Psichologija nuolat kelia egzistencinius klausimus, verčiančius mus giliau pažvelgti į save ir mus supantį pasaulį. Šiame straipsnyje nagrinėsime amžinus klausimus, susijusius su žmogaus psichika, emocijomis, santykiais ir dvasiniu augimu. Aptarsime įvairius aspektus - nuo vaikystės traumų įveikimo iki džiaugsmo išlaisvinimo, nuo šeimos įtakos iki priklausomybių, nuo streso valdymo iki metafizinių kortų galios. Šis straipsnis skirtas padėti skaitytojams suprasti save ir kitus, rasti atsakymus į svarbius gyvenimo klausimus ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Vaikystės traumos ir jų įveikimas
Vaikystės patirtys formuoja mūsų asmenybę ir elgesį. Trauminiai įvykiai gali palikti gilias žaizdas, kurios vėliau atsispindi santykiuose, savivertėje ir bendrame gyvenimo kokybėje. Svarbu suprasti, kaip vaikystės traumos veikia mūsų dabartį ir kokie yra būdai joms įveikti. Darbas su vaizdiniais, metaforomis ir psichologinėmis kortomis gali padėti atskleisti paslėptus skausmus ir rasti naujus kelius į gijimą.
Kaip kalbėtis su vaiku apie artimojo mirtį?
Mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau vaikams ją suprasti gali būti ypač sunku. Svarbu su vaiku kalbėtis atvirai ir suprantamai, atsižvelgiant į jo amžių ir emocinę brandą. Leiskite jam išreikšti savo jausmus, atsakykite į klausimus sąžiningai ir būkite šalia, kad suteiktumėte paguodą ir palaikymą.
Šeimos paveikslas: kaip likimas grąžina praeities paslaptis kitai kartai
Šeimos istorija ir protėvių patirtys daro didelę įtaką mūsų gyvenimui. Paslaptys, neišspręsti konfliktai ir traumos gali būti perduodamos iš kartos į kartą, paveikdamos mūsų santykius, sveikatą ir likimą. Šeimos konsteliacijos yra metodas, leidžiantis atskleisti šias paslėptas dinamikas ir išsilaisvinti iš protėvių įtakos.
Kodėl po skyrybų vyrai „pamiršta“ savo vaikus?
Skyrybos yra sunkus išbandymas visai šeimai, ypač vaikams. Kartais po skyrybų vyrai nutolsta nuo savo vaikų, tarsi „pamiršdami“ savo tėvo pareigas. Šio reiškinio priežastys gali būti įvairios: emocinis stresas, nauji santykiai, finansiniai sunkumai ar tiesiog nesugebėjimas susitvarkyti su pasikeitusia situacija.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Emocijos ir santykiai
Emocijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jos padeda mums orientuotis pasaulyje, reaguoti į įvykius ir kurti santykius su kitais žmonėmis. Svarbu mokėti atpažinti, priimti ir valdyti savo emocijas, kad galėtume gyventi pilnavertį gyvenimą.
Kaip ir kodėl perimame svetimus jausmus?
Empatija yra gebėjimas jausti kitų žmonių emocijas. Tai svarbi savybė, padedanti mums suprasti ir palaikyti kitus, tačiau kartais galime perimti svetimus jausmus, ypač jei esame jautrūs ir empatiški. Svarbu atskirti savo emocijas nuo kitų žmonių emocijų ir išmokti apsaugoti save nuo per didelio emocinio krūvio.
Koks santykis į mirusius kuria palaimingą gyvenimą?
Mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau mūsų santykis su mirusiaisiais gali turėti didelę įtaką mūsų gyvenimui. Svarbu gerbti mirusiuosius, prisiminti juos su meile ir dėkingumu, bet neįstrigti praeityje. Leidžiant sau gedėti ir susitaikyti su netektimi, galime išlaisvinti energiją, kurią skiriame praeičiai, ir nukreipti ją į dabartį ir ateitį.
Meilė: laukti to vienintelio/vienintelės ar klausytis instinktų?
Meilė yra vienas stipriausių ir svarbiausių žmogaus jausmų. Vieni tiki, kad reikia laukti to vienintelio/vienintelės, o kiti - kad reikia klausytis instinktų ir mėgautis gyvenimu. Svarbu rasti balansą tarp svajonių ir realybės, tarp proto ir širdies. Meilė gali ateiti netikėtai, todėl reikia būti atviriems naujoms galimybėms ir pasitikėti savimi.
Šeima priveda mus iki ligų?
Šeimos santykiai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką mūsų sveikatai. Nesutarimai, konfliktai, neišspręsti klausimai ir traumos gali sukelti stresą, kuris ilgainiui gali privesti prie įvairių ligų.
Taip pat skaitykite: Psichologijos klausimai
Džiaugsmas ir gerovė
Džiaugsmas yra natūrali žmogaus būsena, tačiau kartais jį užgožia stresas, rūpesčiai ir traumos. Svarbu išmokti išlaisvinti džiaugsmą, rasti jį kasdienėse smulkmenose ir puoselėti teigiamas emocijas.
Kaip išlaisvinti džiaugsmą?
Yra daug būdų, kaip išlaisvinti džiaugsmą: užsiimti mėgstama veikla, leisti laiką su artimaisiais, būti gamtoje, medituoti, praktikuoti dėkingumą ir tiesiog mėgautis akimirka. Svarbu atrasti tai, kas teikia džiaugsmą, ir skirti tam laiko kiekvieną dieną.
15 minučių - laimingam gyvenimui
Net ir nedidelis laiko tarpas, skirtas sau ir savo gerovei, gali turėti didelę įtaką mūsų gyvenimui. 15 minučių meditacijos, mankštos ar tiesiog ramybės gali padėti sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir padidinti energiją. Svarbu rasti laiko sau, net jei atrodo, kad jo visai nėra.
Kaip mūsų norai ir tikslai tampa priklausomybėmis?
Norai ir tikslai yra svarbūs, nes jie suteikia mums motyvacijos ir krypties gyvenime, tačiau kartais jie gali tapti priklausomybėmis. Kai noras tampa obsesija, kai mes negalime nustoti galvoti apie tai ir kai jis pradeda kenkti mūsų sveikatai ir santykiams, tai jau yra priklausomybė. Svarbu atpažinti priklausomybės požymius ir ieškoti pagalbos, kad galėtume atgauti kontrolę.
Streso testas
Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau per didelis stresas gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Streso testas gali padėti įvertinti streso lygį ir nustatyti veiksnius, kurie jį sukelia.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Susidomėjote MINDFULNESS praktika?
Mindfulness yra dėmesingumo praktika, kuri padeda mums būti dabartyje ir priimti save ir pasaulį tokį, koks jis yra. Mindfulness gali padėti sumažinti stresą, pagerinti koncentraciją, sustiprinti emocinį atsparumą ir padidinti džiaugsmą.
Metaforinės kortos ir psichoterapija
Metaforinės kortos yra vaizdinės priemonės, kurios gali būti naudojamos psichoterapijoje, konsultavime ir savęs pažinimo procese. Jos padeda mums atskleisti paslėptus jausmus, mintis ir įsitikinimus, rasti naujus kelius į problemų sprendimą ir asmeninį augimą.
Kur link mus veda metaforinės kortos?
Metaforinės kortos gali mus nuvesti į gilesnį savęs pažinimo lygmenį, padėti suprasti savo praeitį, dabartį ir ateitį, rasti atsakymus į svarbius klausimus ir priimti teisingus sprendimus. Jos yra galingas įrankis, padedantis mums tapti sąmoningesniems, laimingesniems ir sėkmingesniems.
Trauma ir metaforų kalba jai įveikti
Trauma dažnai palieka žaizdas, kurias sunku išreikšti žodžiais. Metaforos gali padėti mums apibūdinti tai, ką jaučiame, ir rasti būdus traumai įveikti. Darbas su metaforomis leidžia mums pamatyti savo situaciją iš naujos perspektyvos ir rasti naujų resursų gijimui.
Psichologinės kortos. Kas tai?
Psichologinės kortos yra įvairių vaizdų, simbolių ir žodžių rinkinys, kuris gali būti naudojamas psichologiniam įvertinimui, savęs pažinimui ir asmeniniam augimui. Jos padeda mums atskleisti paslėptus jausmus, mintis ir įsitikinimus, rasti naujus kelius į problemų sprendimą ir pasiekti savo tikslus.
Sisteminis požiūris į sveikatą
Sisteminis požiūris į sveikatą pabrėžia, kad mes esame neatsiejama didesnės sistemos dalis, o mūsų sveikata priklauso nuo visų sistemos elementų sąveikos. Šeima, bendruomenė ir visuomenė daro įtaką mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Dėl ko mes sergame?
Liga gali būti ne tik individuali problema, bet ir visos šeimos sistemos atspindys. Nesutarimai, konfliktai, neišspręsti klausimai ir traumos šeimoje gali sukelti stresą, kuris ilgainiui gali privesti prie įvairių ligų. Sisteminis požiūris į sveikatą padeda mums suprasti ligos priežastis ir rasti būdus jai išgydyti.
Galingiausių ginklų prieš nesėkmes ir tiesiausias kelias į laimę
Priėmimas ir atsakomybė yra du galingiausi ginklai prieš nesėkmes ir tiesiausias kelias į laimę. Priimti situaciją tokią, kokia ji yra, reiškia suprasti, kad mes negalime pakeisti praeities, bet galime pasirinkti, kaip reaguosime į dabartį. Atsakomybė už savo gyvenimą reiškia prisiimti kontrolę ir imtis veiksmų, kad pasiektume savo tikslus.
Asmeninis augimas ir dvasinis tobulėjimas
Asmeninis augimas ir dvasinis tobulėjimas yra nuolatinis procesas, kuris padeda mums tapti geresniais žmonėmis, gyventi pilnavertį gyvenimą ir pasiekti savo potencialą. Svarbu nuolat mokytis, tobulėti, ieškoti naujų patirčių ir būti atviriems pokyčiams.
Ką dovanoti ir linkėti?
Dovanos yra ne tik materialūs daiktai, bet ir meilės, dėmesio ir rūpesčio išraiška. Svarbu dovanoti iš širdies, su meile ir gerumu. Linkėdami kitiems, linkime jiems laimės, sveikatos, sėkmės ir visko, ko jie trokšta. Svarbu linkėti nuoširdžiai, su gera intencija ir tikėjimu, kad viskas išsipildys.
Kaip atsikratyti blogų įpročių?
Blogi įpročiai gali trukdyti mums pasiekti savo tikslus ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Norint atsikratyti blogų įpročių, reikia pirmiausia juos atpažinti, suprasti jų priežastis ir rasti būdus jiems pakeisti. Svarbu būti kantriems, atkakliems ir pasitikėti savimi.
Kas padeda nuo žiemos depresijos?
Žiemos depresija yra sezoninis afektinis sutrikimas, kuris pasireiškia tamsiuoju metų laiku. Šviesos terapija, fizinis aktyvumas, sveika mityba, socialiniai ryšiai ir meditacija gali padėti sumažinti žiemos depresijos simptomus ir pagerinti nuotaiką.
Banginiai: protingi ir paslaptingi vandenynų gyventojai
Banginiai yra vieni didžiausių ir protingiausių gyvūnų Žemėje. Jų sudėtingas bendravimas, socialinė struktūra ir kultūra stebina mokslininkus ir menininkus. Banginių tyrinėjimas padeda mums geriau suprasti gyvūnų intelektą, socialinį elgesį ir kultūrą.
Banginių kultūra ir bendravimas
Kašalotai bendrauja unikalia spragsėjimų sistema, kuri yra jų kultūros išraiška. Kiekvieno kašaloto skleidžiamuose garsiniuose pranešimuose esama požymių, nurodančių jų priklausomybę vienai iš kultūrinių grupių. Banginiai taip pat bendrauja lytėdami vienas kitą, nes rega jiems greičiausiai nėra tokia reikšminga.
Banginių intelektas ir savimonė
Banginių smegenys yra didelės ir išsivysčiusios, o tai rodo aukštą jų intelekto lygį. Mokslininkai spėja, kad banginiai gali mąstyti apie savo vietą pasaulyje, t.y. klausti savęs, kas jie ir kokia jų gyvenimo prasmė. Kadangi banginiai yra rūšis, pasižyminti kultūra, galimas dalykas, kad jie ne tik dalijasi idėjomis apie savo vietą pasaulyje, bet ir perduoda jas iš kartos į kartą.
Banginių moralė ir religija
Banginiai turi galingą sonarą, kuriuo jie gali sužeisti vienas kitą. Todėl jie galėjo išsiugdyti moralės jausmą ir paklusti tam tikriems susitarimams dėl sonarų naudojimo.
Šešėlio priėmimas
Pripažinti jį turint nelengva, tačiau nepripažindami rizikuojame būti persekiojami neaiškaus nerimo, nepasitenkinimo savimi, baimės, kaltės, gėdos - ir nesuprasti kodėl. Šešėlis seka paskui mus, norime to ar nenorime, jis nenurimsta net užrakintas devyniais užraktais. Neigti, kad jį turi - saviapgaulė. Maža to - kuo labiau jį neigiame, tuo labiau nuo to kenčia kiti žmonės. Ir atvirkščiai. Nuo mažumės suprantame: jeigu neslėpsime savo neigiamos pusės - supykdysime arba nuvilsime artimuosius ir liksime atstumti. Esame priversti prisitaikyti prie reikalavimų, lūkesčių ir aplinkos stereotipų. Tampame teigiami, paklusnūs, be šešėlio. Tačiau kur atsiduria neleistini troškimai, "blogi" jausmai, savybės, kurių sau neleidžiame turėti? Mūsų asmenybės požemiuose - pasąmonėje. Bėda ta, kad kartais susikaupia per daug - ir išsiveržia. Spontaniškai, netinkamai, tarsi be mūsų žinios. Jei esame tokie "stiprūs", jog išsiveržti neleidžiame - mus gali apimti neaiškus nerimas, nepasitenkinimas, baimė. Kita bėda - jog kartu su nuslopintomis blogosiomis savybėmis į šešėlį pasitraukia ir gerosios, nes tamsa ir šviesa - susijusios, jos negali egzistuoti viena be kitos. Ką gi daryti? Priimti savo tamsiąją pusę. Neneigti jos, neapgaudinėti savęs. Nuo to visiems bus tik geriau. Tai nereiškia pataikauti Šešėliui. Priimti reiškia atpažinti ir pripažinti. Tai, kas nežinoma, neįvardyta, mus visada baugina, todėl dažnai esame linkę šias nematomas jėgas demonizuoti, priskirti "kitiems pasauliams". Taip mes tarsi nuo jų atsiribojame: tai ne mano, tai ne aš.
Kaip susidoroti su šešėliu?
- Suvokti projekcijos mechanizmą. Tai, kad savo jausmus, nuostatas, troškimus mes linkę nesąmoningai priskirti kitiems žmonėms, išoriniam pasauliui.
- Dažniausiai psichologai pataria paimti popieriaus lapą ir surašyti visus bruožus, kurie mus labiausiai erzina kituose. Tada surašyti savybes, kuriomis kiti labiausiai mus žavi, tačiau kurių, mūsų manymu, neturime patys. Atlikdami šį pratimą esą pažvelgsime į savo Šešėlį. (Labiausiai mus erzina tai, ką atstumiame savyje. "Deja, projekcija yra pasąmonės procesas, mes negalime jo sąmoningai kontroliuoti, - teigia amerikietis filosofijos mokslų daktaras, Jungo krypties psichoanalitikas, profesorius ir 11 knygų autorius Džeimsas Holisas (James Hollis). Profesorius aiškina, jog projekcija trukdo mums matyti priešais save realų žmogų - mes matome kaukę, kurią patys jam užmovėme. "Kiekvienas iš mūsų turi polinkį klysti apibendrindamas, teigdamas tai, kas "tiesa", kaip "yra iš tikrųjų". Kiekvienas burbame ir kartais kariaujame gindami savo vienintelį teisingą visus žavintį tipą", - rašo D. "Visi mes - žmonės, vadinasi, visi savyje nešiojamės žmogiškuosius gebėjimus, charakterio savybes, siekius, saviapgaulę ir ištisus neatrastus kontinentus. Didžioji šios medžiagos dalis yra tai, ką Jungas pirmas pavadino Šešėliu. Neurozė, pasak daktaro D. Holiso, neturi nieko bendro su nervais ir neurologija. Ji tiesiogiai susijusi su sąmonės ir pasąmonės pasaulių sąveika. Šią būseną mūsų protėviai vadindavo užkalbėjimu: kai, rodos, kažkieno valia negali kontroliuoti savęs. - Kiekvienas iš mūsų, įskaitant mane, gali lengvai tapti apsėstuoju, bet kai tik mes prisimename, kad neregimasis pasaulis ne tik egzistuoja, bet ir valdo išorinį (kuris realus mūsų ego), - vėl įgyjame sąmoningą kontrolę. Tokios būsenos yra realios, tačiau svarbu, kaip mes jas traktuojame. Protėvių ritualai - kaip dabar psichoanalizė, padeda pamatyti nematomas dvasias. "Tikintis žmogus iš tiesų geba susitaikyti su savimi, pajusti savo ir to, kas nežinoma, vienybę. Keturi esminiai mūsų protėvių klausimai niekur nedingo, jie pasitraukė į pasąmonę, primena D. Holisas. Kokie tie amžini keturi klausimai? Kosmologinis: kodėl mes čia, kur link einame? Ekologinis: kokiu būdu mes, gyvūnai, apdovanoti siela, turime sugyventi su gamta? Sociologinis: kokia mano pareiga kitų žmonių atžvilgiu, tautos atžvilgiu, kokios mano teisės, pareigos ir įgaliojimai? Pasak psichoanalitiko, mes retai susimąstome apie tai sąmoningai. "Mes randame formalius atsakymus: reikia rasti darbą, uždirbti pinigų, papramogauti, pasiruošti senatvei ir mirčiai. Tačiau šie atsakymai tenkina ne visus, daliai jie atrodo paviršutiniški, dirbtiniai ir bedvasiai. Kita dalis jau nebetiki, jog turi sielą.
Paauglystės ypatumai šiuolaikiniame pasaulyje
Pastaruoju metu paauglystė prasideda anksčiau ir trunka ilgiau - net iki 27-erių, LRT OPUS laidai „Dienos pulsas“ sako gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. Esate minėjęs, kad klausimai, kaip, ką ir kodėl daryti šiame pasaulyje, amžini. Ar būtų galima sakyti, kad tai fundamentalūs klausimai? Manau, taip. Kai žmogus į šiuo klausimus nesugeba atsakyti, atsiranda bėdų. Tos bėdos kyla net tada, kai žmogus būna su pačiu savimi. Šie susirgimai vadinami psichosomatiniais. Jų atsiradimui ir vystymuisi labai didelę įtaką daro būtent psichologiniai ir socialiniai gyvenimo aspektai. Žmogus yra biopsichosocialinė vienovė. Atskirti šių trijų žmogaus egzistencijos lygių praktiškai neįmanoma. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, darbo praradimas turi didelę įtaką žmogaus sveikatai, nors tai nuo jo visiškai nepriklauso. Galbūt kažkas atsitiko darbovietėje, galbūt ji bankrutavo krizės metu, galbūt ji restruktūrizuojama ar reformuojama, kaip gana dažnai vyksta dabar bet kurioje įstaigoje. Tai - vadinamasis homeostazės dėsnis. Kiekviena sistema siekia išlaikyti savo struktūrą. Kai reikia keistis, iš tikrųjų kyla krizė. Be to, krizės hieroglifas kinų kalboje reiškia du dalykus - bėdą, nelaimę ir galimybę. Jeigu krizę suvoktume kaip galimybę, gal būtų truputį lengviau, bet yra ne visai taip. Mūsų tauta gana netoli nuo žemės. Ariant žemę jokių netikėtumų nutikti neturėtų. Atvirkščiai, turėtum būti labai gerai prisitaikęs prie metų ritmo, žemės reikalavimų. Negali išsigalvoti, negali sodinti Lietuvoje palmių (bent jau kol kas). Ši filosofija ir, sakyčiau, kaimietiška mūsų kasdienybės psichologija veda prie to, kad pastovumas mums yra vertybė, o dabartinis gyvenimas atvirkščiai - susijęs su nepastovumu, kaita, dinamika. Tai prieštaravimas paties žmogaus viduje - kaip man išgyventi šiame taip besikeičiančiame pasaulyje? Skirtingos kartos labai skirtingai su tuo tvarkosi. Mano karta, kuriai dabar 60 ir daugiau metų, šiame pasaulyje jaučiasi vienaip, o ta karta, kuriai tik apie 20 metų, jaučiai gana gerai. Jie jau gimė šiame pasaulyje ir su jo tempu, struktūra ir pokyčiais gana greitai susigyvena, susitvarko. Jaunoji karta atvirkščiai yra labiau linkusi bandyti, ji išsiskyrimo ar praradimo nelaiko nesėkme. Jie galvoja, kad tai tiesiog normalus gyvenimo etapas, kuris atėjo ir gal praeis. Kaip bežiūrėtume, tai kainuoja psichologinius pinigus. Tai, kiek turime tų pinigų, priklauso nuo to, kokioje šeimoje išaugome, kokie mūsų santykiai buvo nuo pat gimimo, o gal ir prieš.
Kaimo ir miesto psichologija
Minėjote, kad lietuviai yra kaimiečių tauta, labiau linkusi prie žemės. Ar kaimiečiai iš tikrųjų yra tokie siauražiūriai? Gal kaip tik kaimiečiai yra tie, kurie palaiko geresnį santykį su aplinka? Manau, kad nereikia iš viso taikyti kriterijų „geras“ ar „blogas“, „geresnis“ ar „blogesnis“. Ištisos kelių šimtmečių istorijos poveikis mūsų tautai buvo toks, kad labai didelė miesto gyventojų dalis būdavo tiesiog išnaikinama įvairių įvykių: sukilimų, karų, pasipriešinimo. Tai nulemdavo, kad miestas ištuštėdavo ir prisipildydavo žmonėmis iš aplink. Todėl žmonės traukia į miestus Lietuvoje ar užsienyje. Jie traukia kažkur iš to kaimo, bet iš jo atsineša savo psichologiją, filosofiją. Tai neišvengiama ir turbūt reikia suvokti kartu ateinančią problemą, kad reikia gyventi mieste su kitaip išmoktais gyvenimo įgūdžiais.
Vienintelis žmogus, kurį galime pakeisti - patys
Minėjote, kad žmogus yra sistema, kurioje sąveikauja biologiniai, psichologiniai ir socialiniai lygiai. Manau, kad yra gana senų, paprastų išmintingų žmonių per tūkstančius metų patikrintų pasakymų, kurie veikia ir šiandien. Pavyzdžiui, vienas iš labai paprastų dėsnių, kuris iš tiesų daugeliui žmonių labai skausmingai galų gale ateina į jų praktinio gyvenimo įgūdžių bagažą, tai suvokimas, kad mes visi turime tik vieną žmogų, kurį galime pakeisti - patį save. Daugybė pastangų dedama kitam pakeisti. Tai yra nesąmonė. Tai neįmanoma. Sena rytiečių išmintis - Viešpatie, duok man jėgų pakeisti, ką galiu, duok man proto, nekeisti ko negaliu, ir duok man išminties atskirti vieną nuo kito. Tai toks paprastas dalykas. Reikia tiesiog išmokti suvokti, ką tu gali, ten save investuoti, ir suprasti, ko tu negali, ten nesistumdyti, nedaužyti galvos į sieną, neprisidaryti daugybės guzų dėl to, kad nori kažką padaryti, nors tai tiesiog neįmanoma. Manau, kad šių paprastų dalykų suvokimas tiesiog išliko. Problema yra ta, kad mes visi perėjome per savo paauglystę, kuri buvo revoliucijos periodas - būsiu kitoks, nei jūs visi, gyvensiu kitaip, nei jūs visi! Bet dabar yra taip: jei prieš dvi kartas paauglystė tęsėsi vidutiniškai nuo 12 ar 13 metų iki 18 ar 19 metų, […] tai dabar paauglystė paankstėjo ir tęsiasi ilgiau. Ji prasideda 2-3 metais anksčiau - 10-11 metų - ir iš 18 ar 19 metų persikelia kone dešimčia metų vėliau. Paauglystė nepaprastai pailgėjo, o žmonės pagal socialinius dėsnius, jų pripažinimą visuomenėje įgyja suaugusiojo teises dar būdami paaugliais. Suaugusiojo gyvenimo įgūdžiai labai paprasti. Tai mokėjimas suvokti, kad laisvė kainuoja, kad laisvė turi kitą tos pačios monetos pusę, kuri vadinasi „atsakomybė“. Šie du dalykai yra visiškai vienodi: kiek pasiimu laisvės, lygiai tiek pat pasiimu atsakomybės už tos laisvės pasekmes. Jeigu to nemoku padaryti, dar nesu suaugęs. Tikrai taip. Yra žmonių, kurie visą gyvenimą ir bando būti paaugliais, bando priversti kitus aplink save mokėti jų veiksmų psichologinę kainą. Yra tokių, kurie net būna pasiruošę taip daryti, bet tai jau yra santykių, brandos proceso bėda. Kartais šie žmonės taip ir nugyvena. Kartais vis dėlto ateina ieškoti pagalbos supratę, kad kažkas ne taip, kad jiems taip gyventi nesinori.
Psichoterapija: kas tai?
Psichoterapija yra profesija, kuri daugeliui žmonių painiojasi su psichologija arba psichiatrija. […] Psichoterapija yra paciento keitimosi procesas betarpiško kontakto su profesionalu metu. Psichoterapija nevyksta skaitant knygas, važiuojant troleibusu ar slidinėjant. Psichoterapija vyksta esant santykiui ir čia prasideda labai svarbūs dalykai. Psichoterapeutas yra žmogus, kuris specialiai mokomas šių santykių supratimo, mokėjimo įvertinti procesus, kurie vyksta santykiuose. Emocijos yra pirminė mūsų požievio reakcija į bet kokį aplinkos pokytį. Jos turi adaptacinį tikslą pritaikyti mus prie gyvenimo. Emocijos gana primityvios, tačiau tam, kad taptų jausmais, kad gautų vardą, jos turi nuo požievio nukeliauti iki žievės, iki mūsų smegenų aukščiausio lygio. Emocija tampa jausmu tik tuomet, kai yra pavadinama. Šios kelionės metu nuo požievio iki žievės emocija pereina daugybę įvairiausių mūsų smegenų sluoksnių: atmintį, patirtį, vertybių sistemą. Bėda su mūsų kultūra ta, kad jausmai lietuvių kultūroje nevertinami. Jausmai yra silpnybės požymis. Jausmai suvokiami kaip nevyriški - vyrai, mūrai, ąžuolai. Iš tiesų ąžuolas yra bukas daiktas. Jis stovi tol, kol jo nenulaužia. Nulaužė ir po visam. Nesame mediniai ir neturėtume tokiais būti. Visi esame iš tų pačių jausmų, emocijų ir proto. Pas mane atėję žmonės labai dažnai sako - padarykite, prašom, mano jausmus protingus. Mintis į galvą ateina vidutiniškai septynis kartus lėčiau negu jausmas. Tai reiškia, kad bet kokia mintis, jeigu bandytume ja valdyti jausmą, yra kaip pėstysis, bėgantis geležinkelio bėgiais, paskui nuvažiavusį traukinį.
Giluminiai klausimai, padedantys pažinti save
Užsisukę kasdienybės rutinoje, mes dažnai pametame tai, kas mums yra svarbu iš tikrųjų. Protas, pasinėręs į rūpesčius ir nepasitenkinimus, kuriantis nuolatines dramas, supakuoja mus į įsivaizduojamai saugią dėžutę. Todėl kartais (o gal net ir ne kartais) verta kyštelti nosį iš to tariamai saugaus narvelio ir pažvelgti tolėliau jo ribų. Sugriauti nusistovėjusią ir protui tokią jaukią tvarką, atitraukti dėmesį nuo dramų ir nukreipti žvilgsnį į gilumą.
#
tags: #amzini #klausimai #psichologijoje