Gyvenimas - tai nuolatinis susidūrimas su įvairiais žmonėmis, kurių poveikis mūsų savijautai ir nuotaikai gali būti labai skirtingas. Psichologinėje literatūroje dažnai kalbama apie „sunkius“ žmones, kurie savo elgesiu sukelia įvairius neigiamus simptomus. Šiame straipsnyje aptarsime sunkumų keliančių žmonių tipus, jų įtaką mums ir būdus, kaip su jais elgtis, remiantis psichologijos teorijomis ir praktiniais patarimais. Taip pat panagrinėsime amžinus psichologijos klausimus apie žmogaus prigimtį, laisvę ir santykius su savimi bei kitais.
Sunkūs žmonių tipai ir kaip su jais elgtis
Psichologas Frederikas Perlsas (Perls, 1969) palygino žmones su grybais, skirstydamas juos į maistingus ir nuodingus. Maistingi žmonės pakelia nuotaiką ir gerina savijautą, o nuodingi - veikia priešingai. Aptarkime populiariausius „sunkių“ žmonių tipus:
- „Tankas“. Tai šiurkštus ir tiesmukas žmogus, kuris nuolat ginčijasi ir kelia konfliktus. Su juo geriau kuo mažiau ginčytis ir greičiau baigti bendravimą, nes ginčuose jis yra profesionalas.
- „Snaiperis“. Iš pažiūros ramus, tačiau taikliu žodžiu gali pabrėžti mūsų nevisavertiškumą. Būtina atsiriboti nuo jo kritikos ir neįsileisti jos į savo vidų.
- „Granata“. Netikėtai pratrūksta pykčiu ir kaltinimais. Reikėtų leisti jam išsikalbėti ir nurimti, neįsitraukiant į emocinę audrą.
- „Visažinis“. Nuolat kalba ir reiškia savo nuomonę visais klausimais, nekreipdamas dėmesio į kitų nuomonę. Su tokiu žmogumi sunku bendrauti, todėl reikėtų apriboti kontaktą arba bandyti įterpti savo nuomonę, jei įmanoma.
- „Amžinas pesimistas“. Dalijasi niūriomis ateities prognozėmis ir atima viltį. Reikėtų atsiriboti nuo jo negatyvumo ir koncentruotis į pozityvius dalykus.
- „Nepatikimasis“. Apgauna tada, kai to mažiausiai tikiesi. Reikėtų būti atsargiems ir nepasitikėti juo aklai.
- „Nuolat besiskundžiantis“. Bendravimas su juo - tai galimybė išsakyti savo nesibaigiančias bėdas. Reikėtų klausytis ir dūsauti kartu, tačiau vengti patarimų, nes jie paprastai atmetami.
- „Vartotojas“. Visada šalia, kai jam esi reikalingas, ir priverčia aplinkinius jam tarnauti. Reikėtų pasipriešinti manipuliacijai ir prašyti pagalbos mainais.
- „Atsargusis“. Bailus ir nepasitikintis kitais žmonėmis. Reikėtų būti kantriems ir stengtis užmegzti pasitikėjimo ryšį.
- „Konkurentas“. Nuolat veržiasi pirmauti ir girtis savo sėkme. Reikėtų neįsitraukti į konkurenciją ir vertinti savo pasiekimus.
Gyvenime dažniausiai sutinkame mišrius sunkių žmonių tipus. Tokius žmones paveikti ir pakeisti yra sunku, todėl svarbu išmokti su jais elgtis, kad apsaugotume save nuo neigiamo poveikio.
Amžini klausimai: kas aš esu?
Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis teigia, kad klausimai „kaip, ką ir kodėl daryti šiame pasaulyje“ yra amžini. Kai žmogus nesugeba į juos atsakyti, atsiranda bėdų, kurios gali pasireikšti psichosomatiniais susirgimais. Žmogus yra biopsichosocialinė vienovė, kurioje biologiniai, psichologiniai ir socialiniai lygiai yra neatsiejami.
Fenomenologinė filosofija teigia, kad klausimai apie asmens, laisvės, patyrimo, vertybių ir žmonių santykių prigimtį yra amžini filosofijos rūpesčiai. Fenomenologai mano, kad fenomenus reikia tirti tokius, kokie jie pasirodo sąmonei, ir tik tuomet juos galima patalpinti deramoje perspektyvoje.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Nuo Descartes’o laikų asmens samprata buvo viena iš vyraujančių filosofijos temų. Fenomenologijai tai lemiamas klausimas, nes sąmonė yra bet kokio filosofavimo išeities taškas. Fenomenologiškai tiriant sąmonę, jos intencinė sąranga atskleidžia, kad kiekviena sąmoninga veikla implikuoja asmenį, arba ego.
Laisvė ir atsakomybė
Viena seniausių filosofinių problemų yra valios laisvės klausimas. Biheviorizmas teigia, kad žmogaus elgesys yra tiesiog atsakas į akstiną, o tai implikuoja, jog laisvė yra iliuzija. Fenomenologinis požiūris į valią nurodo, kad valia yra sąmoningų veiksmų matrica, apimanti projektą, kuris veikia motyvus, svarstymą ir sprendimą. Intencinė valios sąranga geriausiai matoma pačiame projekte, kuris yra ateities galimybė arba galimybių grupė, į kurią kreipiame savo veiksmus ir kurios šviesoje interpretuojame esamą situaciją.
Suaugusiojo gyvenimo įgūdžiai labai paprasti: tai mokėjimas suvokti, kad laisvė kainuoja, kad laisvė turi kitą tos pačios monetos pusę, kuri vadinasi „atsakomybė“. Kiek pasiimu laisvės, lygiai tiek pat pasiimu atsakomybės už tos laisvės pasekmes.
Jausmai ir emocijos
Emocijos yra pirminė mūsų požievio reakcija į bet kokį aplinkos pokytį. Jos turi adaptacinį tikslą pritaikyti mus prie gyvenimo. Emocija tampa jausmu tik tuomet, kai yra pavadinama. Šios kelionės metu nuo požievio iki žievės emocija pereina daugybę įvairiausių mūsų smegenų sluoksnių: atmintį, patirtį, vertybių sistemą.
Bėda su mūsų kultūra ta, kad jausmai lietuvių kultūroje nevertinami. Jausmai yra silpnybės požymis. Mintis į galvą ateina vidutiniškai septynis kartus lėčiau negu jausmas. Tai reiškia, kad bet kokia mintis, jeigu bandytume ja valdyti jausmą, yra kaip pėstysis, bėgantis geležinkelio bėgiais, paskui nuvažiavusį traukinį.
Taip pat skaitykite: Emocijos ir santykiai
Santykiai ir išsiskyrimai
Išsiskyrimas - būtina ir neišvengiama santykių dalis, nes visi santykiai, kaip ir pats gyvenimas, turi pradžią ir pabaigą. Nesvarbu, ar santykiai tęsėsi tris savaites, ar tris metus, juos nutraukiant skauda, nes netenkame ne tik to, kas buvo, bet ir to, ko nebuvo, tačiau gal kada nors būtų buvę.
Psichoanalitikai sunkumus skiriantis sieja su ankstyvosios vaikystės traumomis. Dėl nesaugaus prieraišumo ir šilto, mylinčio ryšio stokos vaikas gali išmokti bijoti vienatvės, įsisavinti apleistumą ir bejėgiškumą, nesijausti pajėgiu priimti gyvenimo iššūkius. Išsiskyrimas dažnai tampa skaudžiu smūgiu savigarbai. Gali iškilti kaltės ir gėdos jausmai, apnikti mintys, kad esate blogas, nesugebate bendrauti, išlaikyti santykių.
Noras atkeršyti, pyktis ir priekaištai, bandymas dar ir dar kartą aiškintis santykius būtų taip pat neproduktyvios strategijos, rišančios prie praeities ir trukdančios keliauti toliau. Geriau pripažinkite, kad santykių metu būta visko. Norėdami padėti sau, pažvelkite į situaciją plačiau: geriau įsižiūrėkite į tai, ko santykyje išmokote, ką verta buvo daryti kitaip.
Emocinės žaizdos negali gyti, kai žlugusių santykių taip ir nepavyksta iki galo nutraukti, ir po to, kai pora JAU išsiskyrė, jis ir ji vėl susieina, susitikinėja ar kitaip bendrauja. Nesvarbu, kad jie konfliktuoja. Konfliktas tokiu atveju leidžia išlaikyti santykius ir netgi juos sustiprina. Susitikimai leidžia išlaikyti iliuzija, kad santykiai gali tęstis, kad jie turi ateitį.
Išsiskyrimo skausmas dažnai lyginamas su netektimi ir gedėjimo išgyvenimu. Šveicarų mokslininkė Elizabeth Kubler - Ross, dirbdama su mirtinai sergančiais ligoniais, išskyrė 6 reakcijos į netektį fazes: šokas, neigimas, pyktis, derybos, depresija ir priėmimas.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Jei išsiskyrimo kančios vis tęsiasi ir atrodo neįveikiamos, išsiskyrimą galima lyginti su priklausomybės įveikimu. Gali būti, kad skirtis sunku, nes per santykį susiformavo priklausomybė, kurią įveikiant tenka išgyventi abstinancijos sindromą ir kitas kovos su priklausomybe stadijas. Priklausomybė santykiuose, kaip ir kitos priklausomybės formos, skatina žmogų veržti prie aistros objekto, negalvojant apie pasekmes ir žalą.
Asmenybės sutrikimai
Asmenybės sutrikimas yra kraštutinai išryškėję, viską užgožę mąstymo būdai, virtę itin stipriais, nuolat veikiančiais charakterio bruožais. Sutrikimas negali būti paaiškintas kokių nors narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimu, o taip pat nėra kilęs dėl kokios nors medicininės kondicijos, pvz., dėl galvos smegenų traumos.
Visi asmenybės sutrikimai skirstomi į kelias grupes: A (keisti, ekscentriški), B (dramatiški, emocionalūs, nenuspėjami) ir C (nerimastingi, baimingi).
A grupės asmenybės sutrikimai:
- Schizoidinis asmenybės sutrikimas: Žmogus būna nesuvokiamai uždaras ir nebendraujantis.
- Paranoidinis asmenybės sutrikimas: Žmogus visur mato puolimą prieš jį ir yra įsitikinęs, kad aplinkiniai jam kenkia.
- Schizotipinis asmenybės sutrikimas: Žmogus turi keistų įsitikinimų ir elgesio, kuris ribojasi su realybės suvokimo praradimu.
B grupės asmenybės sutrikimai:
- Asocialus asmenybės sutrikimas (sociopatija): Žmogus nepaiso kitų žmonių teisių ir jaučia malonumą juos išnaudodamas.
- Ribinis asmenybės sutrikimas: Žmogus jaučia stiprias emocijas ir turi sunkumų reguliuodamas savo elgesį.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas: Žmogus siekia dėmesio ir dramatiškai reaguoja į situacijas.
- Narcizinis asmenybės sutrikimas: Žmogus jaučiasi pranašesnis už kitus ir reikalauja ypatingo dėmesio.
C grupės asmenybės sutrikimai:
- Vengiantis asmenybės sutrikimas: Žmogus vengia socialinių situacijų dėl baimės būti kritikuojamas.
- Priklausomas asmenybės sutrikimas: Žmogus jaučiasi bejėgis ir priklausomas nuo kitų žmonių.
- Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas: Žmogus jaučia stiprų poreikį kontroliuoti situacijas ir atlikti ritualus.
Kaip atrasti tai, kas svarbu?
Užsisukę kasdienybės rutinoje, mes dažnai pametame tai, kas mums yra svarbu iš tikrųjų. Protas, pasinėręs į rūpesčius ir nepasitenkinimus, kuriantis nuolatines dramas, supakuoja mus į įsivaizduojamai saugią dėžutę. Todėl kartais (o gal net ir ne kartais) verta kyštelti nosį iš to tariamai saugaus narvelio ir pažvelgti tolėliau jo ribų.
Štai keli klausimai, kurie gali padėti atrasti tai, kas svarbu:
- Vardan ko ryte lipi iš lovos?
- Kas tau teikia didžiausią džiaugsmą?
- Ką tu norėtum pakeisti savo gyvenime?
- Kokia yra tavo laimė?
- Ką tu norėtum pasiekti?
- Ko tu bijai?
- Kas tau yra svarbiausia?
Gyvenimas yra per trumpas, kad susitaikytum su tuo, kas tau nepatinka. Nebijokite klausimų. Reguliarus jų naudojimas palaipsniui išmokys protą atitraukti dėmesį nuo dramų, nemalonumų ir nepasitenkinimų. Tai bus jūsų atsakymai. Ir kokie jie bebūtų - jie bus teisingi.
tags: #amzini #psichologijos #klausimai