatintojos. Svarbiausia jų - Liucė, ne veltui jos gyvenimo istorija plėtojama visame romane.
Taip pat skaitykite: Asmenybės laisvė romane "Altorių šešėly"
Psichologizmas ir intelektualumas romane
Romane „Altorių šešėly“ vyrauja psichologizmas ir intelektualumas. Liudas Vasaris atidžiai stebi ne tik pasakotojas, bet ir pats veikėjas linkęs į savistabą: pats analizuoja savo elgesį ir pats save vertina. Individas turi pasirinkti savo gyvenimo kelią, tačiau tai nėra paprasta, nes jaunas žmogus dažnai pats nežino savo galimybių, o Liudo Vasario atveju vietoj jo sprendžia tėvai. Sūnus sąžiningai mėgina tėvų sprendimą pritaikyti savo gyvenimui: čia lemia nuolankumas tėvams, prasta savivertė ir intravertiškas būdas.
Romano reikšmė
Romanas „Altorių šešėly“ neabejotinai yra vienas žymiausių lietuvių romanų, o kartu ir vienas geriausiai žinomų romanų apie meilę. Tai pirmas kūrinys lietuvių literatūroje, kuriame rašoma apie tai, jog individo gyvenimas pats savaime yra vertybė. Kūrinys atskleidžia individo vidinės brandos kelią ir laikomasi požiūrio, jog žmogus pažįsta save ir kitus pamažu, nuolatos, ir šis procesas trunka visą gyvenimą.
Literatūriniame Lietuvos pasaulyje romano pasirodymas buvo reikšmingas įvykis, kuris atvėrė vartus romano žanrui į Lietuvą ir pakėlė literatūrinę kritiką į aukštesnį brandos laipsnį. Nors romanas sulaukė įvairių vertinimų, jis iki šiol nepraranda aktualumo ir meninės vertės.
tags: #altoriu #sesely #romano #protagonista #asmenybes #kaita